Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteistas laisves apribojimu 6 (šešiems) menesiams, uždraudžiant jam šiuo laikotarpiu išvykti iš gyvenamosios vietos be bausme vykdancios institucijos žinios bei ipareigojant per viena menesi neatlygintinai išdirbti 20 valandu nemokamu darbu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigoje.

Iš V. P. nukentejusiojo V. T. naudai priteista 3000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

V. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 2 d. apie 19.00 val. Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryžoje priejo prie V. T. vairuojamo automobilio, sustojusio sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui, atidare automobilio vairuotojo puses dureles ir sudave viena karta kumšciu i peti, du kartus sudave kumšciu i veida, partrenke ant žemes, padarydamas muštine žaizda dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva dešines akies vokuose, nosies kaulu luži, kraujosruva kaireje alkuneje, t.y. nežymu sveikatos sutrikdyma.

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 4 d. nuosprendi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1193-365-2008 ir baudžiamaja byla V. P. nutraukti, o V. T. civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrineta.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, nes nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, todel jis turejo buti išteisintas.

Nuteistasis tvirtina, kad 2008 m. kovo 2 d. Vilniuje, Laisves pr. ir Rygos g. sankryžoje susidariusioje situacijoje aktyviais veiksmais jis gyne savo turta, o svarbiausia – savo mažamecius vaikus, t.y. veike butinosios ginties salygomis. Todel pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. jis neturetu atsakyti už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta veika, kadangi sededamas automobilyje tik aktyviai gynesi ir savo veiksmais neperženge butinosios ginties ribu. Nuteistasis susidariusia situacija vertina kaip užpuolima, kurio metu V. T. bande atimti jo vairuojamo automobilio raktelius, t.y. faktiškai neteisetai užvaldyti jo automobili. Apelianto nuomone, adekvaciai arba panašiai susidariusioje situacijoje butu pasielges bet kuris save gerbiantis šeimos tevas ir vyras. Be to, pažymi, kad incidento metu nuketejusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, ir tai, jo manymu, patvirtina, kad jis nuteistas nepagristai.

Nuteistasis pabrežia, kad pirmosios instancijos teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytas irodymu vertinimo taisykles, bei Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nes priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi remesi ne visais liudytoju parodymais, o butent neivertino jo sunaus D. P. 2008 m. spalio 22 d. teisiamajame posedyje duotu parodymu, kurie patvirtina, kad jis nebuvo išlipes iš automobilio. Priešingai, nukentejusysis V. T. pats priejo jo automobilio ir savo veiksmais, šiurkšciu isibrovimu i jo vairuojamo automobilio salona, turedamas tiksla atimti jo vairuojamo automobilio raktelius, išgasdino jo mažamecius vaikus ir akimirksniu priverte ji imtis atitinkamu priemoniu vaikams ir turtui apginti – suduoti užpuolikui smugius ranka ir automobilio durelemis, kad pastarasis nutrauktu pavojingus kesinimosi veiksmus. Teismas nuosprendyje taip pat neatsižvelge i visus jo (apelianto) duotus sažiningus parodymus.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turejo atsižvelgti i nukentejusiojo V. T., kuris yra policijos pareigunas, labai pavojingus ir neadekvacius veiksmus i tariamai jo padaryta KET pažeidima, del kuriu sutriko jo vaiku psichine bukle. Tai patvirtina byloje esantys išrašai iš vaiku sveikatos istorijos. Nuteistasis pažymi, kad tarp jo ir nukentejusiojo nebuvo jokiu asmeniniu tarpusavio santykiu. Susidariusioje situacijoje nukentejusysis, budamas policijos pareigunu, provokuojanciai ir labai neprofesionaliai ne tarnybos metu bande vykdyti savo tarnybines pareigas ir sudrausminti tariama KET pažeideja, siekdamas užvaldyti jo (apelianto) vairuojamo automobilio raktelius. Taciau teismas visiškai neatsižvelge i ta, kad V. T., nesilaikydamas Policijos veiklos istatymo nuostatu, pirmiausia veike kaip policijos pareigunas. Be to, apeliantas pažymi, jog nukentejusysis nuo jo slepe, kad yra policijos pareigunas, todel jo parodymai apie 2008 m. kovo 2 d. ivykius yra prieštaringi, nenuoseklus.

Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad pirmasis smurta prieš ji (apelianta) panaudojo butent nukentejusysis V. T., taciau pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes privataus kaltinimo byla, nepagristai konstatavo, kad pirmasis smugius sudave jis (apeliantas).

Nuteistasis atkreipia demesi i tai, kad visa gyvenima jis charakterizuojamas tik teigiamai, iniciatyviai dirba, rupinasi savo darnia šeima, kuria istatymu leistinomis priemonemis gyne ir gins ateityje.

Nuteistasis V. P. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Nukentejusysis V. T. ir jo atstovas prašo nuteistojo V. P. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Ištyrusi bylos medžiagos duomenis bei nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiancius motyvus, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje esancius irodymus, padare pagrista išvada, kad V. P. kalte padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra visiškai irodyta, ir ivertines nukentejusiojo V. T. pateiktus irodymus del jam padarytos neturtines žalos pagristumo ir dydžio, pagristai iš dalies patenkino nukentejusiojo civilini ieškini.

Byloje negincijamai nustatyta, kad 2008 m. kovo 2 d. apie 19.00 val. Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryžoje V. P. sudave V. T. tris smugius, kurie 2008 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1265/08(01) ir velesneje 2008 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1916/08(01) ivertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis V. P. negincija ivykio diena sudaves nukentejusiajam tris smugius, taciau tvirtina, kad susidariusioje situacijoje jis gyne savo mažamecius vaikus ir turta, todel vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 28 str. jo veiksmai turi buti vertinami kaip butinoji gintis.

Nukentejusysis V. T. ir su juo automobilyje kartu važiaves liudytojas M. U. nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-00613-08 ir bylos nagrinejimo privataus kaltinimo tvarka metu nuosekliai tvirtino, kad 2008 m. kovo 2 d. apie 18.50 val. Buivydiškiu g. – Ozo g. sankryžoje avarine situacija sudares automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, atidare V. T. vairuojamo automobilio vairuotojo puses dureles ir be jokios priežasties trenke jam viena karta i kairi peti, o jam išlipus iš automobilio sudave V. T. dar du smugius i veida. V. T. nukritus ant žemes, iš automobilio išejo liudytojas M. U. ir atitrauke nuo jo V. P., kuris atsisedo i savo automobili ir išvažiavo. Tuo tarpu nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu del 2008 m. kovo 14 d. jam pareikšto itarimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. duoti parodymus atsisake (ikit. tyrimo bylos Nr. 17-1-00613-08 l. 24). 2008 m. kovo 17 d. vykusios itariamojo papildomos apklausos metu V. P. duoti parodymus sutiko bei paaiškino, kad konflikta Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryžoje be jokios priežasties sukele nukentejusysis V. T., kuris be jokiu paaiškinimu iki krutines per langa ilindo i jo automobili, ištiese dešine ranka link užvedimo spyneles ir pasukes rakta užgesino automobilio varikli. Jis labai išsigando del savo mažameciu vaiku ir iš visu jegu sudave nepažistamajam kumšciu i kairi peti bei automobilio durimis ji pastume, taciau jis vel pasilenke, tuomet jis dar karta automobilio durimis trenke nepažistamajam i veida. Išgirdes kitu automobiliu signala, jis atsisedo i savo automobili, ji užvede ir pradejo važiuoti. Pravažiaves Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryža pamate, kaip V. T. isedo i savo automobili ir važiuoja paskui ji. Privažiaves prie Rygos g. – Taikos g. sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo, ijunge atbuline pavara ir norejo važiuodamas atgal sudaužyti nepažistamo vaikino automobili, kad užpuolikas negaletu pajudeti iš vietos ir sekti paskui. Taciau pažiurejes i veidrodeli pamate labai išsigandusius vaiku veidus ir iš karto persigalvojo, išlipo iš mašinos ir pradejo garsiai rekti, kad užpuolikas važiuotu i dešine Taikos gatve. Pats atsisedo i automobili ir pradejo važiuoti, mate, kad užpuolikas pasuko i kaire puse, link degalines „Neste“. Taigi, pirminiuose savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu V. P. neneige, kad ivykio metu buvo išlipes iš automobilio. Taciau 2008 m. kovo 27 d. akistatu su nukentejusiuoju V. T. ir liudytoju M. U. metu (ikit. tyrimo bylos Nr. 17-1-00613-08 l. 30-36, 37-42) V. P. iš dalies savo parodymus pakeite, tvirtindamas, kad Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryžoje iš automobilio jis išlipes nebuvo. Šios versijos nuteistasis laikesi ir bylos nagrinejimo privataus kaltinimo tvarka metu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis, remdamasis teisiamojo posedžio metu apklausto jo mažamecio sunaus D. P. paaiškinimais (b. l. 48-49), grindžia savo versija, kad butent nukentejusysis savo veiksmais akimirksniu priverte ji imtis atitinkamu priemoniu vaikams ir turtui apginti – suduoti užpuolikui smugius ranka ir automobilio durelemis, kad šis nutrauktu pavojingus kesinimosi veiksmus, t.y. veikti butinosios ginties salygomis.

