Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, bedarbis, vidurinio išsilavinimo, reg. Klaipėdos m. sav., gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėda, teistas:

1) 2007-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. l d. 3 m. laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose, 2009-11-04 Kaišiadorių r. apylinkės teismo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus l metų 4 mėnesių ir 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) 2011-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. - 50 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1p. , 64 str. 1,3 dalimis šią bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę bausmę - 1 metus ir 5 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atlieka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jis, 2010 m. kovo 21 d., apie 15.00 val., S. D. g. 22, Klaipėdoje, UAB „Grigvida“ bare „Brizas“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikslu užvaldyti svetimą turtą, nuo baro lentynos paėmė vieną butelį 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „J. D.“ ir bandė pabėgti iš baro, tačiau tuo metu bare buvęs UAB „Grigvida“ direktorius G. G. užstojo baro duris. V. G., siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, tai yra pagrobtą butelį „J. D.“, su rankoje turėtu buteliu užsimojo trenkti G. G., tačiau šis smūgio išvengė. Tada V. G. ranka sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veidą, o šiam nukritus ant grindų, gulinčiam spyrė ne mažiau keturių kartų į kairę ranką ir kairę juosmens sritį, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimus kairio dilbio apatiniame bei viršutiniame trečdalyje, kairės juosmeninės srities sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip V. G., bandė pabėgti iš baro ir išsaugoti pagrobtą svetimą UAB „Grigvida“ priklausantį turtą - l litro talpos, 82,80 Lt vertės butelį alkoholinio gėrimo „J. D.“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes G. V. nustūmus V. G., G. G. užrakino baro duris.

