Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1594-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
A6.-1594-517/2019
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00141-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1594-517/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00141-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 10 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. A.,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. atstovei – advokatei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), duomenų apie teistumą nėra, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š., būdama UAB „Forutė“, įmonės kodas 183244866, buveinės adresas: V. Krėvės g. 4, Ukmergės m., vienasmene akcininke ir vadove, žinodama apie jos vadovaujamos įmonės finansinę padėtį ir įsipareigojimus, t.y. tai, kad uždaroji akcinė bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui po susidariusios 31809,21 Eur mokestinės nepriemokos nuo 2018 m. rugsėjo 26 d., bendrovei toliau tęsiant veiklą ir gaunant pajamų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais grynaisiais pinigais, tai yra 2019 m. vasario 28 d. sumokėjo 97,52 Eur UAB „Lytagra“ (į.k. 133370289, kasos kvitas 00255798), 2019 m. kovo 6 d. - 763,73 Eur UAB Laičių lentpjūvė (į.k. 304958277, KPO Nr. LEN 001/19), 2019 m. balandžio 26 d. - 529,55 Eur UAB „Šklėriai“ (į.k. 124343777, KPO Nr. ŠKL000001951), 2019 m. balandžio 26 d. - 271,44 Eur UAB „DEPO DIY LT“ (į.k. 302854461), 2019 m. gegužės 28 d. - 3236,04 Eur darbo užmokesčio (pagal žiniaraščius) ir negrynaisiais pinigais per asmenines sąskaitas, 2019 m. vasario 27 d. - 316,64 Eur UAB „Energijos tiekimas“ (į.k. 302449388, mokėjimo nurodymas Nr. 1385), 2019 m. gegužės 20 d. - 3500,00 Eur VSDFV (mokėjimo nurodymas Nr. 1404), 2019 m. gegužės 21 d. - 466,94 Eur UAB „Šklėriai“ (mokėjimo nurodymas Nr. 1411), pervesti 424,79 EUR AB „Energijos skirstymo operatorius“ (kodas 304151376, mokėjimo nurodymas Nr. 1407) ir kt., tuo nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai buvo tinkamai pranešta. Kadangi teismas neturi jokių duomenų apie J. Š. neatvykimo priežastis paskirtu laiku, nes teisme nėra gauta jokių pateisinamų dokumentų dėl negalėjimo atvykti ar pažeidėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, o J. Š. interesus byloje atstovauja advokatė J. Ž., administracinio nusižengimo byla yra nagrinėtina J. Š. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. parodymais teismo posėdžio metu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (b. l. 1-3), dokumentų poėmio aktu (b. l. 5-6), avanso apyskaitos duomenimis (b. l. 7-16), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 17-18), operatyvaus patikrinimo pavedimu (b. l. 19), kasos pajamų ir išlaidų orderiais bei jų kvitais (b. l. 20-26), įmonės turto anketa (b. l. 27-28), UAB „Forutė“ pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 29), UAB „Forute“ bandomu balansu (b. l. 30-31), UAB „Forutė“ kasos knyga (b. l. 31-32), ilgalaikio turto apyvarta (b. l. 34-35), J. Š. paaiškinimu (b. l. 36), UAB „Forutė“ sąskaitos išrašu (b. l. 37-41), UAB „Forutė“ kasos knygomis bei bandomųjų balansų išrašais (b. l. 42-46), kita bylos medžiaga.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai yra išvardinti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokios iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad UAB „Forutė“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skolininkė. VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „Forutė“ įsiskolinimas valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka) 2019 m. gegužės 29 d. sudarė 29056,79 Eur, iš jų: 3685,73 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 43,38 Eur šio mokesčio delspinigių, 240,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka ir 2,45 Eur šio mokesčio delspinigių, 24438,82 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 646,41 Eur šio mokesčio delspinigių. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis, UAB „Forutė“ mokestinę nepriemoką sudaro 31809,21 Eur. Vykdydama išieškojimo veiksmus, VMI nuo 2018 m. lapkričio 29 d. nuo UAB „Forutė“ sąskaitų nurašė 993,43 Eur sumą, o dėl 30198,68 Eur mokestinės nepriemokos, 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą išieškoti ją iš UAB „Forutė“ turto. Sprendimą perdavus vykdyti antstolei, antstolė skolos neišieškojo. Pateiktų apskaitos registrų duomenimis, UAB „Forutė“ banko sąskaitose esančių lėšų likutis 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 10,04 EUR, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. gauti 3449,94 Eur, išleisti 3448,94 Eur, iš jų: 610,99 Eur nurodymais nurašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, 2195,79 Eur – VMI, 252,82 Eur – antstoliai, 389,34 Eur sudarė banko, PLAIS mokesčiai, lėšų likutis 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 11,04 Eur. Apskaitos registrų duomenimis, UAB „Forutė“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. kasos likutis sudarė 0 Eur, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. įplaukos sudarė 176760,00 Eur, išlaidos 176760,00 Eur, iš jų: 176760,00 Eur išduota ūkio išlaidoms J. Š., 2019 m. gegužės 31 d. kasos likutis sudarė 0 Eur. Buhalterinės sąskaitos „2435 Atskaitingi asmenys“ kredito likutis 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 6635,86 Eur, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išmokėti atskaitingiems asmenims 185481,50 Eur, iš jų: 183241,50 Eur – J. Š., po 560,00 Eur – R. A., J. K., D. N., D. Ž.; panaudoti 205708,68 Eur, kredito likutis 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 26863,04 Eur, iš jų: 26863,04 Eur UAB „Forutė“ skolinga J. Š.. Atskaitingo asmens J. Š. avansinių apyskaitų duomenimis, 2018 m. rugpjūčio 1 d. kredito likutis buvo 6635,86 Eur, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. gavo 183241,50 Eur, iš jų: 176760,00 Eur gavo iš kasos, 6430,00 Eur gavo iš pirkėjų; panaudojo 203468,68 Eur, iš jų: 42156,45 Eur sumokėti tiekėjams, 97893,57 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 55893,90 Eur sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 3109,31 Eur sumokėti VMI, kredito likutis 2019 m. gegužės 31 d. sudarė 26863,04 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Forutė“ vykdė atsiskaitymus per atskaitingą asmenį J. Š. su kitais kreditoriais, grynaisiais pinigais: 2019 m. vasario 28 d. sumokėjo 97,52 Eur UAB „Lytagra“ (į.k. 133370289, kasos kvitas 00255798), 2019 m. kovo 6 d. - 763,73 Eur UAB Laičių lentpjūvė (į.k. 304958277, KPO Nr. LEN 001/19), 2019 m. balandžio 26 d. - 529,55 Eur UAB „Šklėriai“ (į.k. 124343777, KPO Nr. ŠKL000001951), 2019 m. balandžio 26 d. - 271,44 Eur UAB „DEPO DIY LT“ (į.k. 302854461), 2019 m. gegužės 28 d. - 3236,04 Eur darbo užmokesčio (pagal žiniaraščius) ir negrynaisiais pinigais per asmenines sąskaitas, 2019 m. vasario 27 d. - 316,64 Eur UAB „Energijos tiekimas“ (į.k. 302449388, mokėjimo nurodymas Nr. 1385), 2019 m. gegužės 20 d. - 3500,00 Eur VSDFV (mokėjimo nurodymas Nr. 1404), 2019 m. gegužės 21 d. - 466,94 Eur UAB „Šklėriai“ (mokėjimo nurodymas Nr. 1411), pervesti 424,79 EUR AB „Energijos skirstymo operatorius“ (kodas 304151376, mokėjimo nurodymas Nr. 1407) ir kt.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės pateiktų duomenų matyti, kad VMI 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-710 UAB „Forutė“ 12000,00 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perėmė MB „Domus betula“; VMI 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-7089 UAB „Forutė“ 4000,00 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perėmė MB „Domus betula“; 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-14053 UAB „Forutė“ 7000,00 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perėmė MB „Domus betula“; 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (23.21-08) 324-19367 UAB „Forutė“ 6300,00 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perėmė MB „Domus betula“. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad 2018 m. spalio 31 d. J. Š. sumokėjo VMI 1505,71 Eur sumą, 2019 m. gegužės 21 d. – 2000,00 Eur, 2019 m. birželio 20 d. – 1996,83 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 2399,64 Eur, 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 2290,12 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 2000,20 Eur sumas.

