- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-427-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VšĮ Vilkpėdės ligoninė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, S. M.
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VšĮ Vilkpėdės ligoninė, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, S. M. .
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sesers J. Š. mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 2007-10-20 mirė pareiškėjos sesuo J. Š. , kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vilkpėdės g. 3-29, Vilniuje. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudarė piniginės lėšos – 10 000 Lt, taip pat namų apstatymo ir apyvokos daiktai. Prieš mirdama J. Š. testamento nepaliko. Po J. Š. mirties pareiškėja, kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė, per įstatymų nustatytą terminą sesers paliktą turtą faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti. Per įstatymų nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti pareiškėja nesikreipė į notarų biurą, taip pat nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tačiau ji palikimą priėmė laiku, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kitų J. Š. turto paveldėtojų nėra. Be to, nurodė, kad prieš mirtį J. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, ši byla sustabdyta, pareiškėja nori perimti mirusiosios J. Š. procesines teises. Faktas nustatytinas J. Š. palikimui priimti bei palikėjos procesinių teisių perėmimui įgyvendinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie faktinį paveldimo turto valdymą, be to, pareiškėja nepateikė giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Klausimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo spręstinas pašalinus minėtus pareiškimo trūkumus.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės šioje byloje, kadangi asmeninės turtinės teisės negali būti paveldimos, taigi ir teisė privatizuoti butą negali būti paveldima.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja V. L. po J. Š. mirties 2007-10-20, priėmė pastarosios palikimą. Juridinį faktą nustatė J. Š. , mirusios 2007-10-20, palikimui priimti.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji per 3 mėnesius po sesers J. Š. mirties faktiškai pradėjo valdyti pastarosios pinigines lėšas (10 000 Lt), kurias rado mirusiosios bute, namų apstatymo ir apyvokos daiktus, dalį piniginių lėšų jau išleido, pradėjo remontuoti butą, esantį Vilkpėdės g. 3-29, Vilniuje, tačiau dėl nepakankamų lėšų remonto nebaigė, padarė išvadą, kad pareiškėja po J. Š. mirties pradėjo faktiškai valdyti pastarosios turtą. Šį faktą nustatė pareiškėjai, kad priimtų J. Š. palikimą.
Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad šis faktas reikšmingas ir perimant mirusiosios J. Š. procesines teises byloje dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, nes pastarajai privatizavimo komisija buvo leidusi privatizuoti butą, esantį Vilkpėdės g. 3-29, Vilniuje. Tuo pačiu pažymėjo, kad procesinių teisių visumos apimtis ir ieškinio reikalavimų pagrįstumas turi būti nagrinėjami byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.
Teismas, spręsdamas dėl procesinių teisių perėmimo, netinkamai pritaikė ir išaiškino Butų privatizavimą bei palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei neįvertino visų į bylą pateiktų rodymų.
Teismas turėjo nustatyti ir ištirti tokią aplinkybę ar pareiškėja gali paveldėti sesers J. Š. reikalavimo teisę, susijusią su buto privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, ar pareiškėjos sesuo įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą. Civilinėje byloje Nr. 2-1736-592/2008 nėra duomenų, kad J. Š. iki 1998-07-01, t.y. kai Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į atitinkamas institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.
Pareiškėja negalėjo paveldėti J. Š. reikalavimo teisės, susijusios su buto, esančio Vilkpėdės g. 3-29, Vilniuje, privatizavimu, nes tokios reikalavimo teisės neturėjo ir J. Š. . Pareiškėja neatitinka šeimos nario statuso pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas bei Civilinio kodekso 6.588 str., todėl ji neturi teisės paveldėti reikalavimo teisės privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturėjo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008, nes ši byla neturi esminio panašumo su nagrinėjama byla. Taigi precendentu privalo vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę.
Atsiliepimas
Pareiškėja V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant jokių teisės normų reikalavimų.
Apeliacinio skundo argumentas, susijęs su butų privatizavimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas teisingai nurodė, jog procesinių teisių perėmimo klausimas turi būti nagrinėjamas byloje dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad J. Š. mirė 2007-10-20 (b. l. 8). Pareiškėja V. L. ir mirusioji J. Š. yra seserys (b. l. 9, 10, 11, 64, 65). Mirus J. Š. niekas iš įpėdinių iki 2008-02-19 notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b. l. 6). Pareiškėja nurodo, kad po savo sesers J. Š. mirties jį priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir prašė teismo nustatyti tokį juridinį faktą.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti, tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d., 3 d.). Pagal Civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos V. L. prašymą ir nustatė jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja J. Š. mirties dienai buvo vienintelė, kuri siekė paveldėti mirusiosios turtą, nes kita pareiškėjos sesuo S. M. , kuri buvo tos pačios eilės įpėdinė pagal įstatymą, palikimo atsisakė, apie tai parašiusi pareiškimą Vilniaus m. 42-ojo notarų biuro notarei Nijolei Jokubauskienei (b.l. 65). Pareiškėja ne tik paėmė mirusiosios pinigus ir daiktus, bet ir rūpinosi nuomojamu butu – remontavo butą. Tokie jos veiksmai atitiko jos valią ir norą paveldėti mirusiosios turtą.
Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija ir neskundžia sprendimo iš esmės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau skunde nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo išnagrinėti ir ištirti aplinkybę ar pareiškėja gali paveldėti mirusiosios sesers J. Š. reikalavimo teisę, susijusią su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, taip pat svarbu nustatyti ar pareiškėjos sesuo J. Š. , galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą. Su tokiu apeliantės argumentu kolegija nesutinka. Kaip jau nurodyta aukščiau, pareiškėja Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 d. 8 p. pagrindu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sesers J. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Jokių kitų reikalavimų pareiškėja nagrinėjamoje byloje nereiškė. Teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pasisakyti skundžiamame sprendime apie procesinių teisių perėmimą kitoje byloje. Kolegija nurodo, kad nėra pagrindo skundžiamame sprendime pasisakyti ir dėl konkrečių daiktų ir teisių paveldėjimo, t.y. dėl paveldimo turto ir teisių apimties, nes tai nėra šios bylos dalykas, kur nustatinėjamas tik pats palikimo priėmimo faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme nagrinėjama kita byla, kurioje J. Š. yra pareiškusi reikalavimą apeliantui dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, kuri yra sustabdyta ir kurioje bus sprendžiami apeliantės skunde nurodyti klausimai dėl J. Š. procesinių teisių perėmimo, o taip pat dėl teisės privatizuoti butą.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog teismas jame nurodė, kad subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima, bei šį savo argumentą pagrindė precedentu LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008. Šis teismo sprendime nurodytas motyvas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas, nes jis abstraktus ir nėra konstatuota, kad nustatyta būtent pareiškėjos teisė paveldėti J. Š. teisę, kuri dar yra nenustatyta kitoje byloje, privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, o pasisakyta apskritai dėl subjektinės teisės privatizuoti butą kaip paveldimos teisės. Kolegija nepašalindama iš sprendimo šio argumento kaip nereikšmingo, nepasisako dėl pareiškėjos teisės paveldėti J. Š. teisę privatizuoti butą, nes tai išeitų už reikalavimo ir pačios bylos ribų ir būtų pasisakyta dėl kito reikalavimo, iškelto kitoje byloje, kas yra neleistina.
Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.