Apklaustas kaltinamuoju V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis su draugais D. P. ir T. B., pakviesti barmenės G. A., atėjo į barą „Brizas“. Baro durys buvo užrakintos, tačiau jiems pasibeldus, duris atidarė G. G.. Pasakius, kad juos pakvietė barmenė Giedrė, juos į barą įleido. G. G. su draugu sėdėjo baro gale, o jie, atsisėdę prie baro, apie 14.00 val. užsisakė alaus ir gėrimų. Barmenei už alų susimokėjo. Prie baro priėjęs G. G. pasakė, kad baras nedirba ir ėmė pasakoti apie barmenę Giedrę. Tuo metu barmenės Giedrės už baro nebuvo. Jis G. G. pasakė, kad paliktų juos ramybėje. Atėjus barmenei, G. G. paprašė brendžio ir Giedrė jam įpylė. Tuo metu D. P. kažkas paskambino mobiliuoju telefonu ir jis išėjo į kiemą. Jis su T. B. liko sėdėti bare. T. B. pasiūlė išgerti ko nors stipresnio. Kadangi už baro nebuvo barmenės, tai atsistojęs, iš baro pasiėmė butelį „J. D.“ ir paprašė, kad jam G. G. įpiltų, tačiau G. G. su draugu puolė prie jų ir ėmė juos draskyti, liepė padėti butelį. Asmuo, sėdėjęs su G. G., jį užsipuolęs, ėmė smaugti. Nesuprato kodėl nepažįstami žmonės nori jį prismaugti. Tuo metu prasidėjo grumtynės. Parodė, kad grumtynių metu G. G. galėjo netyčia suduoti, tačiau tuo metu jis buvo po rankos operacijos, buvo sužalotas peiliu ir tikrai negalėjo muštis, kojomis G. G. tikrai nespardė. Iš baro paimtą butelį padėjo ant baro, nes butelio atgal į vietą nespėjo padėti. Parodė, kad G. G. prie jo pribėgo, kai jis paėmęs butelį atsisėdo prie baro. Butelis jau buvo praimtas ir nepilnas. Jam atsisėdus prie baro, barmenei Giedrei G. G. liepė spausti apsaugos mygtuką. Barmenė iškvietė apsaugą, o vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Parodė, kad grumtynių metu T. B. sėdėjo prie baro ir gėrė alų, į konfliktą nesikišo, D. P. buvo kieme ir grįžo, kai atvyko apsaugos darbuotojai. Po grumtynių sužalojimų ant G. G. nesimatė. Grumtynių metu barmenė Giedrė buvo už baro, paskui išėjo. Įvykio metu ir po to iš baro išeiti neketino. Su nukentėjusiuoju G. G. nebuvo pažįstamas, tačiau nukentėjusysis pažinojo jo mirusį tėvą ir apie mirusį žmogų pradėjo negražiai kalbėti, sakė, kad jis buvo aferistas.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad jis 2010-03-21 buvo UAB „Grivina“ direktorius, baras „Brizas“ yra Daukanto g. 22, Klaipėdoje. Įvykio metu bare buvo su savo draugu G. V. ir gėrė kavą. Tuo metu baras dirbo puse pajėgumo, nes bare vyko prezentacijos, bare dirbo viena barmenė G. A.. Parodė, kad kaltinamasis V. G. į barą atėjo su dviem draugais ir paklausė ar dirba barmenė Giedrė. Pasakius, kad ji dirba, vaikinus į barą įleido jis. Barmenė Giedrė įpylė vaikinams alaus. Jaunuoliai sėdėjo prie baro, o jis su draugu - salės kampe. Nuo kaltinamojo iki durų buvo maždaug 4 m atstumas. Jaunuoliai po 10-15 min. pradėjo negražiai elgtis, šūkauti ir keiktis. Atsistojęs nuo stalo vaikinams pasakė, kad baigtų gerti alų ir susimokėję išeitų. Tuomet už alų vaikinai susimokėjo . Barmenė Giedrė visą laiką buvo už baro. Prie vaikinų jis nebuvo priėjęs, tik atsistojo nuo stalo, nes jautė, kad bręsta konfliktas. Parodė, kad išgirdo suskambant butelius ir pamatė, kad kažkuris iš vaikinų paėmęs butelį iš baro, išeina pro duris. Taip pat pamatė, kad bare trūksta 0,7 litrų talpos butelio „Authentic“ . Tuo metu V. G. griebė 1 litro talpos butelį „J. D.“, kuris buvo padėtas ant aukštutinės lentynos, kad nebūtų lengvai pasiekimas. Kol V. G. siekė butelio, jis spėjo prie jo prieiti ir šūktelėti „stok“, tuomet kaltinamasis ranka jam trenkė į galvą, tačiau jam spėjus išsisukti, kita ranka gavo per veidą. Jis nukrito, tačiau atsikėlęs nuėjo prie durų jas uždaryti, kad V. G. negalėtų išeiti iš baro, nes kaltinamasis paėmęs butelį iš baro norėjo pabėgti. Iš V. G. butelio neatėmė, jis pats, besimušdamas, padėjo butelį ant baro. Pribėgęs prie durų V. G. pradėjo jį spardyti, spyrė 4-6 kartus į įvairias kūno vietas. Tai pamatęs, atbėgo G. V. ir atitraukė V. G. nuo jo, tuomet jis užrakino baro duris ir barmenei Giedrei liepė kviesti apsaugą. Kur tuo metu buvo durų raktas, nepamena. Atvykusi apsauga, iškvietė policiją. Butelio „J. D.“, kurį norėjo iš baro pagrobti V. G., vertė 82,80 Lt. Kol laukė policijos, grįžo vaikinas, kuris buvo paėmęs butelį „Authentic“ ir apsimetė, kad nesupranta kas vyksta. Kitas V. G. draugas buvo ramus ir į konfliktą nesikišo. Vėliau barmenė Giedrė papasakojo, kad visi trys vaikinai jos nuomojamame bute gėrė. Jie buvo atėję pas jos kambario draugę. Vaikinai elgėsi žiauriai, išmetė pro langą jos kačiuką, tai pamatę kaimynai iškvietė policiją, pabėgę nuo policijos, jie atėjo į barą būdami neblaivūs. Taip pat parodė, kad G. A. po įvykio praėjus 1-2 mėnesiams iš darbo išėjo. Įvykio metu jam buvo suplėšyta liemenė, ją išmetė, nes buvo sugadinta nepataisomai. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinei žalos – 100 Lt. sumai ir neturtinės žalos -5000 Lt. sumai atlyginti.

Liudytojas G. V. parodė, kad nukentėjusysis G. G. – jo pažįstamas. Parodė, kad prieš įvykį jis atėjo pas G. G. į barą „Brizas“. Baras tą dieną pilnai nedirbo, tačiau barmenė bare buvo ir ji į barą įsileido tris savo draugus. Jie atsisėdę prie baro vaišinosi alumi. Jis su draugu G. G. sėdėjo atokiau, arčiau durų ir taip pat vaišinosi. Jaunuoliai ėmė šūkauti, elgtis įžūliai ir G. G. nuėjo juos apraminti. G. G. grįžus prie stalo, kaltinamais griebė alkoholio butelį ir norėjo išbėgti pro duris. Jis matė tą momentą, kai kaltinamasis, paėmęs brangaus gėrimo butelį, bandė pabėgti. G. G. tuo metu užstojo baro duris. Prie durų kaltinamasis su G. G. susigrūmė, tuomet jis pribėgo prie kaltinamojo ir laikė sugriebęs jį už sprando. G. G. iškvietė apsaugą. Kai G. G. laikė užrėmęs baro duris, matė, kad jis vienu momentu buvo nugriuvęs ir tuomet jam (G. G.) buvo suduotas smūgis į galvą. Parodė, kad nuo smūgio G. G. nugriuvus, kaltinamais ne mažiau trijų kartų spyrė jam koja. Barmenė Giedrė tuo metu buvo už baro ir niekur nebuvo išėjusi. Kai kaltinamasis, paėmęs butelį, bandė bėgti, bare kilo triukšmas. Bare vaikinai buvo trise, konflikto metu vienas iš trijų vaikinų buvo išėjęs į kiemą, kitas į konfliktą nesikišo. Parodė, kad po konflikto ant nuketėjusiojo veido matėsi sužalojimai, ar buvo sudraskyti rūbai, nepamena.