Visu pirma kolegija atkreipia demesi i nuteistojo V. P. nurodyta jo atliktu veiksmu eiga besiginant nuo nukentejusiojo V. T. užpuolimo. Nuteistasis patvirtino nukentejusiojo ir liudytojo M. U. parodymus, kad pirma smugi nukentejusiajam jis sudave i kairi peti. Taciau nuteistojo išdestytas jo veiksmu mechanizmas aiškiai parodo, kad sededamas automobilyje akimirksniu butent tokiu budu, t.y. iš visu jegu kumšciu suduoti nukentejusiajam i kairi peti bei ji pastumti automobilio durelemis i veida tuo metu, kai šis dešine ranka i prieki yra iki puses ilindes i jo automobilio salona, nes suko rakta užvedimo spyneleje, kitaip tariant, yra iš viršaus užgules automobilyje sedinti vairuotoja ir pasisukes i ji dešiniu šonu, jis neturejo jokios galimybes. Kolegijos vertinimu, tokiu budu automobilio durelemis stumiamam nukentejusiajam nuteistasis negalejo padaryti veido traumos. Tuo tarpu Specialistu išvadose Nr. G 1265/08(01) ir Nr. G 1916/08 (01) konstatuota, kad V. T. muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvos paakiu srityje, nosikauliu lužis padaryti dviem trauminiais poveikiais. Akivaizdu, kad nukentejusysis minetus sužalojimus veido srityje patirti vienu dureliu smugiu, kai nuteistojo teigimu ir vel pasilenke, ir tuomet jis dar karta automobilio durimis trenke nukentejusiajam i veida, negalejo.

Išdestytos aplinkybes akivaizdžiai parodo, kad nurodytu budu, neišlipes iš savo automobilio, padaryti nukentejusiajam V. T. medicininiuose dokumentuose konstatuotus sužalojimus, V. P. negalejo. Kolegijos isitikinima, kad V. P. nukentejusiji muše išlipes iš automobilio, sustiprina jo duotu parodymu nenuoseklumas. Kaip mineta, 2008 m. kovo 17 d. vykusioje papildomoje V. P. kaip itariamojo apklausoje jis aiškiai nurode, kad buvo išlipes iš automobilio, taciau veliau savo parodymus pakeite.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo teisiamojo posedžio metu apklausto mažamecio liudytojo D. P. parodymais, kad V. P. nebuvo išlipes iš automobilio, kadangi iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad D. P. nesuvokia, del kokio ivykio aplinkybiu yra apklausiamas. Kolegija taip pat atkreipia demesi i teisiamojo posedžio protokole užfiksuotas aplinkybes, kad istatymine atstove S. P. praše vaiku papasakoti, kaip vasara su teciu važiavo automobiliu, nors ivykis buvo 2008 m. kovo 2 d. Kolegijos nuomone, mažameciu vaiku apklausa šiuo atveju iš viso nebuvo tikslinga, kadangi mažai tiketina, kad pagal savo amžiu 2003-02-24 ir 2002-07-15 gime mažameciai vaikai 2008 m. spalio 22 d., t.y. po puses metu galetu duoti parodymus apie bylos tyrimui reikšmingas aplinkybes, ka visiškai patvirtina teisiamojo posedžio protokolas. Pažymetina ir tai, kad i medikus del ivykio metu vaiku D. P. ir A. P. patirto streso buvo kreiptasi tik 2008 m. kovo 18 d., t.y. tik po to, kai V. P. buvo pareikštas itarimas ir 2008 m. kovo 17 d. ivykusios itariamojo papildomos apklausos metu jis sutiko duoti parodymus.

