Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., šiuo metu gyvenančio Norvegijoje, procesinius dokumentus pageidavusio gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), turinčio aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nedirbančio, vedusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. VMI-03-ANR_N-1405-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. vasario 22 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė V. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad L. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – Deklaracija) už 2022 metus, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d.. Tokiu būdu, vadovas L. M., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 8-9).

2024 m. kovo 19 d Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė V. Č. priėmė nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-1405-2024, kuriuo nenustačius L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, L. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda (b. l. 5-6).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. balandžio 5 d. gautas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos persiųstas administracine tvarka nubausto L. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimo pakeitimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įmonės veikla nevykdoma jau keletą metų, įmonė negauna jokių įplaukų. Jis nežinojo, kad reikia pateikti metinę deklaraciją, apie tai sužinojo, gavęs nutarimu paskirtą baudą. Šiuo metu jis su šeima gyvena Afrikoje, kur susisiekimo galimybės ribotos dėl internetinio ryšio stokos. Šiuo metu jų finansinė padėtis yra labai sunki, jie tvarkosi rezidento kortelę, jiems finansiškai padeda tėvai. Jie augina mažametį vaiką, todėl 295 Eur dydžio bauda yra finansiškai labai didelė suma. Jie neturi galimybės sumokėti tokio dydžio baudą (b.l. 3-4).

Pareiškėjas L. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad bauda tikrai yra nemaža jų šeima, kadangi finansinė padėtis yra sunki. Jis kas mėnesį moka Valstybinei mokesčių inspekcijai po 550 Eur iki kitų metų liepos mėnesio. Šią įmoką moka, nes pardavė namą. Įmonės veikla yra visiškai nevykdoma, įmonės banko sąskaita yra tuščia. Jis šiuo metu nedirba ir aktyviai ieškosi darbo Norvegijoje. Jis vedęs, jo šeima liko Maroke, jo sutuoktinė nedirba. Kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Šiuo metu jis yra pateikęs reikalingą deklaraciją. Jis nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad nebereikėtų teikti deklaracijų. Teismo prašo sumažinti arba neskirti administracinės nuobaudos – baudos.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad L. M., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204, toliau – Deklaracija) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023-06-15. Tokiu būdu L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu L. M. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 187 str. 2 d., ir jam paskirta 295 Eur dydžio bauda. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bei ANK 617 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Administracinė nuobauda (295 Eur dydžio bauda) skirta vadovaujantis ANK 34 str. 2 d. nuostatomis, teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. M. padarė tyčinį pažeidimą, neatsakingai vykdydamas savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas. Institucija laikėsi bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nutarimas priimtas remiantis ištirtais bei visapusiškai įvertintais įrodymais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Iš L. M. skundo turinio matyti, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio pažeidimo pripažįsta. L. M. neginčija nustatyto fakto, kad Deklaracija mokesčių administratoriui nebuvo pateikta laiku, ką įrodo Elektroninio deklaravimo sistemos išrašas (pridėta byloje), kuriame matyti, kad Deklaracija pateikta tik 2024 m. kovo 12 d., ir dėl ko ginčo nėra. Tačiau Deklaracija turėjo būti pateikta iki 2023 m. birželio 15 d., kas įtvirtinta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje. Taip pat L. M. nurodo, kad skirta bauda yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas pakartotinis, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta, paskirtas baudos vidurkis. Be to, duomenų apie sunkią L. M. materialinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų sumokėti nutarimu paskirtos baudos ir ją reikėtų sumažinti, byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, tarp jų ir patiriami finansiniai ^patogumai, savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinus aptartus duomenis, Institucija laikosi pozicijos, kad L. M. paskirtoji bauda yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, o paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį ar paskirtą baudą sumažinus, nebūtų užtikrintas ANK 22 str. numatytų tikslų pasiekimas. Anksčiau paskirta administracinė nuobauda, t.y. įspėjimas už ANK 187 str. 2 d. pažeidimą, L. M. neatgrasė nuo pakartotinio analogiško teisės pažeidimo padarymo. Institucija prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų. Prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 39-41).

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog L. M. 2023 m. kovo 22 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – už nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą (b.l. 15-18).

Į teismo posėdį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko, Institucijai apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo L. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju L. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204A) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, tai yra iki 2023 m. birželio 15 d.

ANK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia dvi alternatyvias administracines nuobaudas – įspėjimą arba baudą nuo 200 eurų iki 390 eurų.

Minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 5 punktus, mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. O šio Įstatymo 76 straipsnio 1 dalis nurodo, jog mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Pareiškėjas L. M. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto neginčija, nusižengimo padarymo faktą patvirtina ir byloje surinktų įrodymų visuma, todėl plačiau šioje nutartyje apie tai nepasisakoma. Pareiškėjas L. M. teismo prašo sumažinti arba neskirti administracinės nuobaudos – baudos. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad jis šiuo metu kiekvieną mėnesį moka 550 Eur dydžio įmoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra visiškai nevykdoma, įmonės banko sąskaita yra tuščia. Jis šiuo metu nedirba, tačiau aktyviai ieškosi darbo. Jo sutuoktinė taip pat nedirba, jie augina mažametį vaiką. Šiuo metu jų šeimos finansinė būklė yra sunki. Nors ir pavėluotai, jis pateikė reikalingą deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Administracinė nuobauda yra proporcinga tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už jį nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, privalo patikrinti ir paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio pagrįstumą. Skiriantis nuobaudą subjektas privalo atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes – nusižengimo pobūdį, asmens kaltės formą, jo asmenybę.

Vertinant L. M. už padarytą administracinį nusižengimą paskirtos nuobaudos pagrįstumą, atsižvelgtina ne tik į skundžiamame Institucijos nutarime nurodytą L. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet ir pareiškėjo skundą nagrinėjant teisme papildomai nustatytas aplinkybes. Visų pirma pareiškėjas L. M. teisme pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2022 metus, kad ir praleidęs įstatyme nustatytą terminą, pateikė. Iš teisme nurodomų pareiškėjo argumentų matyti, jog jis teigia, kad jo šeimos finansinė padėtis yra sunki, jis ir jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, šeimoje auga mažametis vaikas, pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 29 d. Mokestinės paskolos sutartį, kuri patvirtina, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį iki 2025 m. liepos mėnesio pagal grafiką turės mokėti 550 Eur dydžio įmoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nors skundžiamu nutarimu pareiškėjui L. M. buvo paskirta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta 295 eurų dydžio bauda, tačiau atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu teismo papildomai nustatytą L. M. lengvinančią bei kitas aukščiau aptartas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei nusižengimo padarymo aplinkybes, ji laikytina pernelyg griežta. Kita vertus, išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu šioje byloje būtų galimai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir pareiškėjui už padarytą nusižengimą neskirti administracinės nuobaudos ar skirti mažesnę, nei įstatyme numatyta minimali, teismas nenustatė.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant L. M. ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą, todėl pareiškėjo L. M. skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Institucijos nutarimas pakeičiamas, sumažinant juo paskirtą baudą iki įstatyme numatytos minimalios baudos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-1405-2024 ir L. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 295 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų) baudą sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudos.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodytą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šią nutartį, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant registro objekto numerį ROIK: 24232298323, įmokos kodą 1001.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.