Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis „(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2024-08-21, apie 23.10 val., Naujojo Uosto g. 23, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 127 p. (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 1.1.3 p. (dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis; šią liniją kirsti draudžiama), kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiais vilkiku „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volkswagen Arteon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo M. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukeltas fizinis skausmas, M. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei A. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. B. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-08-21 vėlai vakare važiavo Naujojo Uosto g. link posūkio į Janonio g. Būdamas susimąstęs jis nepastebėjo, kad kirto dvigubą ištisinę kelio liniją ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Situaciją suprato tik tuomet, kai pamatė priešais atvažiuojančius automobilius, tačiau buvo per vėlu – įvyko eismo įvykis. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog jis buvo susikoncentravęs į savo mintis, bet ne į kelią. Tikrai jokiais įrenginiais tuo metu nesinaudojo, neviršijo nustatyto greičio, tik, matyt, nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Tai pirmas toks atvejis jo gyvenime. Žala nukentėjusiosioms buvo atlyginta draudimo bendrovės, tačiau jis asmeniškai taip pat joms atlygino neturtinę žalą, palaikė su jomis ryšį, jos jam pretenzijų nebeturi, su jomis visiškai atsiskaitė. Jis nėra teistas ir jam niekada nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neturi priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Administracine tvarka jis yra buvęs baustas, daugiausiai už nustatyto greičio viršijimą, visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos. Jo sesuo pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Juos sieja artimi šeiminiai santykiai. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), jis – (duomenys neskelbtini), todėl jie dažnai susitinka, bendrauja. Sesuo yra vyresnė 6 metais, todėl jau nuo mažens jis kreipė dėmesį į jos nuomonę, patarimus, ji daro jam teigiamą įtaką ir yra jam autoritetas. Jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, padarė išvadas ir suprato, kad automobilio vairavimas yra didelė atsakomybė. Atsipalaidavimas už vairo gali sukelti skaudžias pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir kitiems žmonėms. Šiuo metu jis ir toliau vairuoja automobilį, tačiau jo požiūris į vairavimą iš esmės pasikeitė: jis tapo gerokai atidesnis, susikoncentravęs į tai, kas vyksta kelyje ir aplink, vairuodamas nebeklauso muzikos.

Apklausta N. B. parodė, kad yra kaltinamojo V. B. sesuo. Įvykus eismo įvykiui, V. pirmiausia paskambino jai, todėl ji pirmoji atvyko į įvykio vietą. Kadangi broliui reikėjo medikų pagalbos, kartu vyko į ligoninę, o vėliau jį parvežė namo. Ji su broliu palaiko labai artimus ir šiltus santykius, dažnai bendrauja tiek jam būnant Klaipėdoje, tiek dirbant jūroje. Jie susirašinėja kasdien, žino vienas apie kitą viską ir yra tarsi geriausi draugai. Po įvykio apie šią situaciją daug kalbėjosi. Išsiblaškymas V. nėra būdingas, tačiau tą kartą, tikėtina, kažkas jį paveikė. Ji pati vairuoja, yra neteista ir nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus. Nors praeityje buvo bausta už greičio viršijimą, tai įvyko seniai, o paskirtas baudas ji yra sumokėjusi, šios nuobaudos jau negalioja. Šis įvykis ir ją privertė susimąstyti dėl vairavimo, įvertinti, kaip ji pati vairuoja. Brolis klauso jos nuomonės ir patarimų, ji taip pat pastebėjo teigiamus pokyčius jo vairavimo stiliuje. Po avarijos brolis nebedaro jokių KET pažeidimų, vairuoja atsakingai. Kadangi V. šiuo metu dažniausiai vairuoja jos automobilį, ji pati pirmoji sužinotų apie paskirtas nuobaudas, tačiau tokių atvejų nepasitaikė.

