Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. I-3933-423/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
I-3933-423/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01437-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
D.T.
Atsakovas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-3933-423/2015Proceso Nr. 3-62-3-01437-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui D.T., jo atstovui Algimantui Glušauskui,atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Edvinui Venskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.T. skundą dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D.T. patikslintu skundu prašo panaikinti 2015-06-19 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) viršininko įsakymą Nr. 52-TE-277 dalyje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai D.T. (b.l. 12-13).

Pareiškėjas skunde nurodė bei jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ginčijamu 2015-06-19 Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-277 jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-28 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimų pažeidimus. Tačiau pareiškėjas jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, o įsakyme net nėra nurodyta, už kokį konkretų teisės akto pažeidimą jam paskirta nuobauda, atsakovas neatsižvelgė į jo 2015-05-08 paaiškinime nurodytus faktus bei aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, jog pietų pertraukos laiką 2015-04-15 nuo 02.30 val. iki 03.30 val. pagal nusistovėjusią komisariate tvarką pasirinko savo nuožiūra, kadangi darbo grafike nebuvo numatytas poilsio ir pietų pertraukos laikas. Be to, pietų pertraukos laiką pasirinko lyjant lietui ir patruliavimo maršrute neesant jokių įvykių, būdami tarnybiniame automobilyje ilsėjosi, tačiau nemiegojo. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 16-19) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-28 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimus. Dėl pareiškėjo veiksmų, įtarus galimą tarnybinį pažeidimą, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo metu neginčijamai nustatyta, kad pareigūnai D. T. ir E. M. 2015-04-15 vykdė tarnybą patrulių ekipaže „Romuva – 36“, pagal Pajėgų išdėstymo planą jiems buvo paskirta patruliuoti Birštono miesto teritorijoje, maršrutuose Nr. 1, 2, 3. Pietų metas minėtam ekipažui Pajėgų išdėstymo plane nenustatytas, Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo ar Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo leidimo pietauti ekipažas neprašė ir toks leidimas duotas nebuvo. 2015-04-15 02.36 val. netikėto patikrinimo metu pareigūnai rasti akivaizdžiai miegantys tarnybiniame automobilyje Birštono mieste, ties Kęstučio g. 29 pastatu. Pareigūnai nubudo tik M. S. pabeldus į tarnybinio automobilio stiklą. Nurodo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 punkto, draudžiančio policijos patruliui tarnybos metu miegoti, reikalavimus. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įrodytas liudytojų parodymais, užfiksuotas fotonuotraukomis ir kita surinkta medžiaga. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl 2015-06-19 Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-277 dalies, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 6, 93).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui viršilai D.T. 2015-06-19 Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-277 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D.T. ir E.M.“ 1.1 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir remiantis Alytaus apskrities VPK 2015-06-21 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 52-IS-44, buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 20.5 papunkčio ir 21 punkto reikalavimų pažeidimus (b.l. 6, 93, 23-32).

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-04-03 iki 2016-01-01) (toliau – Statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (akto redakcija, galiojanti nuo 2013-08-28 iki 2016-01-01) (toliau – Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.).

Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas, ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2011-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2012-08-30. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Taigi, ginčo atveju būtent atsakovas, kuris ginčijamu įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą už tai, kad jis pažeidė Instrukcijos 20.5 papunkčio ir 21 punkto reikalavimus, turi įrodyti šias aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti 2015-05-21 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-IS-44 (b.l. 23-32), nustatyta, kad pareiškėjas D.T. - Alytaus apskrities VPK Birštono PK Viešosios policijos poskyrio vyresnysis patrulis ir Viešosios policijos poskyrio patrulis E.M., dirbdami pagal patvirtintą Pajėgų išdėstymo planą nuo 2015-04-14 20.00 val. iki 2015-04-15 8.30 val. (b.l. 45), 2015-04-15 02.36 val., netikėto patikrinimo metu buvo rasti miegantys tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame ties Kęstučio gatvės pastatu Nr. 29, Birštone, ir savo veiksmais pažeidė Instrukcijos 20.5 punkto („Policijos patruliui tarnybos metu draudžiama: <...> miegoti“) reikalavimą bei 21 punkto (Patruliuodami sektoriuje, maršrute ar poste policijos patruliai privalo: ypatingą dėmesį skirti sektoriaus biuletenyje nurodytoms kriminogeninėms, rizikos zonoje esančioms vietoms; bendrauti su visuomenės atstovais; teikti informaciją ir patarimus asmenims; pranešti budėtojui apie įtarimus veiksmus ir asmenis, bandyti nustatyti įtartinai besielgiančių asmenų tikslus; pašalinti eismo kliūtis ir t.t.) reikalavimus ir tuo savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas teigia, kad, sėdėdamas sustojusiame tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, nemiegojo, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, įtakojančių jo padaryto nusižengimo fakto konstatavimą. Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir paneigti objektyviais ir patikimais byloje esančiais įrodymais.

