- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- eI3-2166-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01220-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- B. O., K. O.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“, akcinės bendrovės Šiaulių bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos atstovui Mindaugui Berniūnui,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams B. O. ir K. O. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, tretieji suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:
1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-102-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir:
1.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini) valstybės vardu;
1.2. Panaikinti sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,1262 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini);
1.3. Leisti 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti.
2. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-106-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą ir:
2.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;
2.2. Panaikinti sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,0117 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini);
2.3. Leisti 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti;
2.4. Panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“, dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Nustatyti atsakovams 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4.) paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 90 600,56 Eur.
5. Nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4.) paimtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 210,00 Eur.
Pareiškėja pareiškime ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 pripažino projektą „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija. Kelio A5 „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“ ruožas nuo 0 km iki 97 km yra projekto „Via Baltica“ sudėtinė dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 189, kuriuo patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėja 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2ZP-300 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ ir 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2ZP-301 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo žemės sklypų savininkus B. O. ir K. O. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jų jungtinės nuosavybės teise valdomų 0,3830 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,1262 ha dalies atžvilgiu, ir 0,8016 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, 0,0117 ha dalies atžvilgiu. Taip pat šiais raštais savininkai buvo informuoti apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios žemės sklypų dalių, paimamų visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai. Parengusi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektą (toliau – ir Projektas), Ministerija 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštais Nr. 2ZP-698 ir Nr. 2ZP-699 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkus apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Šiais pranešimais savininkai taip pat buvo informuoti apie nepriklausomo turto vertintojo atliktą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą bei parengtas vertinimo ataskaitas. Šie pranešimai buvo siunčiami registruota pašto siunta ir įteikti savininkams. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos 2023 m. liepos 19 d., jas rengė UAB „Jungtinis verslas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas Lygedas Jarutis (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000530, išduotas 2008-12-16) ir turto vertintojo asistentė A. G. (nekilnojamojo turto vertintojo asistento pažymėjimo Nr. 000435, išdavimo data 2022-12-19). Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktorius 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1P-1-(1.2 E.) Projektą patvirtino. Patvirtinus Projektą, NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1SK-1847-(10.1 E.) (su 2024-02-19 Nr. 1PSK-266-(10.2 E.) pakeitimu) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant į du žemės sklypus: projektinis Nr. 41-1 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), projektinis Nr. 41-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Taip pat NŽT direktoriaus įgaliotas asmuo 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1SK-1846-(10.1 E.) (su 2024-02-19 Nr. 1PSK-267-(10.2 E.) pakeitimu) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijant į du žemės sklypus: projektinis Nr. 42-1 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); projektinis Nr. 42-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). NŽT sprendimais Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Padalinus pradinius žemės sklypus, NŽT direktorius priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus. 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4.) paėmė visuomenės poreikiams savininkų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) . Nustatė, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal vertinimo ataskaitą dydis – 90 600,56 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 17 580,00 Eur; kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu, dydis – 73 020,56 Eur. 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4.) paėmė visuomenės poreikiams savininkų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nutraukė 2023 m. gegužės 22 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp žemės sklypo bendraturčių ir UAB „Elektrum Lietuva“, nustatė, kad nuostolių dėl šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal vertinimo ataskaitą dydis – 8 210 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 1 630 Eur, kitų nuostolių, susijusių su šio žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 6 580 Eur. Ministerijos pavedimu AB „Via Lietuva“ 2024 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2-6379 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų pasirašymo“ informavo atsakovus (taip pat ir trečiuosius asmenis), kad NŽT direktorius priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė savininkus per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu taip pat informavo atsakovus, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Pranešimas atsakovams išsiųstas registruota pašto siunta ir įteiktas 2024 m. balandžio 30 d. Atsakovai per nustatytą 30 dienų terminą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašė. Ministerijai yra žinoma, kad atsakovai nesutinka su atlyginimu už paimamus žemės sklypus. Ministerija iki 2024 m. birželio 14 d. pervedė aktuose nurodytas sumas, viso 98 810,56 Eur, į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 2ZP-2452 pranešė atsakovams.
