Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei UAB „Artikta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė neigia, kad įmonėje buvo galima be svarbių priežasčių ir be suderinimo su kavinės vadovu darbuotojams neiti į darbą. Darbuotojų susikeitimas buvo galimas išimtinėmis aplinkybėmis, kai darbuotojui negalint atvykti į darbą dėl pateisinamų priežasčių, buvo ieškomas kitas darbuotojas, galintis dirbti ne pagal grafiką, kad būtų tinkamai užtikrinama kavinės veikla.

2014-06-30 ieškovė nepasirodė darbe ir nei iš anksto, nei tą pačią dieną nepranešė darbdaviui, kad neatvyks į darbą, nenurodė apie neatvykimo į darbą priežastis, neprašė išeiginės dienos, susikeitimo su kitu darbuotoju. Ne ieškovės, o atsakovės darbuotojas - kavinės vadovas, pamatęs, kad ieškovė neatvyko pakeisti kitoje pamainoje dirbusio darbuotojo, pradėjo ieškoti ieškovės. Kavinėje vienoje pamainoje privalo dirbti dvi padavėjos-barmenės, kurios ne tik priima užsakymus iš klientų, bet ir pačios paruošia užsakymą ir pateikia jį klientui. Vienas darbuotojas fiziškai negali užtikrinti sklandaus klientų aptarnavimo. Todėl už ieškovę 2014-06-30 jai neatvykus į darbą, dirbo kavinės vadovas J. D.. Ieškovė kavinės vadovui telefonu nurodė neatvykimo į darbą priežastį – kad ji serga bei patvirtino, kad turi tai patvirtinantį nedarbingumo lapelį. Atsakovės buhalterė patikrino informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje ir nustatė, kad neatvykimo į darbą dieną ieškovei nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Duomenis atsakovė tikrino ir kitomis dienomis, tačiau nedarbingumo pažymėjimas ieškovei išduotas nebuvo. 2014-06-30 rašytas darbdavio prašymas pateikti pasiaiškinimą apie neatvykimo į darbą priežastis ieškovei buvo įteiktas sekančią dieną – 2014-07-01. Ieškovė priėmė darbdavio prašymą dėl pasiaiškinimo pateikimo, tačiau žodžiu pareiškė, kad pasiaiškinimo neteiks bei atsisakė pasirašyti, kad gavo darbdavio prašymą. Dėl nurodyto darbdavys negalėjo tikėtis, kad apskritai koks paaiškinimas bus pateiktas, todėl buvo apsispręsta nutraukti darbo sutartį nuo kitos dienos - 2014-07-02. Ieškovės elgesys iki darbo drausmės pažeidimo padarymo, elgesys jo padarymo metu bei ieškovės žodžiu nurodytos nebuvimo darbe priežasties – ligos - patvirtinančių dokumentų nebuvimas VSDFV duomenų bazėje lėmė darbdavio apsisprendimą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.

Ieškovės pateiktas byloje 2014-07-03 medicininis pažymėjimas apie ieškovės nėštumą išduotas praėjus dviem dienoms po padarytos pravaikštos ir atleidimo iš darbo, nėra dokumentas, patvirtinantis ieškovės ligą, dėl kurios ji negali eiti į darbą. Ieškovės pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų taip pat patvirtina, kad 2014-06-30 ieškovė nesikreipė į gydymo įstaigą dėl ligos. Ieškovė neatvyko į darbą savavališkai. Neatvykimo į darbą priežasčių ieškovė nepagrindė ir pateikdama pasiaiškinimą darbdaviui 2014-07-03, nors ir po įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo.

Teismui priėmus sprendimą už akių, jis buvo įvykdytas, iš atsakovės išieškota bendra suma sudaro 1985,78 Eur. Teismo sprendimas už akių yra panaikintas. Ieškovė veikė nesąžiningai, nenurodydama atsakovės faktinės veiklos adreso, dėl ieškovės nesąžiningo elgesio atsakovė negalėjo įgyvendinti savo teisių ir būti išklausyta dėl ginčo esmės. Dėl nurodyto ieškovė prašo taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir priteisti iš ieškovės visą 1958,78 Eur sumą.

Be to, jei būtų nustatyta, kad ieškovė yra atleista iš darbo neteisėtai, konstatuotina, kad jos tariamai pažeistos teisės jau yra atstatytos, nes visi ieškovės reikalavimai yra įvykdyti teismo sprendimu už akių, pagal kurį atleidimo pagrindas pakeistas ir priteistos sumos išmokėtos ir su tokiu sprendimu ieškovė sutiko, todėl priteisti jai vidutinį užmokestį už papildomą laikotarpį po nurodyto teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir nurodytų sumų jai išmokėjimo nėra pagrindo ir dėl šių aplinkybių. Nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo taip pat ir tuo pagrindu, kad ieškovė nedirbo ir buvo nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose bei gavo išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė L. P. dirbo pas atsakovę UAB „Artikta“ pagal 2014-05-16 neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-05-19 barmene-padavėja. Ieškovei buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, nustatyta ieškovės darbo savaitės trukmė - 40 valandų per savaitę (1.2 p., 1.3p., 3 p., 5 p.). Darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2014-07-02 pagal LR DK 136 str. 3d. (b.l. 103). Darbo sutartyje nurodytas atleidimo pagrindas DK 136 str. 2 d. (b.l. 6-7, 147-148).

Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1d.). Pareigą darbuotojui dirbti dorai ir sąžiningai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus numato DK 228 straipsnio nuostatos. Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1d.). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys pagrįstai padarytą nusižengimą kvalifikavo kaip šiurkštų.

Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 str. 2d. 9p.). Įstatymas minėtame straipsnyje numatytą pažeidimą sieja su tokiais darbuotojo veiksmais, kai darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą) ir tai padaro be svarbių priežasčių. Tam, kad būtų konstatuotas minėtas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: darbuotojo neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas bei neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. Darbo kodeksas nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl neatvykimo į darbą priežasčių svarbumą nustato bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Pareiga įrodyti kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui.

Ieškovė ir atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad ieškovė L. P. neatvyko į darbą 204-06-30 visą pamainą. Ieškovės nebuvimo darbe visą pamainą faktą patvirtina UAB „Artikta“ 2014 m. birželio mėnesio darbo grafikas (b.l. 144), iš kurio matyti, kad 2014-06-30 turėjo dirbti L. P. bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašas, kuriame pažymėta, kad L. P. 2014-06-30 darbe nebuvo, jai pažymėta pravaikšta (PB) (b.l. 145).

Ieškovė teigia, kad ji neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių – blogos savijautos ar ligos. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos neatvykimo į darbą priežasčių svarbumą.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad neatvykimo į darbą laiku ieškovė buvo nėščia, nėštumas 14-15 savaičių (b.l. 46). Pažymėtina, kad medicininis pažymėjimas, patvirtinantis ieškovės nėštumą, išduotas ieškovei 2014-07-03, t.y. po to, kai ieškovė neatvyko į darbą, be to, minėtas dokumentas nėra ieškovės ligą patvirtinantis dokumentas, pateisinantis darbuotojo neatvykimą į darbą.

2014-06-30 ieškovei neatvykus į darbą atsakovė surašė aktą dėl L. P. neatvykimo į darbą, kurį pasirašė direktorė bei tiesioginis ieškovės vadovas – kavinės vadovas J. D. (b.l. 48) bei buvo parengtas prašymas ieškovei pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių (b.l. 49). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė L. P. buvo atvykusi pas darbdavį sekančią dieną 2014-07-01 ir jai buvo tinkamai įteiktas darbdavio prašymas pateikti pasiaiškinimą, kaip to reikalauja DK 240 straipsnio 1 dalis.

