Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, našlys, išsilavinimas aukštasis, nedirbantis, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),Vilniuje, teistas 2009 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams (2012 m. liepos 13 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2016 birželio 4 d. apie 21.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu, kambaryje, nukentėjusiajai motinai V. V. sėdint ant lovos, jis du kartus abiem rankom pastūmė ją į krūtinės sritį, po to kaire ranka sugriebė už nukentėjusiosios kaklo, o dešine ranka pradėjo sukti nukentėjusiosios kairę ranką ties plaštaka, taip kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį V. V. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios V. V. pareiškimu ir parodymais, liudytojų V. G., A. G. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 5 d. apklaustas kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. dėl žodinių konfliktų, dėl motinos sugriebimo už rankos tik savigynos tikslais. Dėl stumdymo ar mušimo, juo labiau smaugimo, savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2016 m. birželio 4 d. vakare jis buvo bare, truputį išgėrė. Namo grįžo apie 21.00 val. pasakė motinai, kad duotų jam truputį pinigų, nes liko skolingas ir jam reikia atiduoti pinigus. Motina kontroliuoja jo pinigus. Pinigai, iš viso 5000 eurų, tai yra jo dalis po to, kai pardavė garažą, garažą jie pardavė prieš porą mėnesių, tikslios datos jis nepamena. Pinigus pasidalijo per pusę su motina, bet kadangi jis galėjo juos iš karto išleisti, todėl jis savo dalį davė motinai saugoti ir, kai jam jų prireikia, jis iš motinos paima pinigų iš savo dalies ir rašo ant popieriaus lapo kiek paėmė, tokį savotišką pinigų gavimo kvitą. Motina jam pinigų nedavė, todėl kilo žodinis konfliktas be jokių keiksmažodžių ar grasinimų. Motina pusiau sėdėjo savo lovoje, jis sėdėjo prie jos kojų, lovos gale. Motina pasakė, kad pinigų ji jam neduos, nes ir savo pinigus, ir jo pinigus atidavė kažkam saugoti, bet kam atidavė, ji nepasakė. Jis jos klausė, kur pinigai, kur jam jų reikės ieškoti, ji atsakė, kad pinigus ji atidavė kaimynei. Tada jis pasakė, kad jis nueis ir pasiims savo dalį. Motina atsakė, kad dabar jos nėra namuose. Ir tada motina pasakė, kad jai skaudą galvą ir jis eitų iš čia. Tada ji paėmė pagalį, kurį ji visada laiko prie lovos ir užsimojo ant jo. Jis sugriebė ją už riešo ir kaire ranka atėmė pagalį ir numetė ant grindų. Pagalys apie 40 cm ilgio ir 2-3 cm skersmens, panašus į baldų detalę ar į lovos ar kėdės koją. Jis jos nesmaugė, nestumdė ir nemušė, kadangi motina yra labai ligota ir daugiausia ji guli lovoje. Keliasi retai, tik atlikti gamtinius reikalus. Net valgyti jai ruošia pats. Butą prižiūri jis, t. y. tvarko, plauna grindis. Po to, kai numetė pagalį ant grindų, susinervinęs išėjo į lauką prie parduotuvės, kuri yra už poros namų, sutiko iš matymo pažįstamus draugus. Pastovėjo, pasišnekėjo ir, kai užsidarė parduotuvė 22.00 val., jis grįžo namo. Nuėjo į savo kambarį, įsijungė televizorių ir tada atėjo policijos pareigūnai. Kitos gyvenamosios vietos be šio buto jis neturi. Gyvena pas motiną ir ją prižiūri. (b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 30 d. kaltinamasis V. V. apklausoje parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. 2016 m. birželio 4 d. vakare jis grįžo namo, buvo neblaivus. Atėjęs pas mamą V. į kambarį, pradėjo žodinį konfliktą dėl pinigų, dėl buitinių dalykų. Konflikto metu, jis mamą pastūmė į krūtinę, nepamena kiek kartų, bet gali būti, kad du kartus. Tada pamena, kad suko mamai kairę ranką, bet nepamena, kad būtų ją laikęs už kaklo, bet taip galėjo būti, nes jis buvo neblaivus, tai visų įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Pirmoje apklausoje nurodė, kad mama su lazda jį mušė, tačiau taip nebuvo, mama prieš jį nenaudojo fizinio smurto. Dėl padaryto gailisi, mamos atsiprašė. Pažada, kad tai daugiau nepasikartos. (b.l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 5 d. apklausta nukentėjusioji V. V. apklausoje parodė, kad V. V. yra jos sūnus, kartu gyvena viename bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji yra po 6 operacijų, sunkiai vaikšto, sūnus jai nepadeda, tik kaimynai. Kai sūnus negeria, tai dar jai padeda, bet kai išgeria, tai nuolat ją terorizuoja reikalaudamas pinigų, kelia namuose triukšmą, keikiasi, įžeidinėja ją, buvo ir smurtavęs, bet į policiją ji nesikreipė. Sūnus nuolat sako, kad ji jam trukdo, kad tik greičiau numirtų. 2016 m. birželio 4 d. apie 21.00 val., sūnus vėl grįžo namo girtas (geria nuo ketvirtadienio) ir iš karto pradėjo reikalauti pinigų, kol neužsidarė parduotuvė. Ji jam sakė, kad pinigų neturi. Jis pradėjo ant jos rėkti, stumdyti ją abiem rankom, po to dešine ranka griebė už kaklo iš priekio ir pradėjo spausti. Jai pradėjo trukti oro. Ji pradėjo rėkti ir šaukti kaimynams iškviesti pagalbą. Tada ją paleido, atsisėdo ant lovos ir toliau rėkė: „atiduok pinigus". Ji liepė jam išeiti iš kambario ir tada, jis ranka griebė jai už kairės rankos bei bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, nes ji jam pasakė, kad iškvies policiją. Jis išmušė iš rankos telefoną ir pasakė, kad policijoje turi pažįstamų, bet po to nuėjo prie lango ir vis žiūrėjo ar nėra policijos. Atvykę pareigūnai sūnų sulaikė. Dėl sūnaus elgesio ji nukentėjo morališkai bei pajuto fizinį skausmą, kai ją smaugė bei, kai bandė atimti telefoną suko ranką (kairę) prie plaštakos ir dabar liko mėlynė. Dėl sužalojimų į medikus ir TMI nesikreips. Viskas įvyko jos kambaryje. Viską girdėjo kaimynai. (b.l. 15).