Atsiliepimas
Atsakovai B. O. ir K. O. atsiliepime ir atsakovų atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra jų jungtinės nuosavybės teise valdomų 0,3830 ha dydžio sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,1262 ha dalies atžvilgiu ir 0,8016 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,0117 ha dalies atžvilgiu. Atsakovai nesutinka su nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. LJ23/0511/41-2N, kurioje paskaičiuota, jog visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto ir kitų nuostolių rinkos vertė – 90 600,56 Eur. Ataskaitoje pateikti skaičiavimai neatitinka realios Žemės sklypo 1 vertės ir kitų nuostolių vertės, t. y. Ataskaitoje nustatyta žemės sklypo vertė yra nepagrįstai žema. Atsakovų nuomone, jų nuosavybės suskaidymas dalimis bei nurodymas už dalį turto atlyginti tik pinigais itin maža kaina, neskaičiuojant ir neatlyginant nuostolių dėl vientiso turto sugadinimo ir komercinės veiklos galimo priverstinio nutraukimo yra aiškiai neproporcinga ir nepagrįsta atsakovų atžvilgiu. Atsakovai nesutinka, jog visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo 1 nuostolių vertė yra 90 600,56 Eur, kadangi vien pagal atsakovų užsakymu atliktą želdynų ir želdinių ekspertizę, ekspertas A. R. nustatė, kad želdinių atstatomoji vertė yra 85 307,50 Eur. Šią sumą patvirtina Nepriklausomo želdynų ir želdinių būklės eksperto A. R. 2024 m. rugpjūčio 5 d. aiškinamasis raštas, sklype esamų želdinių inventorizacija su ekspertiniu būklės vertinimu ir atstatomosios vertės nustatymu bei 2024 m. liepos 17 d. želdinių inventorizavimo kortele. Pažymėjo, jog aukščiau nurodytą sumą sudaro tik želdiniai, be vaikų žaidimo aikštelės, baseino, medžiagų. Atsakovai pateikė sąmatą, kurioje paskaičiuoti nuostoliai, t. y. reikalingi atlikti darbai dėl paimamos žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams atlaisvinimo, kadangi šie nuostoliai negali būti priskiriami atsakovams, o juos privalo atlikti pareiškėja. Teigia, jog bendra nuostolių atsakovams suma yra 177 334,05 Eur suma. Atsakovams vien vaikų žaidimo aikštelės, baseino, augalų, medžiagų padarytų nuostolių vertė siekia 177 334,05 Eur, todėl akivaizdu, kad vertinimo ataskaita Nr. LJ23/0511/41-2N, kurioje nurodyta, jog nuostolių vertė už minėtus objektus yra 30 780,56 Eur, yra neobjektyvi, neteisinga, nepagrįsta atsakovų atžvilgiu. Pažymėjo, jog atsakovai sutinka su ataskaitos aikštelės rinkos vertės apskaičiavimu, jog asfaltuotos aikštelės dalies vertė – 28 400 Eur bei statinių (metalinio tinklo tvoros) vertė – 42 240 Eur. Taigi, iš esmės atsakovai ginčija ataskaitos Nr. LJ23/0511/41-2N dalį, kurioje neteisingai ir nepagrįstai paskaičiuoti nuostoliai dėl baseino, vaikų žaidimo aikštelės, želdinių bei medžiagų, kuri šioje ataskaitoje siekia vos 30 780,56 Eur. Atsakovai teigia, jog jiems iš viso turėtų būti atlyginama 247 974,05 Eur nuostolių dėl visų objektų, nurodytų vertinimo ataskaitoje Nr. LJ23/0511/41-2N. Sutinkamai su vertinimo ataskaita, kurioje vertinta žemės sklypo dalis (paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl 0,0114 ha paskaičiuoti 8 210,00 Eur nuostoliai. Taigi, viso atsakovams už patirtus nuostolius turi būti atlyginama ne 98 810,56 Eur, kuri pervesta į notaro depozitinę sąskaitą, bet 256 184,05 Eur (247 974,05 Eur + 8 210,00 Eur).
Atsakovai teismui taip pat pateikė 2025 m. liepos 15 d. prašymą, kuriame nurodė, kad kreipėsi į teismo ekspertų sąraše įrašytus ekspertus dėl dekoratyvinio baseino ir vaikų žaidimų aikštelės turto vertės nustatymo, tačiau nei vienas nesutiko atlikti nurodytų objektų vertinimo. Pateikė dekoratyvinio baseino turto vertės nustatymą, pagal kurį nustatyta, jog minėto objekto vertė sudaro 117 536,30 Eur.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu sutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ atsiliepimo į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ atsiliepimo į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktų teisėtumą ir leido įregistruoti šiais aktais visuomenės poreikiams paimamus atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomus 0,1262 ha ir 0,0117 ha ploto žemės sklypus. Panaikino sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. rugsėjo 25 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 28 d. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,1262 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikino sutartinę hipoteką, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 2020 m. sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (su visais pakeitimais), 0,0117 ha ploto žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikino Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 2023 m. gegužės 22 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 0,0117 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė atsakovams B. O. ir K. O. 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 29 d.
Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime ir patikslintame pareiškime prašė nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4.) paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 90 600,56 Eur.
Pareiškėja taip pat prašė nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4.) paimtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 210,00 Eur.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (4 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra galiojantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380 „Dėl projekto „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-380), kuriuo „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (sudedamoji dalis magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 189 yra galiojantis.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2023 m. kovo 29 d. raštais Nr. 2ZP-300 ir Nr. 2ZP-301 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo žemės sklypo savininkus, kad pradedama žemės (išpirkimo) visuomenės poreikiams procedūra atsakovų nuosavybės teise valdomų 0,3830 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,1262 ha dalies atžvilgiu ir 0,8016 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 0,0117 ha dalies atžvilgiu. Atsakovė minėtu raštu taip pat informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio rengimo metu būtų nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto (statinių, įrenginių, želdinių) vertinimas pagal rinkos vertę ir kiti minėtame įstatyme numatyti veiksmai.