Remiantis šiais duomenimis, konstatuotina, kad bendrovės vadovė, žinodama apie skolą valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su VMI kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su tolesnėse eilėse laukiančiais kreditoriais, t. y. pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Esant tokiems duomenims, darytina išvada, kad UAB „Forutė“ vadovė J. Š., žinodama, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdama galimybę ją sumažinti, to nepadarė. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina bendrovės vadovę veikus tyčia – J. Š., kaip bendrovė vadovė, žinodama apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, sumažino tik iš dalies, o atsiskaitė su kitais kreditoriais.

Tokiu būdu, įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). J. Š. anksčiau buvo bausta administracine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja jos asmenybę. Duomenų apie teistumą nėra. Nepaisant to, savo rašytiniame paaiškinime administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, J. Š. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. Š., atsiskaitydama su kreditoriais, pažeidė civiliniame kodekse nustatytą eiliškumą, dėl įmonės sunkios finansinės padėties, susidariusios žiemos laikotarpiu. Paaiškino, jog J. Š. kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ateityje stengsis tokių dalykų išvengti. Ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti įsiskolinimą valstybei – kreipėsi dėl skolos perėmimo, skolą perėmė MB „Domus betula“, gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką visiškai atlygino. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 21 d. J. Š. atlygino valstybei 12193,30 Eur, taip ženkliai sumažindama pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimą VMI.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. savo rašytiniame paaiškinime, tiek jos atstovė – advokatė J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendrovėje, ypatingai žiemos metu, kai įmonės gaminami mediniai nameliai yra nepaklausūs, susidarė sunki finansinė padėtis. Nepaisant to, J. Š. dar iki administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dalį mokestinės nepriemokos padengė, vėliau padengė visą gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką bei didžiąją dalį pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos. Kas rodo, jog J. Š. veiksmai nėra piktybiški bei tai, jog ji administracinį nusižengimą suvokia, išvadas padarė, deda visas pastangas atlyginti įsiskolinimą valstybei. Be to, J. Š. finansinė padėtis yra sunki, ji viena išlaiko nepilnametį vaiką.

Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, nepaisant to, buvo dedamos visos pastangos padengti įsiskolinimą valstybei, kurio didžioji dalis šiai dienai yra padengta bei nustatytą J. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgęs į jos šeiminę ir finansinę padėtį (viena išlaiko nepilnametį vaiką), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skiriant baudą mažesnę nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskiriant 700 Eur baudą.

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. atstovės nurodomas aplinkybes apie J. Š. turtinę padėtį, paskirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38 straipsniais, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) administracinę baudą.

J. Š. paskirtos 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų) sumą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama nustatytomis dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį savo vardu įnešti pinigines lėšas. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 676 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jeigu pažeidėjas baudos dalies nesumoka laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarimo kopiją nusiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – J. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios buveinė yra adresu: Vasario 16-osios g. 14, Vilniaus m., žiniai.

Teisėjas Rinaldas Adamonis