Darbdavio prašyme nebuvo nustatytas laikas, per kurį ieškovė turi pateikti paaiškinimą dėl jos neatvykimo į darbą. Atsakovės atstovo paaiškinimais, ieškovės kviesto liudytojo J. D. parodymais nustatyta, kad 2014-07-01 ieškovė, atvykusi į kavinę ir pasiėmusi iš J. D. prašymą dėl paaiškinimo pateikimo, nurodė tą pačią neatvykimo į darbą priežastį – „bloga savijauta“, kaip ir telefoninio pokalbio metu 2014-06-30, bei pareiškė, kad raštu pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą neteiks, o pateiks neatvykimą į darbą pateisinantį dokumentą. Dėl ieškovės atsisakymo pateikti pasiaiškinimą atsakovė parengė 2014-07-01 aktą (b.l. 102), kuriame fiksavo ieškovės atsisakymą pateikti paaiškinimą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą pateikė žodžiu. Ieškovė nurodė tokią pačią neatvykimo į darbą priežastį kaip ir neatvykimo į darbą dieną, todėl tokio paaiškinimo darbdavio atstovui pakako, kad darbdavys galėtų patikrinti VSDFV duomenų bazėje ieškovės neatvykimo į darbą pagrįstumą ir nuspręsti dėl drausminės nuobaudos ieškovei parinkimo bei skyrimo ar neskyrimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, buvo tinkamai įvykdyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, numatyta DK 240 straipsnyje – drausminė nuobauda ieškovei paskirta po to, kai iš darbuotojos buvo raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir darbuotoja tokį paaiškinimą pateikė žodžiu. Neatvykimas į darbą dėl ieškovės nurodytos priežasties – ligos, galėjo būti pateisintas tik ligonį gydančio gydytojo išduotu nedarbingumo pažymėjimu, - dokumentu, pateisinančiu neatvykimą į darbą ir apie kurio išdavimą gydytojo pranešimas pateiktas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų, liudytojų kavinės vadovo J. D., buhalterės A. Ž. parodymų nustatyta, kad nei 2014-06-30, nei vėliau ieškovei nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga - ieškovės atlikta ir teismui pateikta užklausa VSDFV duomenų bazėje apie nedarbingumo laikotarpius (b.l. 52), VSDFV pažyma apie asmens įdarbinimus (b.l.23), iš kurio matyti, kad 2014-06-30 ieškovei fiksuotas nedraudiminis laikotarpis, pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius (b.l. 51), VSDFV pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovei nebuvo skirta ir mokėta ligos pašalpa (b.l. 24, 26). Byloje nėra duomenų apie objektyviai užfiksuotą blogą ieškovės savijautą tiek iki 2014-06-30, tiek po to. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai, kad ieškovė blogai jautėsi jau 2014 m. birželio 28, 29 dienomis ir dėl to susikeitė su kitu darbuotoju, kad 29 dieną dirbo tik dalį dienos. Iš atsakovės pateikto darbo grafiko, darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2014 m. birželio 27-29 d. ieškovei buvo poilsio dienos. Iš ieškovės pateikto įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę kopijos (2t. b.l. 4) nustatyta, kad ieškovė į gydytoją kreipėsi tik 2014-07-04, kuriam nurodė, kad ji buvo atleista iš darbo, buvo sudirgusi, jautė stresą, įtampą, ieškovės, kaip pacientės, būklė įvertinta kaip patenkinama. Gydytojui nebuvo atskleistos jokios ieškovės sveikatos pablogėjimo priežastys, egzistavusios iki apsilankymo pas gydytoją ir teisiškai reikšmingos aplinkybei dėl ieškovės nebuvimo darbe 2014-06-30 priežasčių svarbumui nustatyti. Ištirti įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė neatvykimo į darbą priežasties ir jos svarbumo.

Kaip minėta, įstatymas (DK 235 str. 2d. 9p.) neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) kvalifikuoja kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Byloje nenustatyta aplinkybių kvalifikuoti ieškovės padarytą pažeidimą kitaip nei nustatyta įstatyme. Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.). Nustatyta, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas bandomuoju laikotarpiu. Iš liudytojo J. D. parodymų, kuriais nėra pagrindo netikėti, liudytojas buvo kviestas ieškovės iniciatyva, su atsakove nėra susijęs darbo teisiniais santykiais, nustatyta, kad ieškovė vėluodavo į darbą, buvo nemandagi su klientais, vengė vykdyti savo darbo funkcijas – aptarnauti klientus, nereagavo į vadovo išsakytas pastabas dėl elgesio darbe, o savo padarytą darbo drausmės pažeidimą vertino kaip nereikšmingą. Ir nors šios aplinkybės nebuvo fiksuotos atsakovės dokumentuose bei nebuvo skirtos ieškovei drausminės nuobaudos, visuma jų leidžia vertinti ieškovės darbą iki darbo drausmės pažeidimo padarymo neigiamai. Iš VSDFV duomenų bazės duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovė buvo darbo rinkos dalyvė ir turėjo darbo patirties kitose įmonėse (b.l. 23,27), todėl darbuotojo pareigos ir atsakomybė už jų pažeidimą ieškovei privalėjo būti žinomos. Ieškovės neatvykimas į darbą sukėlė neigiamas pasekmes atsakovei – už ieškovę turėjo dirbti kavinės vadovas J. D., kad kavinėje būtų užtikrintas sklandus darbas. Ieškovė darbo drausmės pažeidimą padarė kaltais veiksmais, nesant jokio objektyvaus pagrindo neiti į darbą, ieškovė klaidino atsakovę teigdama, kad turi nedarbingumo pažymėjimą, kad jį pristatys, akivaizdžiai žinodama, tokio pažymėjimo neturi ir jo darbdaviui nepateiks. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, ištyrus visumą bylos įrodymų pripažintina, kad L. P. pagrįstai parinkta ir paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Byloje drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų nenustatyta (DK 239-241 str.). Nurodytais motyvais tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

2014-07-02 įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytas L. P. atleidimo iš darbo pagrindas - DK 136 str. 3d. iš esmės atitinka nustatytas bylos aplinkybes, nors ir nėra nurodytas straipsnio atitinkamos dalies punktas. Aplinkybė, kad 2014-05-16 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kitas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (DK 136 str. 2 d.), nėra teisiškai reikšminga ir savaime nesudaro pagrindo teigti, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai ar ne tuo pagrindu.

