Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų terminui, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; Norvegijos Karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2018-08-27 nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 328 paragrafo 1 skirsnį 3 metų laisvės atėmimo bausme, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-06-27 nutartimi nutarta : pripažinti Norvegijos Karalystės Oslo pirmos instancijos teismo 2018-08-27 nuosprendį (sprendimą) ir vykdyti Lietuvos Respublikoje; suderinti nuteistajam A. N., gim. 1992-09-28, Norvegijos karalystės Oslo pirmosios instancijos teismo 2018-08-27 nuosprendžiu (sprendimu) už Norvegijos karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 328 pirmojo skirsnio, žr. § 327, žr. baudžiamojo įstatymo (2005) § 15 pažeidimą paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę prilyginant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies sankcijai ir palikti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam A. N. pripažinus visiškai savo kaltę, jam ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau - BPK, 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Be A. N. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytas, nustatytas nusikalstamas veikas, pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo G. K. paaiškinimais, kad 2022-02-18 apie vidurnaktį el. tinklais jį pakvietė į svečius jo draugas D. B. pravarde „Š.“. Jam nuėjus pas šį adresu (duomenys neskelbtini) ten dar rado A. N. pravarde „Š.“, dvi merginas, iš kurių vieną galėjo būti D. B. sesė. Viso buvo 6 asmenys be jo. Iš tų asmenų jau du miegojo, t. y. vienas buvo E. S., jo kito pavardės nežino. Kaip vėliau sužinojo iš D. B. šiam įvykio metu buvo sulaužytas pirštas. Jam atėjus išgertuvėse be jo dalyvavo D. B., A. N. ir tos dvi merginos. Jam atėjus buvo papasakota, kad A. N. su kažkuo tai mušėsi, tačiau su kuo jis nežino. Po jo atėjimo praėjus apie 1 val. laiko merginos išėjo. Tada liko trise ir tie du miegantys, kurie iki pat pabaigos taip ir neatsikėlė. Jie trise išgėrė apie 2 litrus degtinės. Kažkuriuo momentu D. B. užmigo nuėjęs į kitą kambarį ir jis liko vartoti alkoholio tik su A. N.. Geriant kartu su juo jokio konflikto nebuvo, bendravo įvairiomis temomis. Jis jo nebuvo matęs apie 7 metus, jiedu buvo draugais iki kol šis neišvyko į užsienį. A. N. už jį buvo gerokai girtesnis. Jis jautėsi apsvaigęs, tačiau dar puikiai orientavosi ir buvo sąmoningas. Apie 03.00-04.00 val. tiesiog sėdinti prie stalo, A. N., kuris sėdėjo šalia, tiesiog nei iš šio, nei iš to paklausė „nori papjausiu tave“. Jis jam juokais pasakė, kad „jei nori tai pjauk“, net nepagalvojo, kad šis taip ir padarys. Pagalvojo, kad ir pastarasis juokauja to klausdamas. Iš jo elgesio ir bendravimo neatrodė, kad gali jį užpulti ar kitaip bandyti sužaloti. Po tokių jo žodžių „jei nori tai pjauk“ A. N. nuėjo į virtuvę ir atsinešęs apie 30 cm ilgio peilį šviesiomis kriaunomis, jam sėdint prie stalo dūrė jam, tačiau kur pataikė negali pasakyti, nes gynėsi atmušdamas šio ranką su peiliu nuo suduodamų jam smūgių. A. N. jį sužalojo tik peiliu, nes rankomis smūgių nesudavė. Jam buvo durta ne mažiau kaip 20 