Ivertinusi išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad nuteistasis V. P. du smugius nukentejusiajam i veido sriti sudave išlipes iš savo automobilio. Akivaizdu, kad V. P. veiksmai, net ir tuo atveju, jeigu nukentejusysis V. T. ir iš automobilio užvedimo spyneles butu bandes išimti rakta, negali buti vertinami kaip butinoji gintis, kadangi ir tokiu atveju pavojingas kesinimas jau butu pasibaiges. Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. P. veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 28 str., vertinti kaip butinaja ginti, nera pagrindo.

Kolegija neturi pagrindo tiketi nenuosekliais nuteistojo V. P. parodymais, kad nukentejusysis V. T. be jokios priežasties užpuole V. P.. Visu pirma, nuteistasis nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 17-1-00613-08 ir bylos nagrinejimo privataus kaltinimo tvarka metu tvirtino, kad ivykio diena jokio keliu eismo taikliu pažeidimo jis nepadare. Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrežia, kad nukentejusysis ji užpuole be jokios priežasties ir jo veiksmus pirmosios instancijos teismas visu pirma turejo vertinti kaip neteisetus ir neprofesionalius policijos pareiguno veiksmus, kuriu metu policijos pareigunas V. T. sieke užvaldyti jo automobilio užvedimo raktelius. Kolegijos vertinimu, nuteistojo tvirtinimai yra ne tik nelogiški, bet ir visiškai paneigti nuosekliais nukentejusiojo ir liudytojo M. U. parodymais, kuriais netiketi kolegija neturi jokio pagrindo.

Iš nuteistojo ir nukentejusiojo parodymu matyti, kad iki ivykio jie nebuvo pažistami, ju nesiejo jokie santykiai, todel nuteistojo versija, kad be jokio pagrindo gatviu sankryžoje ji užpuole policijos pareigunas V. T., yra atmetama kaip nepagrista. Nuteistojo bylos nagrinejimo metu duoti parodymai ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad motyvo užpulti nuteistaji V. T. neturejo. Taciau kolegijai nekelia abejoniu, kad Buivydiškiu g. – Laisves pr. sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui butent V. P. priejo prie nukentejusiojo V. T. automobilio ir atidares automobilio kaires puses dureles visu pirma sudave nukentejusiajam smugi i kairi peti, o šiam išlipus, dar du smugius i veida, kadangi taip elgtis nuteistasis turejo menkaverte priežasti, tokiais neadekvaciais veiksmais jis sureagavo i vairuotojo, kuri nežinojo esant policijos pareigunu, V. T. atsakomaja reakcija i V. P. galimai sudaryta avarine situacija – ispejamaji automobilio signala bei sumirksejima žibintais. Neabejotina, kad ivykio metu žinant aplinkybe, kad nukentejusysis yra policijos pareigunas, nuteistojo reakcija butu kur kas santuresne. Kaip visiškai nelogiškus kolegija vertina ir nuteistojo paaiškinimus del jo veiksmu „atremus nukentejusiojo užpuolima“. Iš nuteistojo paaiškinimu matyti, kad kitoje sankryžoje jis norejo atbulas taranuoti paskui važiavusi nukentejusiojo automobili, nors ant galines automobilio sedynes sedejo jo vaikai. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad susidariusioje situacijoje jis buvo labai išsigandes del savo vaiku sveikatos ir turto, taciau po „užpuolimo“ i policija del savo pažeistu teisiu gynimo nesikreipe.

Išnagrinejusi bylos medžiagos duomenis ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 4 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu argumentu ir juos pagrindžianciu motyvu nera pagrindo.

nuteistojo V. P. apeliacini skunda atmesti.