Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) užsienio bendrovės Bigbank AS, Lietuvoje veikiančio per Bigbank AS filialą pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui M. K., D. K., antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-19223-1101/2020 iš skolininko M. K. išieškotojo Bigbank AS naudai, 2020 m. gruodžio 15 d. turto arešto aktu, areštavo skolininko sutuoktinės pinigines lėšas gaunamas iš darbinės veiklos. 2021 m. sausio 11 d. antstolis pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys M. K. ir D. K. su pareiškimais dėl santuokos nutraukimo kreipės į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškeltą nebuvo ir pareiškimai grąžinti jį padavusiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Iš civilinės bylos Nr. e2YT-8205-1094/2021 duomenų nustatyta, kad M. K. ir D. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininko sutuoktinės D. K. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė su M. K. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodomų matyti, kad antstolis 2021 m. sausio 11 d. pasiūlė išieškotojui ir bendraturčiams per tris mėnesius nuo siūlymo gavimo dienos, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis jo sutuoktinės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.