Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-545-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
2A-545-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
V. L., V. K.
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Andrejus Vavilovas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 545 – 198 / 2010

Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)35.3.6; 36.2; 121.15; 121.21NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,atsakovui V. L., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-224-452/2010 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams V. L. ir V. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. S., sutikslinęs ieškinį (b. l. 78-80) prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir V. K. 70 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-30 pasirašyta paskolos sutartimi metams laiko jis atsakovui V. L. paskolino 70 000 Lt sumą. Sudarant paskolos sutartį, be ieškovo ir atsakovo, dalyvavo dar du asmenys – atsakovė V. K., pasirašiusi sutartyje kaip laiduotoja, ir T. S., įvardytas kaip liudininkas. Sutartį pasirašė visi keturi asmenys, jokių pastabų ar prierašų šiame dokumente nėra. Kitą mėnesį po sutarties pasirašymo atsakovas mokėjo sutartines palūkanas, kurios nebuvo raštu fiksuojamos. Suėjus paskolos grąžinimo terminui kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti paskolą, tačiau šis atsisakė. Su laiduotoja geruoju susitarti taip pat nepavyko.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė R. S. solidariai iš V. L. ir V. K. 70 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nustatė, kad 2007-08-30 šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. 07-08-30-RS, pagal kurią paskolos davėjas R. S. sutartyje nurodytomis sąlygomis vieneriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, suteikia paskolos gavėjui V. L. 70 000 Lt paskolą asmeniniam naudojimui, o paskolos gavėjas, laiduojant laiduotojai V. K., įsipareigoja šios nustatytomis sąlygomis grąžinti paskolą. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog paskolos davėjas (ieškovas) paduoda paskolą grynais pinigais iki 2007-08-30, t. y. sutarties pasirašymo dieną. Sutartyje nėra aptartas ar numatytas kitas pinigų perdavimo terminas. Įstatymas nereikalauja, jog paskolos davėjui perdavus pinigus paskolos gavėjas privalo surašyti atskirą pakvitavimą. Ieškovas nurodė, kad 70 000 Lt atsakovui perdavė tuo pat metu, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis. Tai patvirtino ir liudytojas T. S.. Taip pat įstatymas nereikalauja, jog paskolos gavėjui perdavus pinigus šis privalo surašyti atskirą pakvitavimą apie pinigų gavimą. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis pinigų pagal sutartį negavo, atsižvelgė ne tik į pažodinį sutarties tekstą, bet ir į kitus šalių santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Vertindamas šalių veiksmus, teismas atsižvelgė į konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, jų amžių, išsimokslinimą ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, t. y. atsakovai abu yra verslininkai, todėl, atsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimą, privalėjo domėtis sudaromos sutarties galimomis pasekmėmis. Be to, teismo teigimu, V. L. žinojo apie paskolinių santykių atsiradimą ir pasibaigimą, nes bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dar prieš šios sutarties sudarymą jis pagal rašytines sutartis iš ieškovo yra skolinęsis penkis kartus po dešimt ar dvidešimt tūkstančių litų. Teismas laikė mažai tikėtinu, kad atsakovas, negaudamas pinigų, kurie buvo reikalingi verslui (tai patvirtino ir V. K.), galėjo pasirašyti paskolos sutartį. Laikė nepatvirtintu jokiais įrodymais atsakovų teiginį, kad jie pasirašydami paskolos sutartį manė, jog ieškovas reikiamą pinigų sumą paskolins ateityje ar savaitės