Atsakovė prašo taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (b.l. 118-119), priteisti jai iš ieškovės 1985,78 Eur.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Teismas, kuriam perduota byla nagrinėti iš naujo, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį ir tuo užbaigti bylą (CPK 761 str.). Apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų (CPK 762 str. 4d.). LR CK 6.241 str. 1 dalyje yra nurodytas turtas, kurio negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Minėto straipsnio 4 punktas numato, kad negali būti išreikalaujamos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K–3–321/2006 yra pasisakęs, jog minėta įstatymo nuostata taikytina ir dėl darbuotojo gautos išeitinės išmokos išreikalavimo - darbuotojo gauta išeitinė išmoka negali būti iš jo išreikalauta kaip be pagrindo įgyta, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida. Tačiau teismo priteista suma nelaikytina išmokėta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-09-24 sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino ir pripažinęs 2014-05-16 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu, priteisė ieškovei L. P. iš atsakovės UAB „Artikta“ 997,01 Lt išeitinę išmoką, 2704,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-07-03 iki 2014-09-24 bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 45,84 Lt už kiekvieną darbo dieną, nuo 2014-09-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įskaitytinai. Sprendimo dalį dėl 997,01 Lt išeitinės išmokos priteisimo teismas nukreipė vykdyti skubiai (b.l. 29-32). Ieškovės prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l. 35, 40). 2015-05-11 Panevėžio apygardos teismas nutartimi panaikino 2014-12-11 nutartį, kuria teismas buvo netenkinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, palikęs galioti 2014-09-24 teismo sprendimą už akių, ir atnaujino Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 86-90). 2015-05-26 nutartimi kitos sudėties teismas panaikino 2014-09-24 sprendimą už akių (b.l. 94-95).

Iš antstolio M. A. 2015-07-01 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis vykdė ieškovės L. P. pateiktą vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-02-20 iki 2015-03-20 iš UAB „Artikta“ išieškojo 1813,16 Eur sumą, kurią sudaro 1510,16 Eur skola, 48 Eur būtinosios vykdymo išlaidos išieškotojos L. P. naudai bei 255 Eur atlyginimas antstoliui (b.l. 120, 127-128). Valstybei iš UAB „Artikta“ išieškota 86,31 Eur (b.l. 121), iš ieškovės antstolis E. S. išieškojo 146,68 Eur vykdymo išlaidų (b.l. 129-130).

2015-05-11 nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo netinkamą ieškovės procesinį elgesį jai procesiniuose dokumentuose nenurodžius visų žinomų atsakovei skirtų procesinių dokumentų įteikimo adresų, dėl ko buvo užkirstas kelias atsakovei įgyvendinti savo teises ir būti išklausytai dėl ginčo esmės. Ieškovė procese elgėsi nesąžiningai, ieškinys atmetamas ieškovei neįrodžius ieškinio, su darbo santykiais susijusios išmokos buvo išmokėtos ne darbdavio savo iniciatyva, o priteistos teismo sprendimu, kuris panaikintas, todėl šioje byloje yra pagrindas taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą. Ieškovei pagal teismo sprendimą buvo išieškota iš atsakovės 1558,16 Eur, todėl nurodyto dydžio suma priteistina iš ieškovės sprendimo vykdymo atgręžimo pagrindu. 255 Eur iš atsakovės išieškota antstoliui kaip vykdymo išlaidos, kurios vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė atsakovė, ir todėl priteistinos iš ieškovės.

Kartu teismas savo iniciatyva išsprendžia ir valstybei priteistų išlaidų grąžinimo atsakovei klausimą – atsakovei UAB „Artikta“ grąžintina iš valstybės biudžeto antstolio išieškota 86,31 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovės išieškotos 146,68 Eur vykdymo išlaidos vykdant vykdomąjį raštą, kuriame išieškotoju buvo valstybė. Šios sprendimo vykdymo išlaidos nėra patirtos vykdant priteistų sumų išieškojimą ieškovei, todėl nėra pakankamo pagrindo jas priteisti iš ieškovės, o taip pat ir valstybės, kuri nėra tarp šalių kilusio ginčo ir materialinių teisinių santykių dalyvė.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 14,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 1), 28,96 Eur (100 Lt) atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už sprendimo už akių peržiūrėjimą (b.l. 41), 760,66 Eur (260,66 Eur (900 Lt)+500 Eur) atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos (b.l. 65, 66, 168-170).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais (b.l. 5, 180), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Tačiau iš ieškovės priteistinos atsakovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos 789,62 Eur, nuo kurių mokėjimo ji nėra atleista (CPK 80 str., 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 760-762 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą.

Priteisti iš ieškovės L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Artikta“, į.k. 303222646, 1813,16 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trylika eurų 16 centų), 789,62 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovei UAB „Artikta“, į.k. 303222646, iš valstybės biudžeto 86,31 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 31 centą), išieškotus antstolio E. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.