Papildomos apklausos 2016 m. rugpjūčio 3 d. metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas tarp jos ir jos sūnaus V., ji sėdėjo savo kambaryje ant lovos. Sėdėjo atsirėmusi į lovos atlošą ir V. pradėjo ją stumdyti į krūtinę. V. ją du kartus pastūmė į krūtinės sritį, tada griebė savo kaire ranka jai už kaklo ir tuo pačiu metu su savo dešine ranka bandė iš jos kairės rankos atimti jos mobiliojo ryšio telefoną. Ji savo rankos delną atleido ir jis laisvai paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną jį metė į žemę. Ji atleido savo delną dėl to, kad V. viena ranka laikydamas ją už kaklo, o kita ranka bandydamas atimti jos telefoną, pradėjo jos kairę ranką, ties plaštaka, sukti ir dėl to ji atleido ranką, kurioje laikė telefoną. Kai V. bandė atimti telefoną, jis stovėjo, o ji sėdėjo ant lovos, atsirėmusi nugarą į lovos atlošą. Jos lovos gale visą laiką stovi ramentai ir jos medinė lazdelė. Ji jų nenaudoja, nes naudojasi vaikštyne. Konflikto metu ji sėdėjo vidury savo lovos, o ta lazdelė ir ramentai yra jos lovos gale. Kai ji sėdėjo, jos ramentai ir lazdelė buvo jai iš kairės, t. y. iš tos pusės, kur ji laikė telefoną. Prieš sūnų ji jokio smurto nenaudojo. Sūnus norėjo iš jos atimti telefoną, nes tik jam atėjus, jie pradėjo žodinį konfliktą ir ji jam pagrasino, kad iškvies policiją. Kodėl nenurodė atvykusiems patruliams, kad sūnus naudojo smurtą, negali atsakyti, nes buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi. Taip pat gali būti, kad pirmoje apklausoje nurodė aplinkybes ne visai tiksliai, o būtent dėl Viktoro rankų, tačiau šioje apklausoje parodo, kad viskas buvo taip, kaip šiandien nurodė. Dėl sūnaus veiksmų ji juto fizinį skausmą. (b.l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad ji yra V. V. kaimynė. V. butas yra virš jos buto. Tikslios datos nurodyti negali, bet tą dieną, kai ji iškvietė policiją, girdėjo V. bute triukšmą. Tas triukšmas pasireiškė V. šaukimu. V. šaukė: „padėkit, padėkit". Jokių baldų kritimo ar kitų garsų, išskyrus V. šaukimą, ji negirdėjo. Jos sūnaus balso negirdėjo. Kai ji išgirdo V. šaukimą, ji priėjo prie kambario lango ir dar išgirdo, kaip V. dar kartą sušuko: „Vitia, nusiramink". Ir tada ji iš karto iškvietė policiją. Policija atvažiavo labai greitai, kažkur per 10 minučių. Po dviejų dienų ji susitiko su V., kuri pasakė, kad tą dieną, kai ji iškvietė policiją, jos girtas sūnus grįžo namo ir pradėjo konfliktuoti. Apie fizinės jėgos panaudojimą prieš V. ji jai nieko nesakė, o ji ir neklausė. (b.l. 23-24)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. G. apklausoje parodė, kad 2016 m. birželio 4 d. apie 21.40 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu N. R., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mušasi sūnus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko V. V., kuri paaiškino, kad jos sūnus V. V. reikalavo iš jos pinigų alkoholiui, sulaužė kėdę, vaikštynę, grasino fiziniu susidorojimu, sakė, kad pasmaugs, tačiau sumušimų ar kitų smurto požymių nesimatė. Smurtas pasireiškė psichologiniu spaudimu. Pareiškėja nurodė, kad šiais metais jau antrą kartą sūnus naudoja prieš ją fizinį smurtą, tačiau pareiškimo tada nerašė. Pranešėja jiems nenurodė, kad 2016 m. birželio 4 d. jos sūnus būtų naudojęs prieš ją fizinį smurtą. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad reikalavo pinigų iš savo motinos, kuriuos ji gavo už garažo pardavimą. V. V. neigė smurtavęs prieš motiną. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos komisariatą sulaikytasis V. V. elgėsi ramiai. (b.l. 28).