bėgyje. Kadangi atsakovai patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį ją perskaitė, todėl suprato, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo momento (sutarties 6.1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių buvo paskoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė, tuo pažeisdamas prievolių vykdymo principus (CK 6.38 str.) bei ieškovo interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino 2007-08-30 paskolos sutarties sąlygas, nepagrįstai laikė, kad pats sutarties pasirašymo faktas kartu patvirtina ir pinigų perdavimo faktą. Pateiktoje V. L. pasirašyti sutartyje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pinigai jam yra perduodami pasirašant šią sutartį ar pinigus jis gavo prieš pasirašant ją, nebuvo nurodyta, kad ši sutartis patvirtina pinigų perdavimo faktą, todėl buvo įsitikinęs, kad sutartis yra laikoma tik susitarimu dėl paskolos suteikimo ateityje pagal sąlygas, kurios yra sutartyje aptartos. Be to, ieškovui nurodė, kad nežino, ar pinigų apskritai reikės, nes jų ketino gauti ir iš kitų asmenų. Taigi, susitarė, kad jeigu pinigų negaus pasiskolinti iš kitų asmenų, šiuos pinigus paskolins ieškovas. Būtent sutarties 2.1 punkte ir nurodyta, kad suteikiama 70 000 Lt paskola, o 2.2 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas paduoda Paskolą grynais pinigais iki 2007-08-30 dienos. Todėl akivaizdu, kad pinigai pagal sutartį turėjo būti perduoti iki konkrečios datos. Tai patvirtina, kad pinigai nebuvo perduoti pačios sutarties pasirašymo metu. Paskolos nesuteikimo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: a) ieškovas teismui melavo, teigdamas, kad atsakovas jam mokėjo sutartyje nurodytas palūkanas (teismas išsireikalavo iš VMI ieškovo pateiktas pajamų deklaracijas, kurioje nėra užfiksuotos gautos palūkanos); b) ieškovas į teismą dėl paskolos prisiteisimo kreipėsi tik praėjus dviems metams po to, kai suėjo paskolos grąžinimo terminas; c) ieškovas ieškinyje nurodė, kad sudarant paskolos sutartį, be ieškovo ir atsakovo, dalyvavo jo brolis ir V. K., tačiau jau teismo metu pradėjo teigti, kad sudarant paskolos sutartį buvo tik atsakovas, ieškovas ir jo brolis T. S.. Mano, kad turėtų būti kritiškai vertintini T. S. paaiškinimai, kadangi jis nieko negalėjo pasakyti apie sutarties vykdymo eigą, jo teiginiai apie tai, kaip buvo surašomas paskolos susitarimas, nesutampa su ieškovo aiškinimais. Teigia, jog su ieškovu yra susipykęs, santykiai blogi, todėl ieškovas ir panaudojo prieš jį paskolos sutartį, pagal kurią jam jokie pinigai nebuvo suteikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad įstatymas nereikalauja, jog paskolos gavėjui perdavus pinigus šis privalo surašyti atskirą pakvitavimą apie pinigų gavimą. Atsakovas akivaizdžiai meluoja, teigdamas, kad pasirašė sutartį, kaip galimybę gauti pinigus ateityje. Priešingai, jeigu būtų su atsakovu numatę kažkokį laiko tarpą, iki kada, kaip jis teigia, jis būtų sužinojęs, kad jam reikalingi pinigai ir ar jis gaus juos iš kažkokių kitų asmenų, tai tokią datą ir būtų nurodę, o ne tą pačią dieną kaip ir sutarties pasirašymo diena. Atsakovas paprasčiausiai ieškovui net nebūtų atidavęs sutarties, kol nėra gavęs pinigų. Teigia, jog pinigų niekada neskolino versliškai, o suteikė paskolą tik labai prašant senam pažįstamam padėti. Paskolos sutartis, kaip bet kuri eilinė paskolinė sutartis, buvo paimta iš interneto portalo. Sutinka, kad liudininkas T. S. atidžiai nesigilino į paskolinės sutarties sąlygas, nes jam tai buvo visiškai neaktualu, tačiau jis labai aiškiai teisme paliudijo patį pinigų perdavimo momentą, perduodamų pinigų sumą dalyvavusius asmenis. Priešingai, nei teigia atsakovas, šio liudytojo parodymai teisme visiškai ir tiksliai sutampa su ieškovo aiškinimais, kadangi apibūdina aplinkybes, kuriose pats dalyvavo ir matė.

