Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 164 str. 2 d. ir nubaustas 202 Eur ( 500 Lt ) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 11 d., apie 01.20 val., dirbdamas bare UAB „XXX", įmonės kodas 302791413, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavė L. G. tris 0,5 litro talpos stiklinius butelius alaus „Ekstra Draft", kurie nebuvo uždaryti gamykliniu būdu. L. G. išėjo iš baro įsigytų gėrimų nevartojęs. Tokiais savo veiksmais A. D. pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 68/14a numatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Š. surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 164 str. 2 d., kadangi jis pardavė alkoholinius gėrimus nesilaikydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 68/14a numatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje ( b. l. 3). 2014m. lapkričio 21 d. paaiškinime A. D. nurodė, kad pardavė vaikinui 3 butelius alaus, juos atidarė, tačiau alkoholio vaikinas bare nevartojo, išėjo ( b. l. 7). Teismo posėdžio metu A. D. parodė, kad žmogus pirko 3 butelius, jie buvo atidaryti, padavė jam plastmasinius stikliukus, jis susimokėjęs išėjo iš baro. Po 20 min. užėjo policijos pareigūnai, žmogus buvo sulaikytas prie kito namo, nuo baro 20 metrų. Buvo nubaustas už tokį pažeidimą. Aplinkybes pripažįsta ( b. l. 16).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „XXX” adresu Jūros g. 5, Klaipėda, leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus(tame tarpe ir alų), taip pat nurodytas pardavimo būdas – vartoti vietoje, licenzija išduota 2014m. spalio 15 d. ( b. l. 11).

Iš 2014 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad viršininko įsakymu buvo tikrinama, kaip baruose laikomasi prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių. Dirbdamas kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK VPS tyrėju G. Š., 2014 m. lapkričio 21 d. apie 01.20 val., adresu Jūros g. 5, Klaipėda prie baro UAB "XXX" pastebėjo, asmenį, kuris iš minėto baro išsinešė tris, 0,5 l. talpos stiklinius butelius alaus "Ekstra Draft". Minėtas asmuo paaiškino, kad alkoholinius gėrimus įsigijo minėtame bare, kurie nebuvo uždaryti gamykliniu būdu. Vėliau nustatyta, kad L. G. išėjo iš minėto baro įsigytų gėrimų nevartojęs vietoje. Apžiūrėjus minėtus alkoholinių gėrimų butelius, matyti, kad jie nėra uždaryti gamykliniu būdu, tačiau pilni, L. G. paaiškino, kad minėtų alkoholinių gėrimų nevartojo minėtame bare ir juos išsinešė iš baro patalpų ( b. l. 5).

Analogiškus duomenis nurodė pareigūnas G. Š. tarnybiniame pranešime ( b. l. 6).

Paaiškinime L. G. parodė, kad 2014 m. lapkričio 21 apie 01.30 val. užėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), kur barmenas jam pardavė 3 butelius alaus. Barmenas padavęs alų, į rankas padavė kamštelius, jis užsikimšo butelius ir išėjo iš baro. Alaus į stiklines nepylė, stiklinės nepasiūlė ( b. l. 8).

Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, jeigu alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, prekiauti alkoholiniais gėrimais galima ir nuo 22 iki 8 valandos.

Aiškinant teisės normą, įtvirtinančią atsakomybę už A. D. inkriminuoto pažeidimo padarymą, konstatuotina, kad joje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikšti tik atitinkamų veiksmų atlikimu. Pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalies dispoziciją tokie veiksmai pasireiškia už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų. Todėl, taikant šią įstatymo normą, būtina nustatyti nurodytų veiksmų atlikimo faktą ir tai, kad šie veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Šios aplinkybės nustatytinos įrodymais jų įvertinimo būdu.

Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis mano, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir išreikštos abejonės dėl to, kad A. D. pardavęs alų L. G. ir neva neužtikrindamas, kad jis jį vartotų vietoje, o ne išsineštų padarė administracinį teisės pažeidimą, yra pagrįstos, nes teismas visiškai nesiaiškino ar asmuo perkantis alkoholinius gėrimus buvo įspėtas, jog alkoholį vartoti reikia vietoje ir kokius veiksmus atliko pardavėjas siekdamas asmeniui išaiškinti numatytą tvarką. Taip pat byloje nėra duomenų, ar bare yra pakankamai informacijos dėl alkoholio pirkimo ir jo vartojimo tvarkos. Be to teismas nesiaiškino, kokiuose buteliuose ( stikliniuose ar plastikiniuose buteliuose) buvo parduotas alus, nes apeliantas nurodo, jog baras prekiauja tik plastikiniuose buteliuose esančiu alumi, o pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo parduotas alus stikliniuose buteliuose. Byloje esančios nuotraukos yra neinformatyvios ir iš jų neaišku kur fiksuoti šie vaizdai ir ar pavaizduoti buteliai yra stikliniai ar plastikiniai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.