2016 m. birželio 4 d. nukentėjusiosios V. V. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. birželio 4 d. jos sūnus V. V. reikalavo jos pensijos pinigų gėrimui, pradėjo ją smaugti, daužyti, sulūžo kėdė, sulaužė jos vaikštynę, kadangi ji yra po šlaunikaulio operacijos, negali be jos vaikščioti. Grasino, kad pasmaugs, kad jai bus galas, kadangi ji jam trukdo. (b.l. 1).

Iš Bendrojo pagalbos centro registracijos kortelės nustatyta, kad 2016 m. birželio 4 d. 21.36 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose sūnus muša motiną, moteris šaukiasi pagalbos. Pranešėja kaimynė G. teigia, kad muša ne pirmą kartą. (b.l. 5).

Iš 2016 m. birželio 21 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad 2016-06-04 21:32:59 vai. BPC darbuotojas bendrauja su pranešėja, kuri pranešė, jog, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute moteris šaukiasi pagalbos, sūnus muša motiną. (b.l.8-9).

Iš 2016 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Butas namo penktame aukšte, dviejų kambarių su virtuve. Bute bendra tvarka nepažeista. (b.l. 10-11).

Alkotesterio duomenimis, 2016 m. birželio 4 d. d. 22.29 val. V. V. nustatytas 2.35 % girtumo laipsnis ( b.l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. V. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – savo motinai fizinį skausmą, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios V. V. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, liudytojų parodymai, alkotesterio duomenys, garso įrašas ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo V. V. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis V. V. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ir dydžio sutiko (b.l. 72).

V. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 5 d. 22.18 val. iki 2016 m. birželio 6 d. 13.48 val. (b.l. 29, 40).

2016 m. birželio 6 d. kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 39).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas Kaltinamasis V. V. yra 41 metų amžiaus, našlys, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l. 55), nedirbantis (b.l. 67), Darbo biržoje neregistruotas (b.l. 68), anksčiau teistas (b.l. 46-47,49-51,69-70), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 60-66), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 43,44), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 45). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su ar lankymusi gydymo įstaigose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. V. skirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose ( BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 5 d. 22.18 val. iki 2016 m. birželio 6 d. 13.48 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąją priemonę panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti V. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.