Kadangi kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-08-27 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1–6);

2024-08-22 tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 19–24);

2024-08-21 eismo įvykio vietos planu (1 t., b. l. 27–28);

2024-08-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (1 t., b. l. 32–38);

2024-08-22 kitų objektų apžiūrų protokolais ir jų priedais (1 t., b. l. 39–73);

2024-08-22, 2024-09-04 nukentėjusiosios M. S. apklausų protokolais (1 t., b. l. 86–91, 92–94);

2024-08-23 nukentėjusiosios A. S. apklausos protokolu (1 t., b. l. 170–173);

2024-12-09 liudytojo M. P. apklausos protokolu (1 t., b. l. 78–81);

2024-10-17 kitų objektų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 38–41).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad V. B. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nepasirinko reikiamo saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę, jos nesustabdė ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldamas eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo veiksmai, kuriais jis pažeidė KET reikalavimus, buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, todėl tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip neatsargus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma: jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

BK 40 straipsnio (taikoma 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

N. B. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji nurodė, kad yra kaltinamojo sesuo, jų santykiai yra artimi, šilti. V. beveik kasdien jai paskambina, pasiteirauja apie jos reikalus, domisi, kuo galėtų padėti. Jie dalijasi viskuo, žino vienas kito džiaugsmus, rūpesčius ir bėdas. Tarp jų yra stiprus tarpusavio pasitikėjimas. Iškilus kokiai nors problemai, ji pirmiausia kreipiasi būtent į V.. Šis ryšys yra abipusis. Įvykus eismo įvykiui, V. pirmiausia paskambino jai. Ji pirmoji atvyko į įvykio vietą, jį palaikė, o vėliau abu kartu vyko į ligoninę aplankyti nukentėjusiųjų. V. yra jautrus žmogus, todėl labai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Jis savo poelgį vertina itin neigiamai ir kaltina tik save. Ji pati V. padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, apie šį įvykį jie daug kalbėjosi, aptarė neigiamas pasekmes tiek pačiam V., tiek artimiesiems. Ji tiki, kad panašūs atvejai ateityje nebepasikartos. Suprasdama situacijos jautrumą ir savo, kaip galimos laiduotojos, vaidmenį, ji įsipareigoja skirti daugiau laiko broliui: organizuoti bendras išvykas, lankyti kultūrinius renginius, parodas, palaikyti nuoširdų bendravimą. Ji pasirengusi laiduoti už savo brolį V. B., nes yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Ji niekada nebuvo teista už nusikalstamas veikas, todėl mano, kad gali būti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Jei būtų priimtas teismo sprendimas dėl laidavimo, ji laiduotojos vaidmenį atliktų nuoširdžiai ir neabejoja, kad V. ateityje tokios klaidos nebekartos (3 t., b. l. 90).

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja N. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui V. B.. Juos sieja artimas ryšys, N. B. neteista, niekada nebausta už šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi, yra dirbanti. Byloje nustatyta, kad V. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jis neteistas, niekada nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, anksčiau administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, aptariamo nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už nustatyto greičio viršijimą, visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. 2025-07-16 Administracinių nusižengimų registro duomenimis, paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2024-08-01 už nustato greičio viršijimą, daugiau administracinių nusižengimų nuo to laiko iki nuosprendžio priėmimo dienos nėra padaręs, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertino savo elgesį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis atlygino nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą, jos jam pretenzijų neturi, atleido (tą patvirtina 2025-03-13 susitaikymo protokolai). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos N. B. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. aptariamo nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už nustatyto greičio viršijimą miesto ribose, šios nuobaudos tebegalioja ir šiuo metu, nors paskirtos baudos yra sumokėtos. Padarytas nusikaltimas taip pat yra susijęs su negebėjimu pasirinkti saugų važiavimo greitį, dėl to buvo sukeltas eismo įvykis, nesunkiai sutrikdyta vienos nukentėjusiosios sveikata, kitoms nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš ANR išrašo už 5 metus matyti, kad kaltinamasis praeityje buvo baustas už nustatyto greičio viršijimą iš viso 8 kartus, buvo atvejų, kai jis nustatytą greitį viršijo 37 km/h, 49 km/h, 54 km/h (už tai jam buvo taikytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams). Nors, kaip minėta, šiuo metu galioja tik dvi nuobaudos, tačiau šie duomenys, teismo įsitikinimu, pagrindžia baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymą kaltinamajam. Įvertinus aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą V. B. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai N. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. B., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.