kartų. Po kurio tai laiko jis pagriebė už peilio ir parvertęs A. N. ant grindų peilį iš pastarojo atėmė. Tai padarius A. N. pradėjo jo atsiprašinėti, gailėtis ką padaręs. Po įvykio jis buvo visas kruvinas bei suplėšyta jo „maikutė“, tačiau dėl šios suplėšymo žala jam nepadaryta. Pasijutęs blogai, nes buvo silpna, jis pasikvietė D. B., kurio paprašė iškviesti medikus. Kol atvyko medikai jis laukė atsirėmęs į sieną. VšĮ Vilkaviškio ligoninėje jam atliko operaciją, neteko apie 1 litro kraujo. Jo visas kūnas yra supjaustytas. Durtinės žaizdos yra kairėje kojoje, rankoje, pjautinės žaizdos nugaroje, ant veido, galvoje, kairiame delne. Jam ginantis ir grumiantis su A. N. galėjo išvartyti baldus, apgadinti daiktus, tačiau ką tiksliai ir kaip apgadino jis nežino. Vėliau paaiškino, kad A. N. jo atsiprašė, žalą atlygino, todėl šiam jokių pretenzijų neturi ir jie susitaikė (1 t., b. l. 79-81, 83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo E. S. paaiškinimais, kad jis apie 17.00 val. su V. M. susitiko „R.“ kavinėje, nes norėjo išgerti alaus. Praėjus valandai į kavinę atėjo D. B., dar vėliau A. G.. Kavinėje jie visi nemažai išgėrė. Apie 23:00 val. A. G. išėjo namo, o jie nuėjo pas D. B.. Ten prie jų dar prisijungė A. N., kur visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis, jau išgėręs pakankamai alkoholio, nuėjo miegot į kitą kambarį, o kiti liko toliau gerti kambaryje. Bemiegant pajuto, kad jį kažkas muša ir pamatė, jog tai buvo A. N., kuris jį mušė kumščiu. Kiek kartų šis jam sudavė negali pasakyti. Dėl suduotų smūgių jam labai skaudėjo nugarą, ranką ir kairės rankos alkūnę. Jam prašius liautis, N. sudavė dar kelis smūgius ir išėjo iš kambario. Apie 09:00 val. atsikėlęs pamatė, jog virtuvėje prie slenksčio ir kambaryje, kuriame gėrė buvo daug kraujo. D. B. jam pasakė, jog kraujas yra jam nepažįstamo asmens, kurį naktį išsivežė medikai, nes A. N. įdūrė pastarajam peiliu į koją. Eidamas namo užsuko į parduotuvę „L.“, kur atvažiavęs jį pasiėmė brolis. Jis broliui nurodė, jog jį miegantį sumušė „Š.“, t. y. A. N.. Po to persirengęs nuvažiavo į priėmimo skyrių, kur medikai jį išvežė į Kauną, nes rado pakitimų galvoje. Kaune jam nustatė, galvos ir nugaros sumušimą, nosies ir ausies pakraujavimus bei kairės rankos 1 piršto lūžį (1 t., b. l. 94, 95).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios E. Č. paaiškinimais, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jai, nors šiame ir negyvena. Nuo namo raktus turi ir sūnus D. B.. 2022 m. vasario mėn. dienos nepamena, jai paskambino namo prižiūrėtoja I. G. bei nurodė, kad atėjusi užkurti pečių pamatė iškruvintus namus. Su ja D. B. susisiekė vakare ir pasakė, jog nepergyventų ir kitų aplinkybių kas namuose įvyko nenurodė. I. G. nurodė, jog namuose „bardakas“, viskas išdaužyta. Praėjus kelioms dienoms jai D. B. papasakojo, kad išgertuvių metu A. N. su peiliu sužalojo vyriškį pravarde „M.“, daugiau nieko nesakė, nes buvo girtas ir nepamena. 