Atsakovė V. K. pateikė teismui prisidėjimą prie apeliacinio skundo. Nurodo, kad ieškovas ir liudytoju apklaustas jo brolis T. S. klaidingai aiškina paskolos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo aplinkybes. Priešingai, V. K. paskolos sutartį pasirašė savo namuose apie 10.00 - 10.30 val. Nei ieškovo darbovietėje tuo metu ji nebuvo, nei laukė automobilyje šalia jo darbovietės, kaip kad nurodo ieškovas.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

CK 6.870 str. apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 30 d. šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. 07-08-30-RS, pagal kurią paskolos davėjas R. S. sutartyje nurodytomis sąlygomis vieneriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, suteikia paskolos gavėjui V. L. 70 000 Lt paskolą asmeniniam naudojimui, o paskolos gavėjas, laiduojant laiduotojai V. K., įsipareigoja šios Sutarties nustatytomis sąlygomis grąžinti paskolą (sutarties 2.1, 3.1 punktai). Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas paduoda paskolą grynais pinigais iki 2007-08-30 (b. l. 5-8). Apeliantas V. L. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pinigai apskritai jam nebuvo perduoti nei pačios sutarties pasirašymo metu, nei vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties turinys, kai teigiama, kad paskolos davėjas paskolą ,,suteikia“, t. y. paskolos suteikimas nurodytas esamuoju laiku, įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo metu, t. y. paskolos sutartis sudaryta ir paskolos dalykas perduotas vienu metu. Taigi, byloje esanti paskolos sutartis, kurią pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šią sutartį faktą. Tokiu būdu, atsakovas, kaip paskolos gavėjas, ginčydamas paskolos sutartį tuo pagrindu, kad jis pinigų iš tiesų negavęs, tinkamais ir leistinais įrodymais privalėjo įrodyti savo tokį teiginį, t. y. paneigti paskolos sutarties teiginį apie paskolos dalyko – pinigų sumos suteikimą, t. y. pinigų perdavimą (CPK 12 str., 178 str.). Remiantis CK 6.875 str. 1 d., paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Taigi, atsakovui, kaip paskolos gavėjui, ginčijant pinigų gavimo faktą, įrodinėjimo pareiga tenka jam ir jis turi įrodyti, kad pinigų pagal sudarytą paskolos sutartį jis negavo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskolos sutarties pasirašymas patvirtina pinigų gavimo faktą, o pinigų negavimo faktas pagal ginčijamą paskolos sutartį nėra įrodytas. Su tokia išvada teisėjų kolegija visiškai sutinka. O būtent – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007-08-30 paskolos sutartis Nr. 07-08-30-RS nėra nuginčyta, galiojanti. Įrodymų, kad tokio turinio paskolos sutartį atsakovai pasirašė apgaulės, smurto ar ekonominio spaudimo įtakoje, byloje nėra. Sutartis pasirašyta šalių laisva valia. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis pinigų pagal sutartį negavo, atsižvelgė ne tik į pažodinį sutarties tekstą, bet ir kitus šalių santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, atsižvelgė į konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, jų amžių, išsimokslinimą ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pažymėjo, kad atsakovai abu yra verslininkai, todėl, atsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimą, jie privalėjo domėtis sudaromos sutarties galimomis pasekmėmis. Be to, teismo nuomone, V. L. žinojo paskolinių santykių atsiradimą ir pasibaigimą, nes bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dar prieš šios sutarties sudarymą jis pagal rašytines sutartis iš ieškovo yra skolinęsis penkis kartus po dešimt ar dvidešimt tūkstančių litų. Apelianto teigimu, Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas paduoda paskolą grynais pinigais iki 2007-08-30 dienos, kas rodo, kad pinigai pagal sutartį turėjo būti perduoti iki konkrečios datos, ir tai patvirtina, kad pinigai nebuvo perduoti pačios sutarties pasirašymo metu. Tačiau priešingai šiems teiginiams, Paskolos sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas, t. y. ieškovas, paduoda paskolą grynais pinigais iki 2007-08-30, t. y. sutarties pasirašymo dieną. Sutartyje nėra aptartas ar numatytas kitas pinigų perdavimo terminas. Be to, kaip minėta, paskolos suteikimas nurodant esamąjį laiką, įrodo, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį buvo perduoti šios sutarties sudarymo metu. Tokias aplinkybės patvirtino ir liudytojas T. S.. Nors apeliantas mano, kad turėtų būti kritiškai vertintini T. S. paaiškinimai, tačiau, kaip pažymėjo ir ieškovas, T. S. atidžiai nesigilino į paskolinės sutarties sąlygas, nes jam tai buvo visiškai neaktualu, tačiau jis labai aiškiai teisme paliudijo patį pinigų perdavimo momentą, perduodamų pinigų sumą dalyvavusius asmenis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai patvirtino, jog prieš pasirašant sutartį ją perskaitė, todėl turėjo suprasti, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo momento (Sutarties 6.1 punktas). Jau vien tas faktas, kad pasirašant Paskolos sutartį dalyvavo laiduotoja V. K., rodo, jog paskola V. L. buvo suteikta. Atsakovė V.K. paskolos sutartyje pasirašė kaip laiduotoja. Jos teiginiai apie tai, kad paskolos sutartį ji pasirašė savo namuose vertintini kritiškai, nes ieškinį patenkinus yra paliečiami ir jos interesai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išvardintas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovas R. S. sumokėjo 300 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo V. L. LR CPK 98 str. pagrindu. Iš atsakovo V. L. priteistina 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 4,00 Lt (keturis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė