Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., 2017 m. vasario 18 d., apie 00.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilių girtumas), kilusio konflikto su sugyventine O. J. metu tyčia ranka sugriebė jai už kaklo ir smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.

A. G., 2017-02-18 apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nurodė, kad su O. J. gyvena apie keturis metus adresu (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena O. J. vaikai: K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir M., gim. (duomenys neskelbtini) m. A. G. dirba (duomenys neskelbtini). 2017-02-17 O. J. darbovietėje buvo vakarėlis, A. G. žinojo, jog pastaroji grįš vėlai. Pats buvo nuėjęs į barą, kur per vakarą išgėrė apie 250 ml degtinės, 100 viskio ir alaus. Neprisimena kiek buvo valandų kai A. G. paskambino O. J. ir ji pasakė, kad važiuoja namo. Tada ir A. G. grįžo namo. Jos dar nebuvo. A. G. dar išgėrė alaus. Nežino, kiek laiko praėjo, kai ji grįžo namo. A G. ėmė O. J. klausinėti, kur ji buvo, buvo įtūžęs dėl to, kad ji per ilgai važiavo namo. Tarp jų kilo žodinis ginčas. Jie sėdėjo virtuvėje. Kaip viskas tiksliai vyko neprisimena. Negali tiksliai pasakyti, kada griebė O. J. už gerklės, bet taip įvyko. Kaip tik tada į virtuvę įėjo K. J.. Kaip viskas vyko toliau, A. G. sunkiai ką prisimena. Buvo iškviesta policija ir A. G. buvo sulaikytas. Gailisi dėl įvykusio. A. G. turi ir nuosavą gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), kur galėtų gyventi ikiteisminio tyrimo metu. Dėl sugyventinei sukelto fizinio skausmo labai gailisi, tikisi, jog O. J. jam atleis, nes norėtų toliau su ja būti ir kurti bendrą gyvenimą (b.l. 38, 44)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji O. J. parodė, jog su A. G. jie pažįstami ir gyvena kartu trejus metus. Paskutinius du metus gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini). A. G. dirba (duomenys neskelbtini), padeda jai fiziškai ir materialiai. Didelių problemų dėl alkoholio A. G. kaip ir neturi, kartais išgeria. 2017-02-18 jos darbovietėje buvo vakarėlis, apie kurį A. G. žinojo. Namo ji grįžo jau 2017-02-18 apie 0.15 val., namuose dar niekas nemiegojo. A. G. buvo išgėręs ir pradėjo garsiai klausinėti, kur ji buvo, kodėl nekėlė telefono. Prasidėjo žodinis konfliktas. Būnant virtuvėje, sėdint prie stalo, A. G. mosikuodamas rankomis pagriebė ją už pečių, galbūt arčiau kaklo ir tuo momentu į virtuvę įėjo dukra K. J.. O. J. pakeltu tonu pradėjo klausinėti, kaip ji gali leisti A. G. taip elgtis, kokią teisę jis turi apie tai jos klausinėti. Pokalbis vyko pakeltu tonu, visi buvo įsiaudrinę. Vienu momentu ji pasakė, kad nenori jokių konfliktų, paprašė A. G. išeiti iš namų. Kadangi pastarasis turi kur gyventi, turi kambarį bendrabutyje. A. G. išeiti atsisakė ir tada ji iškvietė policiją, nurodydama, kad sugyventinis triukšmauja. Jokio smurto jos atžvilgiu A. G. nenaudojo. Atvykusiems pareigūnams ji patvirtino K. J. parodymus, kad A. G. smaugė jai kaklą, tikriausiai dėl to, kad buvo labai susijaudinusi ir negalėjo ramiai mąstyti. K. J. nesutaria su jo sugyventiniu A. G., tarp jų nuolat vyksta ginčiai. 2017-02-18 M. J. taip pat buvo išėjęs iš savo kambario, girdėjo konfliktą, bet momento, kurį matė K., jis nematė (b.l. 15).

Nukentėjusioji O. J. apklausta papildomai 2017-03-21 parodė, kad 2017-02-18 po vidurnakčio, ikiteisminio tyrimo nurodytu laiku tarp jos ir sugyventinio A. G. įvykusio konflikto metu ji patyrė tik nežymų fizinį skausmą, tačiau dėl to A. G. pretenzijų šiuo metu neturi ir jam atleido. Parodė, jog sugyventinis nėra linkęs smurtauti, tai buvo pirmas kartas ir ji tiki, jog paskutinis. Norėtų, jog šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas jiems su A. G. susitaikius, kadangi abu planuoja bendrą ateitį. Taip pat nori parodyti, jog po 2017-02-18 dienos įvykio ji pas medikus nesikreipė, kad šie nustatytų jos sužalojimo mąsto, nes ant jos kūno nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų, kaip jau minėjo, juto tik nežymų fizinį skausmą, labiau išgyveno emociškai (b.l. 16).

Liudytoja K. J. parodė, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), kur taip pat gyvena jos mama O. J., pastarosios sugyventinis A. G. ir brolis M. J.. 2017-02-18, apie 00.00 val. A. G. jos akivaizdoje, virtuvėje, konflikto su jos motina metu, paėmė motinai už gerklės ir bandė ją pasmaugti, tokiu būdu sukėlė O. J. fizinį skausmą. Pabrėžė, kad nors jos motina šiuo metu A. G. neturi pretenzijų, bet ji pareiškia, jog A. G. yra pavojingas jai ir jos motinai, ji bijanti dėl savo ir motinos gyvybių. Parodė, jog savo požiūrio ateityje nekeis (b.l. 11)