2022-04-09 sugrįžusi į namus pamatė, kad yra sugadinta kambario, esančio koridoriaus dešinėje, siena, t. y. gipse įdaužta dviejose vietose skylės, aptaškyta krauju. Tai sutvarkyti reikalingi 3 lapai gipso, todėl nežino šio kainos. Apgadintos 60 eurų vertės durys, sugadintas 100 eurų vertės garso kolonėlė, sudaužytas 60 eurų vertės lubinis šviestuvas, sugadintas 100 eurų vertės televizorius, nerado 50 eurų vertės kilimo buvusio kambaryje po staliuku, sugadintas 20 eurų vertės lubinis virtuvės šviestuvas, nerado 10 eurų vertės kilimėlio. Tuo jai padaryta 400 eurų žala (1 t., b. l. 108, 109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. B. paaiškinimais, kad jis kartu su V. M. buvo sutaręs, kad penktadienį susitiks „R.“ kavinėje. Apie 18.00 val. nuėjus ten jau buvo V. M. ir šio draugas pravarde „D.“. Maždaug už valandos prie jų prisijungė A. G. dar vėliau A. N. pravarde „š.“. Užsidarant kavinei ir A. G. išvykus jie nutarė eiti pas jį į namus dar išgerti. Pas jį išgėrus du butelius degtinės atvyko G. K.. Po kiek laiko rimtai susikibo G. K. su A. N., o vėliau prie jų prisijungė ir D.. Po kurio tai laiko A. N. iš virtuvės atsinešė peilį, todėl jis išsigandęs nubėgo pas kaimynus šauktis pagalbos. Kadangi jam kaimynas durų neatidarė tai per langą pamatė kruvinus G. K. drabužius, labiau kairę koją. Tai pamatęs vėl nubėgo pas kaimyną, kad iškviestų medikus. Atvykę medikai G. K. iš karto išsivežė, pasakė, kad žmogus baigia nukraujuot. A. N. girtas kažką dar kalbėjo apie tai, kad „va apsimušėm, apsivartėm, apsipjaustėm“. Buvo kruvinos A. N. rankos, kurias vėliau jis nusiplovė. Ryte jo A. N. klausė iš kur kraujas, o jam atsakius, kad tai jo darbas, paminėjęs, jog daugiau negers, nes tada jam užeina „baltukė“. G. K. prieš išvežant parašė policijai sakyti, kad šį gatvėje kažkas užpuolė, o jie tik iškvietė pagalbą. Mano, jog šis nenorėjo įskųsti A. N.. Ryte pamatė savo sudaužytą telefoną, tačiau kaip šis buvo sugadintas jis nežino. Rado ir peilį, kuriuo A. N. sužalojo G. K., kurį nunešė ir padėjo į kriauklę. Pareigūnams nesakė, kad tuo peiliu galėjo būti sužalotas G. K., nes buvo išsigandęs ir pasimetęs. Taip pat ryte pamatė, kad ir D. su „mėlyne“ paakyje. Paklaustas kas nutiko, paaiškino, jog tai nuo to kai jis vartėsi su G. K. ir A. N. (2 t., b. l. 112, 113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. M. paaiškinimais, kad jis kartu su E. S. vakar apie 17 val. nuėjo į „R.“ kavinę, kur buvo susitarę susitikti ir su D. B.. Maždaug už valandos jis atėjo, atėjo ir A. G.. Jie visi susirinkę į kavinę buvo blaivūs. Čia visi išgėrė alaus, o vėliau kažkokio „Šnapso“, 0.5 1 ar tai 0.7 1 talpos, gerai neatsimena. Kiek buvo valandų kai išėjo iš kavinės gerai nepamina, jau buvo neblogai išgėręs. Ar buvo A. N. kartu su jais kavinėje nepamena. Iš kavinės jie išėjo pas D. į namus, ar ėjo pėsti, ar važiavo gerai jau nepamina. Nepamena, ar ir A. G. ėjo pas D.. Tačiau jam kažkodėl atrodo, kad ėjo, bet galbūt jau kažką maišo ir visko gerai neatsimena. Atėjęs pas D. vėl gėrė kažkokį alkoholį, bet irgi nepamena ką tiksliai. Kaip tiksliai viskas vyko tą vakarą gerai nepamena, bet iš pradžių pas juos buvo atėjęs A. N., o po kurio laiko prisijungė ir G. K.. Jam atėjus jie toliau vartojo alkoholį, nors jis pats jau buvo stipriai apgirtęs. Kaip kas toliau vyko nežino, tik pamena, kad atvažiavo medikai ir jis dar padėjo aprišti koją kartu su D.. Ką darė A. kartu