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi, pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2014-11-20 nutartis administracinėje byloje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas Instrukcijos 20.5 punkto reikalavimų pažeidimas ir nustatytos užduoties nevykdymas yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą atsakovas neturėjo jų vertinti, kilusios pasekmės vertintinos tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu ir neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje aplinkybės, susijusios su pareiškėjo kaltės buvimu, nustatytos.

Įrodymus teismas vertina pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios esmė ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų veiksmų neatliko (tarnybos metu nemiegojo), sėdėdamas automobilyje ilsėjosi, radijo stotis buvo įjungta, buvo pasiruošęs bet kuriuo metu reaguoti į įvykį, be to pateiktos fotonuotraukos nėra informatyvios, nepatvirtinančios atsakovo teiginio, jog automobilyje jis miegojo. Tokie pareiškėjo teiginiai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepripažinti patikimais ir objektyviais, nes pareiškėjo duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių prieštarauja tiek bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų M.S. ir S.B. parodymams, tiek M.S. 2015-04-20 tarnybiniam pranešimui dėl atlikto netikėto patikrinimo (b.l. 33-35), tiek S.B. 2015-05-18 paaiškinimui (b.l. 61), tiek kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems duomenimis, todėl vertintini tik kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti drausminės atsakomybės. Akcentuotina, kad išsamius ir nuoseklius liudytojų M.S. ir S.B. parodymus (liudytojai patvirtino, kad 2015-04-15 netikėto patikrinimo metu Birštone, Kęstučio g. 29 tarnybiniame automobilyje policijos pareigūnai D. T. ir E. M. miegojo, į fotoaparato blyksnius juos fotografuojant nereagavo, automobilio variklis buvo išjungtas, priekinių sėdynių atlošai nuleisti link galinės sėdynės, pareigūnai pabudo tik pabeldus į automobilio stiklą, paklausti, kodėl miega pradžioje atsakyti nesugebėjo, vėliau D. T. nurodė, jog jiems pietų metas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo ar Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo leidimo pietauti ekipažas neprašė ir toks leidimas duotas nebuvo), kurie pripažintini objektyviais bei patikimais, patvirtina ir vieno iš tikrinimą atlikusių pareigūnų padarytos fotonuotraukos (b.l. 39), kurioje matyti miegantys pareigūnai, priekinių automobilio sėdynių atlošai nuleisti link galinės sėdynės. Be kita ko, ir pareiškėjas iš esmės pripažino, kad fotonuotraukose užfiksuoti būtent jis. Pareiškėjas taip pat neginčijo aplinkybės, jog Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo ar Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo leidimo pietauti ekipažas neprašė ir toks leidimas jiems duotas nebuvo. Nors liudytojas E. M. patvirtino pareiškėjo versiją, tačiau jis yra pareiškėjo kolega, už tą patį tarnybinį nusižengimą jam taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, yra šališkas, todėl jo parodymai dėl įvykio aplinkybių vertintini kaip nepatikimi ir neobjektyvūs.

Teismo vertinimu, atsakovui sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė, objektyviai buvo nustatytos. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas, atitinkamų bylai reikšmingų duomenų nurodymo aplinkybės, pareiškėjo ir liudytojo E. M. paaiškinimų prieštaringumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visumos, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti 2015-06-19 Alytaus apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 52-TE-277 1.1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai D.T., kadangi pareiškėjas tarnybos metu miegojo, t.y. neveikė taip, kaip to reikalauja jam žinomi jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, pažeidė Instrukcijos 20.5 ir 21 punktų reikalavimus. Pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, iš esmės atitiko padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjo kaltės laipsnį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė Asta Urbonienė