Vilniaus apygardos teismo nutartis

Kreditorius D. K. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė iš skolininko UAB ,,Lidema“ priteisti 3791,50 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; priteiti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas D. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Lidema“ 3791,50 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. ieškovas perdavė atsakovui remontuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas automobilį priėmė, paėmė iš ieškovo automobilio techninį pasą, raktelius, užpildė automobilio priėmimo dokumentą, kuriame nenurodė automobilio priėmimo datos, užrašė ieškovo pageidautus automobilio remonto darbus ir ieškovo telefono numerį bei nurodė, kad apie remonto darbų eigą informuos ieškovą telefonu. Atsakovas kitos dienos rytą paskambinęs ieškovui pranešė, kad yra pavogti ieškovo automobilio ratai. Po įvykio atsakovo direktorius žadėjo atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, tačiau vėliau pradėjo vengti atsakomybės ir teigė, jog automobilis buvo priimtas tik 2009 m. rugsėjo 15 d. Ieškovas laiko, kad su atsakovu sudaryta sutartis atitinka rangos sutarties požymius. Atsakovas kaip rangovas buvo atsakingas už užsakovo jam perduoto turto neišsaugojimą, todėl privalėjo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudarė 565,19 Lt už sugadinto slenksčio remontą, 88,74 Lt už ratų dangtelius, 136,00 Lt už ratų nuėmimą, uždėjimą, montavimą ir balansavimą, taip pat 1660,00 Lt už ratlankius bei 3791,50 Lt už padangas.

Atsakovas UAB ,,Lidema“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog ieškovas buvo informuotas apie tai, jog atsakovas negali priimti ieškovo automobilio, nes yra užimtos serviso patalpos, o automobilis bus pradėtas remontuoti tik kitą dieną. Taip pat informavo ieškovą apie tai, kad teritorija, kurioje paliekamas automobilis, nėra saugoma bei pasiūlė ieškovui perkelti automobilį mokamą saugojimo aikštelę, todėl atsakovo manymu jis negalėjo būti atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius. Be to ieškovas neįrodė nuostolių atsiradimo ir nepateikė jo išlaidas padangų ir ratlankių įsigijimui patvirtinančių dokumentų.

Atsakovas UAB ,,Lidema“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas padarė nepagrįstą, byloje pateiktiems įrodymams preštaraujančią išvadą, jog ginčo šalys sudarė ieškovui priklausančio automobilio remonto darbų sutartį, pagal kurią ieškovas užsakė darbus, o atsakovas turėjo juos atlikti, ką teismo nuomone patvirtimo atsakovo ieškovui išduotas dokumentas apie ieškovo užsakytus darbus bei byloje parodymus davę liudytojai. Padarydamas nurodytą išvadą teismas neįvertino aplinkybės, kad remonto darbų užsakymą patvirtinantis dokumentas nežinia kieno ir kada sudarytas ir pasirašytas, todėl teismas nepagrįstai pripažino į bylą pateiktą lapą su kliento vardu ,,Dalius“ tarp šalių sudaryta sutartimi. Be to, teismas netinkamai įvertino liudytojo L. J. parodymus, nes liudytojas ne patvirtino, o paneigė automobilio priėmimo faktą, tokius pačius parodymus davė ir liudytojas J. B., o liudytojas V. Š. iš viso neatsiminė kurią dieną 15 ar 16 remontavo automobilį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas patvirtino, jog dėl serviso užimtumo negalėjo įvaryti automobilio į servisą. Teismas vertindamas bylos medžiagą neatsižvelgė į tai, kad pas atsakovą nustatyta speciali automobilių priėmimo remontui tvarka ir pirmiausiai pasirašoma automobilių remonto ir techninio aptarnavimo sutartis, po to automobilis perduodamas atsakovui ir sudaromas automobilio defektinis aktas, po kurio surašoma kalkuliacija prie automobilio defektinio akto ir tik po to pradedamas automobilio remontas, todėl vien atsakovo darbuotojų leidimas palikti automobilį prie serviso negalėjo būti vertinamas kaip jo priėmimas remonto darbams atlikti. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad automobilis buvo perduotas atsakovui 2009 m. rugsėjo 15 d., todėl ieškovo argumentas, jog automobilis buvo perduotas 2009 m. rugsėjo 14 d. ir teismo išvada, kad atsakovo darbuotojų J. B. ir V. Š. padėjusių nukelti automobilį nuo tralo bei nurodžiusių vietą kuri jį pastatyti veiksmai liudijo, kad atsakovas automobilį buvo priėmęs remonto darbų atlikimui, nepagrįsti. Be to visi nuroyti dokumentai buvo pateikti iškovui pasirašyti, tačiaus jis atsisakė tai padaryti (CK 6.645 str. 1 d.). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai atsakovą pripažino vartotoju ir jo atžvilgiu taikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojačias teisės normas, nes ieškovo automobilis remontui nebuvo priimtas ir jokie automobilio remonto darbai atliekami nebuvo, todėl vartojimo teisiniai santykiai susiklostyti negalėjo. Teismo išvada, jog ginčo šalims nesusitarus dėl automobilio saugojimo atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius nepagrįsta, nes taikyti Civilinio kodekso 6.657 straipsnio nuostatas būtų buvę galima jei būtų buvęs nustatytas automobilio priėmimo remontui faktas. Teismo išvada, jog ieškovui nepateikus įrodymų patvirtinančių, kad pavogtų ratlankių su ventiliais ir padangų vertė yra 1660,00 Lt ir 3791,50 Lt teismas jo patirtus nuostolius gali nustatyti pats remdamasis teismo sprendimo priėmimo dieną galiojusiomis kainomis nepagrįsta, nes ratlankius pirko UAB ,,Automenas“, todėl reikalavimo teisę turi tik bendrovė, o ne ieškovas veikiantis kaip fizinis asmuo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ratlankiai buvo pirkti 2004 metais ir iki 2009 metų buvo nusidėvėję bei neatitiko realios turto vertės 2004 metais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas reikalavo du kartus sumokėti už tuos pačius atliktus darbus ratų nuėmimą/uždėjimą, rato sumontavimą bei balansavimą pagal 2004 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą LEC Nr. 3209250 ir pagal 2009 m. lapkričio 4 d. aptarnavimo sąrašą, kuriam PVM sąskaita – faktūra išrašyta nebuvo ir jokie darbai atlikti nebuvo, todėl pagrindo pirkti naujus varžtus nebuvo. Teismas neįvertino, jog ieškovo reikalavimas priteisti 656,19 Lt pagal UAB ,,Irventa plius“ remonto sąmatą kurios nepasirašė nei ieškovas nei atsakovas nepagrįstas, nes sąskaita už sąmatoje nurodytus ir atliktus darbus taip pat nepasirašyta. Ieškovas nepateikė dokumentų, kad už pirktas padangas patyrė 3791,50 Lt išlaidas ir nepateikė jokių pirkimo dokumentų, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo byloje taikyti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepatenkimo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičiui, nes tenkindamas ieškinį iš dalies atsakovui nepriteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatas. Taip pat buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 63 straipsnio nuostatos.