Liudytojas nepilnametis M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustas dalyvaujant motinai O. J. parodė, kad 2017-02-18, apie 00.00 val. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose taip pat buvo jo pilnametė sesuo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), mama O. J. ir A. G.. Jis buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, po to nuėjo į virtuvę, kiek buvo valandų nežino, bet buvo jau tamsu, buvo greičiausiai po vidurnakčio. Pamena, kad A. G. pykosi su jo seserimi. Atėjęs pasižiūrėjo ir išėjo, dėl ko pykosi, jis nesigilino, nuėjo į savo kambarį. Po to atvažiavo policija, tai įvyko netrukus. Matė virtuvėje esančius policijos pareigūnus, todėl atėjo pasižiūrėti kas vyksta. Po minutės jis išėjo į savo kambarį. Į klausimą, ar virtuvėje tuo metu buvo mama, gali parodyti, jog mama ten buvo, ar ant jos kūno matėsi kokie nors kūno sužalojimai, gali parodyti, jog jis jų nematė. Į klausimą, ar kas nors iš šeimos narių buvo neblaivus, gali parodyti, jog vienintelis neblaivus buvo A. G.. Ar žino, dėl ko į jų namus buvo atvykusi policija, gali parodyti, jog jis nežino, nesidomėjo, nes jam tai neįdomu. A. G. jų namuose gyvena apie du metus. Gali paliudyti, jog per tą laikotarpį A. G. kartais pykstasi su jo seserimi, konfliktai būna tik žodiniai, smurto vienas kito atžvilgiu nenaudoja. Taip pat gali nurodyti, jog su mama A. G. nekonfliktuoja, jos atžvilgiu nesmurtauja (b.l. 25)

Liudytojas R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-02-18, apie 01.17 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis triukšmauja, šūkauja. Nuvykus minėtu adresu ir užėjus į butą, juos pasitiko neblaivus, kaip vėliau nustatyta, A. G., pastarojo sugyventinė O. J. ir minėtos moters dukra K. J.. K. J. jiems paaiškino, kad tarp jos motinos O. J. ir sugyventinio A. G., motinai sugrįžus iš darbo, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu motinos sugyventinis sugriebė motiną už kaklo ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, tai įvyko jai matant. Pažvelgus į O. J. kaklo sritį, dešinėje pusėje, matėsi paraudimas. O. J. paaiškino, kad sugyventinis iš tiesų sugriebė jai už kaklo, tačiau rašyti pareiškimą sugyventinio atžvilgiu moteris atsisakė, tik norėjo, jog sugyventinis išvyktų iš jos buto. Toliau bendraujant su A. G., kurio buvo kruvinas pakaušis ir pasiteiravus, kokiu būdu atsirado jo sužalojimai, A. G. nurodė, jog susižalojo pats griūdamas. Pasiteiravus, ar jam reikia medikų pagalbos, vyras jos atsisakė. K. J. paaiškino, jog iki motinos sugrįžimo, tarp jos ir motinos sugyventinio A. G. taip pat įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jiedu susistumdė ir ji motinos sugyventinį, netyčia, stumtelėjo, po ko jis griuvo ir susižalojo galvą. Įvykio metu ir kitų jo dalyvių buvo teiraujamasi, ar jiems reikalinga medikų pagalbą, tačiau visi jos atsisakė. Taip pat nori nurodyti, jog jiems atvykus į įvykį, bute buvo jaunuolis, kurio duomenų jie nenustatinėjo, pastarasis visą laiką praleido kambaryje, įvykio aplinkybėmis nesidomėjo (b.l. 21-22).

Iš 2017-02-18 K. J. pareiškimo matyti, kad 2017-02-18, apie 00.00 val. jos motinos sugyventinis A. G., būdamas neblaivus, konflikto metu, mamai ranka griebė už kaklo. Prieš mamai grįžtant iš darbo, ji konfliktavo su juo, gindamasi jį pastūmė, jis griūdamas trenkėsi į spintą ir susižeidė kaktą (b.l. 9).

Kaip matyti iš 2017-03-28 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauto pranešimo su garso įrašu dėl Centro informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Perklausus garso įrašą buvo nustatyta, jog 2017-02-18 01.15 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino O. J. ir prašo iškviesti policiją, adresu (duomenys neskelbtini), nes jos sugyventinis labai triukšmauja (b.l. 28-29, 31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos vyriausiojo patrulio R. M. 2017-02-18 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad 2017-02-18 01.18 val., atvykus pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad tarp sugyventinių O. J. ir A. G. vykusio konflikto metu, neblaivus A. G. ranka griebė O. J. už kaklo, ant jos kaklo matėsi paraudimas (b.l. 5-6).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų matyti, kad 2017-02-18 02.45 val. A. G. buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas (b.l. 33).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji O. J. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji O. J., kaip kaltinamojo A. G. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2017 m. vasario 18 d., apie 00.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 prom. girtumas), kilusio konflikto su sugyventine O. J. metu, tyčia, ranka sugriebė jai už kaklo ir smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 45).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 55), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 56), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 58-60), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 50), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 51), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 52).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,14 promilių girtumas) (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, kartu skiriant įpareigojimą kasdien nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai veikai, todėl ją didinti arba mažinti nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. G. taip pat skirtina LR BK 67 straipsnio 2 dalyje, 72² straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. G. BPK 140 straipsnio tvarka laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-02-18 02.24 val. iki 2017-02-18 15.45 val. (viena diena) (b.l. 32, 40), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmena su garso įrašu, pridėta prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1534-1057/2017, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1534-1057/2017 (b.l. 26, 30).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-18 02.24 val. iki 2017-02-18 15.45 val. (vieną dieną), šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. G. paskirti LR BK 67 straipsnio 2 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį pradėti dalyvauti tokioje programoje per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su garso įrašu, pridėtą prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1534-1057/2017, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1534-1057/2017.

Išaiškinti A. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.