- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-2738-656/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. A.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo S. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2070,21 Lt žalos atlyginimo, 65 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-04-06 trečiojo asmens St. A. vairuojama transporto priemonė LEXUS IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Vilniaus rajone iš Zujūnų į Justiniškes, ties Žaliosios g. 22A įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę ir buvo apgadinta. Ši transporto priemonė buvo apdrausta ieškovo bendrovėje transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas, remdamasis draudimo sutarties sąlygomis, apskaičiavo ir išmokėjo trečiajam asmeniui viso 2070,21 Lt žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas yra netinkamas subjektas, nes jokių kaltų veiksmų trečiojo asmens atžvilgiu nepadarė, atsakovo darbuotojų veiksmai buvo teisėti, žala kilo dėl trečiojo asmens didelio neatsargumo. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi elgtis apdairiau, nei įprastai, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.270 str. pagrindu. Nors vietinių kelių priežiūra pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių įstatymą yra savivaldybės funkcija, tačiau šie darbai priklauso nuo gaunamo finansavimo, lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros ir atstatymo darbų. Atsakovo atstovai nebuvo kviesti į įvykio vietą, neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvykis buvo tiriamas ir žala nustatoma objektyviai. Pagal atsakovui pateiktą pretenziją nebuvo aišku, kur tiksliai įvyko avarija, nes buvo nurodoma ne tik Žalioji, bet ir Žirgo gatvės. Žalioji gatvė Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso, duomenys buvo tikrinami registre, tačiau atsakovas pažymos pateikti negali.
Tretysis asmuo paaiškino, kad automobilis buvo apgadintas Vilniaus rajono teritorijoje važiuojant iš Zujūnų į Justiniškes tamsiu paros metu. Automobilis įvažiavo į duobę, dėl ko buvo sugadintas ratas, pakaba. Remonto išlaidos jau atlygintos, draudimo bendrovė išmokėjo ieškinyje nurodytą sumą. Prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino priteisė ieškovui iš atsakovo 2070,21 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-04-06 St. A. vairuojamas automobilis LEXUS IS 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant Vilniaus rajone iš Zujūnų į Justiniškes, ties Žaliosios g. 22A įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę ir buvo apgadintas. Ši transporto priemonė buvo apdrausta ieškovo bendrovėje transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas, remdamasis draudimo sutarties sąlygomis, apskaičiavo ir išmokėjo trečiajam asmeniui viso 2070,21 Lt žalos atlyginimo. Važiuojamojoje kelio dalyje ties Žalioji g. 22 A esančiu pastatu yra duobė, jokių apie tai įspėjančių ženklų nėra. Eismo įvykis užfiksuotas 2009-04-06 apie 21 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), pažymint, kad sugadinta transporto priemonės važiuoklė. Trečiojo asmens St. A. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos pažymoje nurodyta, kad ginčo eismo įvykis buvo atsakovo administruojamoje teritorijoje. Ieškovo atstovė paaiškino, kad interneto erdvėje esančiuose žemėlapiuose ši vietovė priskiriama atsakovo teritorijai. Atsakovas oficialaus rašytinio įrodymo leistinu būdu nenuginčijo. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Atsakovo pareigą prižiūrėti vietinės reikšmės kelius numato ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr.155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Pagal šios tvarkos 42 punktą už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kadangi atsakovas teisės aktais jam nustatytas pareigas vykdė netinkamai, t.y. laiku neremontavo jam priklausančio kelio, iki įvykio nesiėmė priemonių informuoti vairuotojus apie kelyje esančią duobę, tretysis asmuo S. A., vairuodama transporto priemonę tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, nepažymėtame papildomais kelio ženklais ar kitais aptvėrimais, negalėjo pastebėti kelio dangos pažeidimo ir išvengti eismo įvykio. St. A. didelio neatsargumo atsakovas neįrodė, todėl taikyti CK. 6.270 str. nėra pagrindo. Tarp atsakovo teisės aktais numatytų pareigų neatlikimo bei eismo įvykio metu patirtos žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovas, būdamas atsakingas už minėto kelio priežiūrą, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, kurios dydis pagrįstas dokumentais ir atsakovo taip pat nenuginčytas. Atsakovo nurodomi atsikirtimai apie nepakankamą kelių priežiūros finansavimą valstybės lėšomis, šios bylos nagrinėjimui įtakos neturi. Transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutarties atveju ginčui spręsti taikytinos CK 6.1015 str. taisyklės. Šiuo atveju ieškovas, išmokėjęs draudėjui išmokas apdrausto automobilio remonto išlaidoms atlyginti, įgijo teisę šių sumų reikalauti iš atsakovo. Pagal CK 6.263 str. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2070,21 Lt žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Skundą grindė šiais argumentais:
1. Byloje tiksliai nenustatyta įvykio vieta, ar kelias priklauso atsakovui.
2. 2009 m. balandžio mėnesį kelyje eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje neužfiksuota.
3. Pareiga atlyginti teisėtais veiksmais padarytą žalą gali kilti tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.248 str. 1 d.), o toks atvejis kelių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančiuose teisės nenumatyta. Ieškovas nepateikė atsakovo veiksmų neteisėtumo, neatidaus ir nerūpestingo elgesio įrodymų. Nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Kelių priežiūros funkciją reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr.V-103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo I dalis „Automoblių kelių priežiūros normatyvai“ PPV PN-05 (toliau – AKPN). Lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros. Vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikiai kelis kartus viršija skiriamas lėšas. Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. vietinės reikšmės kelių priežiūra yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija, kuri atliekama atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes.
5. Jei automobilio savininkas sugadino automobilį, tai nuostolių turėjo tik dėl didelio savo neatsargumo ir atsakovas turėjo būti atleistas nuo atsakomybės (CK 6.270 str.). Apelianto nuomone, automobilio vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 48, 172 ir 173 punktų reikalavimų: nepasirinko saugaus greičio, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, nesulėtino greičio ir t.t.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Įvykio vietą Vilniaus rajono savivaldybėje patvirtina Vilniaus policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pažyma (b.l.9), kuri vertintina kaip oficialus rašytinis įrodymas. Atsakovas tiek atsakydamas į ieškovo pretenzijas iki bylos iškėlimo teisme, tiek nagrinėjant bylą teisme, neteikė įrodymų paneigiančių, kad įvykio vieta yra ne Vilniaus rajono savivaldybėje, nors tokią galimybę turėjo, nes įvykio vieta buvo aiškiai identifikuota. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad įvykis įvyko atsakovo prižiūrimame vietinės reikšmės kelyje. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Atsakovas neįrodė, kad buvo kelio ženklai perspėjantys apie kelio dangos defektus, todėl atsakovo argumentas, kad vairuotoja S. A. pasirinko nesaugų greitį, atmetamas. Apie įvykį buvo pranešta policijai, kurios pareigūnai žinojo įvykio aplinkybes, tačiau policija S. A. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžvelgė ir administracinėn atsakomybėn netraukė, todėl konstatuoti, kad S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 48, 172 ir 173 punktų reikalavimus ir jos veiksmuose buvo didelio neatsargumo požymiai, nėra pagrindo.
Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal aptariamą teisės normą statinių (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Tai nuginčijama prezumpcija. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų perdavęs vietinio kelio Zujūnų gyvenvietėje ties adresu Žalioji g. 22a, kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009, konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad atsakovas neturi pakankamai piniginių lėšų kelių tvarkymui, nešalina atsakovo atsakomybės. Atsakovas nepasinaudojo ekonomiškesne galimybe pastatyti kelio ženklus perspėjančius apie kelio dangos defektus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.