su E. jau nepamena. Kad būtų kur nors koks kraujas jis nematė, ir nekreipė dėmesio. Medikams išvykus jis klausė, kas čia pasidarė, bet nepamena kuris pasakė, kad susipjovė, bet kas tiksliai su kuo nesakė, o jis ir neklausė. Nuo kraujo jam pasidarė bloga, dar nuėjo išsivėmė, ir tada nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus, kiek buvo valandų nepamena, jis kartu su E. išėjo namo, kiek pamena A. jau jam atrodo buvo išėjęs, nes jis bent jo nematė. Jam atsikėlus, E. ir D. buvo atsikėlę, D. tvarkėsi namus. E. ieškojo piniginės, D. tvarkėsi, ir jie netrukus išėjo namo. Jie atsikėlę apie tai nekalbėjo, tik matė, kad pas E. paakyje yra mėlynė, jo paklausė, kas jam atsitiko, šis tik pasakė, kad jį miegantį sumušė, tačiau jis nesakė, kas jį sumušė, šis skundėsi, kad skauda nugarą. Jie išėjo namo. Kas tiksliai sužalojo G. nežino, kai atvyko greitoji Almantas sėdėjo nusirengęs be „m.“ ant grindų. Kraujo ant A. jis nepamatė, nes nekreipė dėmesio, be to jį patį dėl kraujo gausos pradėjo pykinti, todėl tik padėjo greitosios medikams, po to išsivėmė ir ėjo miegoti. Su A. jam netekę anksčiau kartu „baliavoti“, todėl koks jis būna išgėręs jis nelabai žino (2 t., b.l. 117, 118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. S. paaiškinimais, kad 2022-02-19 apie 10.44 val. jam paskambinęs brolis E. S. paprašė šį parvesti namo bei yra prie parduotuvės „L.“, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvykęs rado brolį su stipriai sumušta kaire veido puse bei kruvinais rūbais. Brolis minėjo, kad šį miegantį sumušė asmuo pravarde „Š.“, o kitą kartu buvusį asmenį subadė peiliu, brolis daugiau jokių aplinkybių nepasakojo. Kadangi brolis skundėsi skausmu galvoje ir nugaroje, todėl šį nuvežė į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Jis nelaukė kol brolis bus apžiūrėtas. Apie 13:31 val., jam paskambino E. ir nurodė, jog yra vežamas į Kauną, nes galvoje rado kažkokių pakitimų (2 t., b. l. 122, 123).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. D. paaiškinimais, kad 2022-02-19 iš jos pareigūnai paėmė A. T. telefoną „Iphone“, nes telefone buvo A. N. siųsti vaizdo įrašai ir nuotraukos iš vykusių išgertuvių pas A. N. draugą. Iš to suprato, jog A. N. kažką padarė. Buvo du vaizdo įrašai ir viena nuotrauka, bet gali ir klysti. Įrašuose buvo matyti šio draugai, kurie šoka, fotografuojasi išsišiepę. A. N. vartojęs alkoholio visada jai siunčia nuotraukas arba įrašus jei ji klausia ką šis veikia. Vaizdo įrašai ir nuotraukos išsisaugojo automatiškai minėto telefono nuotraukų aplanke arba ji išsaugojo, tačiau niekam jų nepersiuntė. Pareigūnai jos prašė jiems persiusi A. N. siųstus įrašus ir nuotraukas, tačiau ji nesiuntė ir todėl jie paėmė telefoną. Ji nesiuntė, nes buvo labai išsigandus ir galvojo, kad bus problemų. Pareigūnams paėmus telefoną, ji per sesės telefoną parašė A. N. ir galimai ji panaikino šio „Messenger“ programėlę minėtame telefone, nes ji žinojo jo slaptažodžius. Po savaitės laiko ji susitiko su A. N. ir klausė šio kas įvyko, tačiau jis jai nieko nepasakojo. Apie tai kas įvyko 2022-02-19 ji nieko nežino. E. S. ir G. K. ji nepažįsta. Vėliau A. N. prisipažino tai padaręs (2 t., b. l. 128, 129).

Įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose aprašyta informacija, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, kuriose yra dėmių panašių į kraują apgadintos durys, sudaužytas telefonas ir televizorius (1 t., b. l. 25-61, 63-66).

Specialisto išvadomis Nr. G 107/2022(09) ir Nr. pG 273/202(09), kad G. K. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės šlaunies keturgalvio raumens pažeidimas, krūtinės ir kairės šlaunies durtinės žaizdos, kairės plaštakos, dešinės ausies kaušelio, veido, galvos pjautinės žaizdos, mažakraujystė po nukraujavimo, kairės šlaunies poodinė puriojo audinio uždegimas buvo padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiu pjaunančio tipo įrankiu, nubrozdinimai kairės alkūnės srityje kontaktuojant su daiktais, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei padaryti 11 poveikiais bei G. K. kūne konstatuoti randai savaime neišnyks, todėl juos šalinant reikalinga kosmetinė operacija (1 t., b. l. 139, 140, 144).

Specialisto išvada Nr. G 111/2022(09), kad E. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas sukrėtimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio lūžimas, galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas, nubrozdinimai abiejų smilkinių srityse, buvo padaryti kad ir suduodant kumščiu trimis poveikiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b .l. 166, 167).

Savanoriško daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, kad E. Č. pateikė du šviestuvus, televizorių ir garso kolonėlę, kurie apžiūrėti kaip daiktai (2 t., b. l. 32-35, 36-41).

Savanoriško daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, kad G. K. pateikė džinsus, džemperį ir porą kojinių, kurie apžiūrėti kaip daiktai (2 t., b. l. 43, 46).

Daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai : 3 peiliai, 4 stikliniai buteliai, 1 stikliukas, 1 puodelis, 2 rankšluosčių skiautės, pilka pagalvė, melsvos spalvos sportinės kelnės, 3 Stiklinės, 1 buteliukas su užrašu „Coca-cola“, 1 butelis su užrašu „zelionaja marka“, šviesi pagalvė, šviesus čiužinys, tamsios spalvos kilimas ir šviesios spalvos kilimas (2 t., b. l. 44-54).

Daiktų apžiūros protokole aprašyta informacija, kad apžiūrėtas E. D. poėmio metu paimtas judriojo ryšio telefonas „Iphone“, kuriame užfiksuotas ant grindų sėdintis vyras bei nuotraukos to pačio vyro sėdinčio prie stalo, galimai A. N. (2 t., b. l. 84, 85).

Pranešimu bendrojo pagalbos centrui, kuomet asmuo nurodė, kad kaimynas paprašė paskambinti, nes šio bute, esančiame (duomenys neskelbtini) yra sužeistas vyras. Aplinkybių kaip buvo sužeistas nežino (2 t., b. l. 101, 102).

Vertindamas anksčiau aprašytus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais bei sprendžia, jog anksčiau aprašyti duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis A. N. kaltinime nurodytu, laiku, vietoje, būdu, tyčia E. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei realiai sutaptimi padarė G. K. dėl nepataisomo kūno subjaurojimo sunkų sveikatos sutrikdymą bei kartu idealia sutaptimi sugadino svetimą (E. Č.) turtą už 400 Eur.

Kaltinamojo A. N. baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

Kaltinamojo A. N. nusikalstamos veikos byloje kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį teisingai. Nes anksčiau aprašyti patikimi įrodymai patvirtina anksčiau aprašytas, teismo nustatytas A. N. nusikalstamų veikų, atitinkančių BK 138 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies požymius, padarymo aplinkybes.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. N. įvykdytos veikos, - veika numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie sunkių nusikaltimų, veika numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje prie nesunkių nusikaltimų, veika numatyta 187 straipsnio 1 dalyje prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas iki dešimties metų. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); jog veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. N. iki nagrinėjamos veikos padarymo nuteistas du kartus Lietuvoje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskutinį kartą Norvegijos Karalystėje prilygintai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (kvalifikuotas plėšimas). Jis iki šiuo nuosprendžiu aprašytų, nustatytų nusikalstamų veikų padarymo administracine tvarka baustas. Jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau už probacijos sąlygų vykdymo pažeidimus šis buvo teismo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šią atlikęs, jis palyginus netrukus Norvegijos Karalystėje padarė kvalifikuotą plėšimą. Už šį nusikaltimą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis, teistumui neišnykus, nesant šiam panaikintam, palyginus netrukus vėl padarė šiuo nuosprendžiu anksčiau aprašytas, nustatytas nusikalstamas veikas. Tai rodo, jog jis dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, toliau linkęs nusikalsti. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. N. skirtina už kiekvieną nusikaltimą bausmė laisvės atėmimas. Skirdamas A. N. šią bausmę, teismas sprendžia, kad šios bausmės jam paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra galimybės A. N. bausmės vykdymą atidėti. Nustatydamas A. N. laisvės atėmimo bausmės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė, dvi sunkinančios aplinkybės, bei į tai, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus nėra duomenų, jog jis po nusikaltimų padarymo charakterizuojamas neigiamai, bei į tai, jog jis registravęsis Užimtumo tarnyboje, šiuo metu turi sveikatos problemų (3 t., b. l. 70-80).

Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –dokumento (asmens paso) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios reikalingos.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 3776,46 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo PSDF biudžetui iš A. N. dėl nukentėjusiųjų G. K. ir E. S. gydymo (1 tomas, b. l. 170-176). A. N. kaltė sutrikdžius sunkiai G. K. sveikatą, nesunkiai E. S. sveikatą įrodyta. Ieškovė rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų tiek G. K., tiek E. S. buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jų gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų D. K., E. S. bendra gydymo paslaugų kaina – 3776,46 Eur. Todėl ieškinys pagrįstas. Be to, žalos dydžio A. N. neginčijo, jis su šiuo ieškiniu sutiko. Pagal tai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249, 6.280, 6.283 straipsnius ieškinys tenkintinas. Priteistina iš A. N. turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo, paliktinas galioti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2022-06-17 nutarimas taikyti laikiną A. N. nuosavybės teisės apribojimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį dėl 686,49 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio ieškinio dalyje visiško įvykdymo priteisimo iš A. N. (2 t., b. l. 5, 6).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N. nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. S. buvo laikinai nedarbingas. VSDFV Kauno skyrius priskaičiavo E. S. 686,49 Eur dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. vasario 23 d. iki 2022 m. kovo 10 d. Taigi neabejotina, kad VSDFV Kauno skyrius dėl A. N. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą.

Pažymėtina, kad pagal CK nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais, tyčiniais smurtiniais veiksmais A. N. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą, dėl kurio gydymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų VSDFV Kauno skyrius patyrė žalą, ši institucija turi teisę pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o teismas privalo jį išnagrinėti ir išspręsti. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės ligonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Teismas sprendžia, kad VSDFV Kauno skyrius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio A. N., nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvykiui, E. S. laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis). Pagal tai ir tai, kad A. N. civilinio ieškinio, žalos atlyginimo dydžio neginčijo, civilinis ieškinys pagrįstas, civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ir atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatuotina, kad A. N. privalo sumokėti civilinei ieškovei 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (686,49 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. A. N. šio civilinio ieškinio reikalavimo neginčijo. Pagal tai, kas išdėstyta, civilinės ieškovės šis reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti trejus metus laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtas bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisykles, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą – trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę A. N. paskirti trejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. N. subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (asmens paso) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, būtent :

- du šviestuvus, televizorių ir garso kolonėlę perduotą saugoti savininkei E. Č. (2 t., b. l. 42), palikti nuolat jai;

- 2 rankšluosčių skiautes, DNR mėginius, 3 peilius, 3 stiklines, 1 buteliuką su užrašu „Coca-cola“, 1 butelį su užrašu „Zelionaja marka“, šviesios spalvos kilimą, dvi pagalves, 3 stiklinius butelius su užrašu „Švyturys“, 1 butelį su užrašu „Corona“, 1 stikliuką, 1 puodelį, 1 alkoholiui butelį „Zelionaja marka“, G. K. rūbus (džinsus, džemperį, kojines), melsvos spalvos sportines kelnes, šviesų čiužinį ir tamsios spalvos kilimą, saugomus Vilkaviškio rajono PK (2 t. b. l. 55-57), sunaikinti;

- telefoną „Iphone“ su Sim kortele „Pildyk“ gražintus savininkei E. D. (2 t., b. l. 86), palikti nuolat jai;

- telefoną „Samsung“ Sim kortele „Pildyk“ grąžintus savininkui G. K. (2 t., b. l. 97), palikti nuolat jam;

- penkias CD laikmenas (2 t., b. l. 79, 85, 100, 105, 130), sunaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. N. Valstybinės ligonių kasos naudai 3776,46 EUR (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 46 ct) turtinei žalai atlyginti. Įpareigoti A. N., po nuosprendžio įsiteisėjimo, per šešis mėnesius, 3776,46 EUR sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai, iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo, palikti galioti taikytą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2022-06-17 nutarimu laikiną A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą į turtą – kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas : uždrausti disponuoti 3776,46 Eur, tačiau leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti banke ar kitoje kredito įstaigoje esančiomis lėšomis viso ne daugiau kaip 400 Eur.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. N. 686,49 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 49 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (686,49 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.