- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2KT-137/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2171-460/2011 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas S. Z., kuria prašoma spręsti šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-2171-460/2011 ir prašoma spręsti ieškovės A. K. T. prašymą dėl šios bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui. Klaipėdos apygardos teisme ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas S. Z. Ieškinyje nurodo, kad nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu, nes šis teismas turi išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu, todėl prašo perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Klaipėdos apygardos teismas perdavė bylą Nr. 2-2171-460/2011 Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašo spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reiškia nušalinimą visam Klaipėdos apygardos teismui ir prašo bylą perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą kitam tos pačios pakopos teismui atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, taip pat, kai bylą nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nušalinamas dėl teismo galimo šališkumo (CPK 35 str. 4 d., 65-66 str., 71 str.). Bylą nagrinėjančiam apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teismui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.).
Ieškovės pareikštas Klaipėdos apygardos teismo nušalinimas grindžiamas tuo, kad ieškovė nepasitiki Klaipėdos apygardos teismu, nes visas teismas turi išankstinį nusistatymą ieškovės atžvilgiu. Remiantis šiuo abstrakčiu argumentu, nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos apygardos teismas negali nešališkai išnagrinėti bylos. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių savo teiginį apie visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumą patvirtinančių įrodymų. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas procesinius sprendimus vadovaujasi tik įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais. Iš ieškinio turinio galima daryti prielaidą, kad ieškovės netenkina ankstesni Klaipėdos apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu.
Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui nėra pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu ir galimumu objektyviai išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2171-460/2011 pagal A. K. T. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto apylinkė steismo teisėjas S. Z.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. K. T. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2171-460/2011 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti ieškovės A. K. T. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2171-460/2011 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.