- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- A6.-2-295/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01491-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- S. P.
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Operatyvaus patikrinimo metu patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P., būdamas atsakingu asmeniu už įstaigos vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais įstaigos kreditoriais, tačiau jokių įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo. Šiais savo veiksmais S. P., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Valstybinė mokesčių inspekcija), kaip kreditoriaus, teises, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu S. P. su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu sutiko, pripažino pažeidęs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką ir nurodė, jog jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir siekdamas užtikrinti įstaigos veiklos tęstinumą, atliko kelis atsiskaitymus su tiekėjais, tačiau pažymėjo, jog šiais veiksmais jis nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir šis administracinis nusižengimas nebuvo padarytas pikta valia. S. P. teigimu, tyčios pažeisti įstatymus jis neturėjo, o taip atsitiko dėl sunkios įstaigos finansinės padėties, nes pastarojo vadovaujama įstaiga patyrė didelius nuostolius vykdydama užsakymus Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė skirti jam kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.
Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė prašė patraukti S. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam įstatymo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, jog jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės teigimu, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui dėl vykdomo išieškojimo šiek tiek yra sumažėjusi, pastaruoju metu ji sudaro 99761,70 €. Prašė S. P. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą -kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Taigi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P., būdamas atsakingu asmeniu už vadovaujamos įstaigos vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. S. P. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir pats VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P.. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. kovo 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 39-41), mokestinės nepriemokos balansų kopijomis (b.l. 8-38), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansinėmis apyskaitomis (b.l. 46-49), kasos knygos išrašais (b.l. 50-51) bei S. P. paaiškinimu (b.l. 45), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog siekiant nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017 m. vasario 28 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P., būdamas atsakingu asmeniu už įstaigos vykdomus atsiskaitymus ir žinodamas apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais įstaigos kreditoriais, tačiau įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra S. P. (b.l. 43-44).
Vertindamas šiuos administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, ir daro išvadą, jog S. P. veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie savo vadovaujamos įstaigos apyvartinių lėšų trūkumą ir susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nemokėjo įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o vykdė atsiskaitymus su kitais įstaigos kreditoriais, tuo pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises.
Motyvuojamoji dalis
S. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, savo kaltę dėl kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos - teisių pažeidimo iš esmės pripažino ir nuoširdžiai papasakojo apie nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – dirba, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 67-79) ir, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta S. P. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
S. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.