Liudytojas D. P. parodė, kad kaltinamasis - jo draugas, jį pažįsta 7-8 metus. Į barą Daukanto g. su draugais atėjo atsigerti alaus, nes telefonu juos pakvietė barmenė. Nuvyko trise su T. B. ir V. G.. Baras buvo atidarytas, jiems atsisėdus prie baro, barmenė įpylė alaus. Matė, kad bare buvo baro savininkas ir jo draugas. Jis su draugais sėdėjo prie baro, o baro savininkas sėdėjo toliau, baro kampe. Girdėjo, kaip V. G. su baro savininku ėmė kalbėti apie tėvą, ir kadangi baro savininkas blogai atsiliepė apie V. G. tėvą, prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu jam suskambo mobilus telefonas ir jis išėjo į kiemą. Kieme kalbant telefonu, pastebėjo, kad atvyko apsaugos darbuotojai, kartu su jais įbėgo į barą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir juos išsivežė. Ką tą dieną, be alaus, dar gėrė, neatsimena, tačiau sėdėdami bare kalbėjosi garsiai. Prie baro, arčiausiai gėrimų lentynų sėdėjo T. B., po to jis ir gale V. G., baro savininkas sėdėjo toliausiai. Kai jis įbėgo į barą nukentėjusysis G. G. užrakino baro duris ir iškvietė policiją. Sužalojimų ant nukentėjusiojo G. G. nematė.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. M. parodymai, jog 2010-03-21 apie 15.15 val., dirbant kartu su patrule J. N. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bare „Brizas“ vyksta konfliktas. Atvykus į barą, esantį Klaipėdoje, Daukanto g. 22, baro duris atidarė vyras, kuris prisistatė, kad yra baro savininkas G. G.. Įėjus į barą savininkas nurodė tris jaunuolius ir paaiškino, kad tarp jo ir tų jaunuolių įvyko konfliktas. G. G. nurodė, kad vienas iš tų vaikinų jį sumušė bei ketino pagrobti butelį alkoholinio gėrimo. Visi trys jaunuoliai buvo pristatyti į 1-ąjį policijos komisariatą, nustatytos jų asmenybės, tai: T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Baro savininkas taip pat atvyko į komisariatą. Į kurį iš tų trijų jaunuolių rodė baro savininkas, sakydamas, kad šis jį sumušė, neprisimena. Ar G. G. sakė, kad jį sumušė tas pats jaunuolis, kuris norėjo pagrobti butelį alkoholinio gėrimo, ar ne, neprisimena. Jokių įvykio aplinkybių daugiau paaiškinti negali, nes neprisimena (1t., b.1.61).

Liudytoja - policijos pareigūnė R. T. parodė, kad ji kaltinamąjį apklausinėjo ir pareiškė jam įtarimą. G. A. ir T. B. apklausė kabinete, jie žinojo, kad yra iškviesti apklausai dėl bare įvykusio konflikto, davė nuoseklius parodymus, kuriuos ji užrašė. Po apklausos, protokolas buvo perskaitytas ir apklaustųjų pasirašytas. G. A. apklausos nelabai pamena, tačiau prisimena jog G. A. teigė, kad įvykio nematė, nes atėjo tik po to, kai viskas baigėsi. Sakė, kad V. G. atvyko pas ją į barą, kieno iniciatyva, nepamena. Nepamena, kaip G. A. pasakojo įvykio aplinkybes, tačiau kažkuris apklausiamasis minėjo, jog tarp G. G. ir V. G. įvyko konfliktas, kad jie sėdėjo prie skirtingų staliukų. Parodymus apklaustieji G. A. ir T. B. davė laisva forma, klausimų jiems nepateikė.

Iš 2010-03-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas butelis „J. D.“, kurį kėsinosi pagrobti kaltinamasis (1t., b.l. 11-12).

Iš PVM sąskaitos - faktūros Nr. KA 000136574 matyti, kad butelio „J. D.“, kurį kėsinosi pagrobti kaltinamasis vertė yra 82,80 Lt (1t., b.l. 32).

Iš 2010-03-25 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta liemenė, kurią pateikė nukentėjusysis G. G. ir kurią anot jo suplėšė kaltinamasis (1t., b.l. 40-42).

Specialisto išvadoje Nr. G 387/10 (03) nurodoma, kad G. G. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimai kairio dilbio apatiniame bei viršutiniame trečdalyje, kairės juosmeninės srities sumušimas. Dėl minėtų sužalojimų G. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l. 36-37).

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu matyti, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, teigė, jog alkoholinio gėrimo pagrobti nenorėjo, iš baro lentynos savavališkai paėmė alkoholio butelį, nes norėjo, kad nukentėjusysis - baro direktorius G. G., jam įpiltų, taip pat neigė prieš nukentėjusįjį G. G. panaudojęs smurtą. Nurodė, jog tuo metu jis buvo po sunkios traumos, jam buvo atlikta operacija dėl sužalojimo peiliu. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine pozicija. Kaltinamasis neneigia, jog jis su draugų kompanija atėjo į barą pramogauti, bare vartojo alkoholį ( kaltinamajam V. G. nustatytas 1,15 promilių girtumas) ( 1t.,b.l. 145), todėl jo versija, kad įvykio metu jis buvo ligonis, tikėti nėra pagrindo. Liudytojo G. V., kitų aptartų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog V. G., būdamas bare „Brizas“, savavališkai iš baro lentynos paėmęs butelį - 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „J. D.“, norėjo pasprukti. Nustatyta, kad nukentėjusysis G. G., tai pamatęs, neleido kaltinamajam pasprukti - užstojo baro duris. Bylos duomenimis, ir tai atitinka logišką įvykio eigą, nustatyta, kad priešindamasis G. G., tam, kad netrukdytų ir nesudaužytų butelio, kaltinamasis ant baro padėjo savavališkai paimtą butelį ir kad pašalinti atsiradusią kliūtį, G. G. ranka sudavė vieną smūgį į galvą, šiam nukritus, spyrė 4 kartus į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1t., b.l. 36-37). T.y, tokiu būdu pasikėsino pagrobti 1 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo „J. D.“ , kurio vertė 82,80 Lt., tačiau dėl nuo V. G. valios nepriklausančių aplinkybių, nes G. V. nustūmus V. G., G. G. užrakino baro duris, nusikalstamos veikos nebaigė.

Motyvuojamoji dalis

Tokia kaltinamojo V. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė iš chuliganiškų paskatų bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,15 promilių girtumas ( 1t., b.l. 145), (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 3 p., 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiama į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jos pasekmes, kaltės formą, motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. G. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, niekur nedirba, teistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, pagal, kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia gyvenimo būdo, linkęs nusikalsti, , todėl jam, kaip recidyvistui (LR BK 27 str.), skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui.

Nukentėjusysis G. G. pareiškė ir palaikė civilinį ieškinį dėl 100 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos motyvavo tuo, jog konflikto metu jam buvo nepataisomai suplėšyta odinė liemenė. Neturtinę žalą motyvuoja tuo, jog dėl įvykio metu patirtų traumų ir sužalojimų jam teko kreiptis į gydytojus, gydytis ambulatoriškai ir pastoviai vaikščioti pas gydytojus, sužalota kakta ir nosis kėlė nepatogumus prieš pažįstamus ir aplinkinius, dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numatyta, kad civilinis ieškinys išnagrinėjamas remiantis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Nukentėjusysis G. G., įvertinęs odinės liemenės nusidėvėjimą, prašo priteisti iš kaltinamojo V. G. 100 Lt žalą už konflikto metu suplėšytą odinę liemenę. Teismas pripažįsta nukentėjusiojo nurodytą sumą realia ir atitinkančią rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės 100 Lt žalos atlyginimo laikytinas teisėtu, pagrįstu, todėl tenkintinas. Ši 100 Lt suma priteistina iš kaltinamojo V. G., nukentėjusiojo G. G. naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos kriterijais, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( CK 1.5 str. 3d.). Žala turi būti atlyginta teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas neabejoja, kad G. G. dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, sumažėjo darbingumas, sužalota kakta ir nosis kėlė nepatogumus prieš pažįstamus ir aplinkinius, teko gydytis ambulatoriškai ir pastoviai vaikščioti pas gydytojus. Tačiau neturtinė 5000 Lt žala, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra per didelė, todėl mažintina. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo V. G. asmenybę, jo turtinę padėtį- yra nedirbantis, bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai. Įvertinus nustatytus kriterijus, teismas daro išvadą, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Ši 1000 Lt suma priteistina iš kaltinamojo V. G., nukentėjusiojo G. G. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 304 - 307 str.,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę -2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 4d., 9d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir subendrintą bausmę, paskirtą 2011-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus ir šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendis įsiteisės, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant V. G. teismo posėdžių salėje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą suėmime bei bausmės laiką, atliekant bausmę pagal 2011-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš V. G. nukentėjusiajam G. G. vieną šimtą (100) Lt turtinės žalos atlyginimui bei vieną tūkstantį (1000) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.