Taip pat nustatyta, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1PV-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas).
2024 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo sprendimu Nr. 1SK-1847-(10.1 E.) pertvarkytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingas visuomenės poreikiams, magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du žemės sklypus: projektinis Nr. 41-1 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), projektinis Nr. 41-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
2024 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo sprendimu Nr. 1SK-1846-(10.1 E.) pertvarkytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingas visuomenės poreikiams, magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du žemės sklypus: projektinis Nr. 42-1 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), projektinis Nr. 42-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita LJ23/0511/42-2N parengta 2023 m. liepos 19 d., ją rengė uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas Lygedas Jarutis, nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000530, išdavimo data 2008 m. gruodžio 16 d. Pagal vertinimo ataskaitą, savininkams priklausančio vertinamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0117 ha dalies rinkos vertė apskaičiuota, taikant lyginamąjį metodą, 2023 m. gegužės 11 d. yra 8 210 Eur.
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. LJ23/0511/41-2N parengta 2023 m. liepos 19 d., ją taip pat rengė uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinis verslas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas Lygedas Jarutis. Pagal vertinimo ataskaitą, savininkams priklausančio vertinamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1262 ha dalies rinkos vertė apskaičiuota, taikant lyginamąjį metodą, 2023 m. gegužės 11 d. yra 17 580 Eur, kitų patiriamų turtinių nuostolių vertė yra 73 020,56 Eur.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2024 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. G-219302 į Vilniaus 14-ojo notarų biuro notarės R. B. depozitinę sąskaitą įmokėjo 90 600,56 Eur pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-102-(1.4) ir 8 210 Eur pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktą Nr. ŽVP-106-(1.4).
Atsakovai B. O. ir K. O. sutiko su pareiškėjos prašymu nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4) paimtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 210,00 Eur.
Atsakovai taip pat sutiko su Nekilnojamojo turto ataskaitoje Nr. LJ23/0511/41-2N paskaičiuota žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1262 ha dalies rinkos verte – 17 580,00 Eur bei statinių verte, kuri yra 42 240 Eur.
Atsakovai B. O. ir K. O. nesutiko su Nekilnojamojo turto ataskaitoje Nr. LJ23/0511/41-2N nustatyta paimamo žemės sklypo plote esančių želdinių verte – 22 474 Eur bei dekoratyvinio baseino įrengimo ir vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo nuostoliais, kurie bendrai sudaro 8 306,56 Eur (dekoratyvinio baseino įrengimo nuostoliai – 6 690 Eur, o vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo nuostoliai – 1 616,56 Eur).
Atsakovai pateikė 2024 m. rugpjūčio 5 d. nepriklausomo želdynų ir želdinių būklės eksperto (toliau – ir Nepriklausomas ekspertas) dendrologo A. R. (2022 m. vasario 14 d. kvalifikacijos atestatas Nr. (26)-NŽE-1) (duomenys neskelbtini), esamų želdinių inventorizacijos su ekspertiniu būklės vertinimu ir atstatomosios vertės nustatymu aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Aiškinamajame rašte nurodyta, jog tirtoje sklypo zonoje želdinių (duomenys neskelbtini), atstatomoji vertė nustatymo metu yra 85 307,50 Eur.
Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių būklės ekspertizę atlieka nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai, turintys kvalifikaciją patvirtinantį atestatą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 patvirtinto Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarko aprašo 1 punkte numatyta, kad aprašas reglamentuoja želdynų ir želdinių fizinės, ekologinės, fiziologinės ir estetinės būklės vertinimo atlikimo nuostatas. Minėto tvarkos aprašo II skyrius reglamentuoja būklės vertinimą, tačiau nei Želdinių įstatymo nuostatos, nei Tvarkos aprašas, pagal kurį yra atliekama želdynų ir želdinių būklės ekspertizė, nenumato teisės nepriklausomam želdynų ir želdinių ekspertui atlikti želdynų ir želdinių vertės ekspertizę.
Aiškinamajame rašte Nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas nurodė, jog remiasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo priedais, kuriuose nustatyta vertės mažinimo pagal želdinių būklę metodika, tačiau neįvardijo, kokiais teisės aktais rėmėsi, apskaičiuodamas želdinių ir želdynų atstatomąją vertę.
Aiškinamajame rašte Nepriklausomas ekspertas nurodė, jog atstatomoji vertė nustatyta pagal didelius sodmenis auginančių ir realizuojančių Europos Sąjungos medelynų apibendrintus analogiškų parametrų sodinukų pardavimo įkainius, o būtent, vadovavosi „Bruns Pflanzen Export Gmbh & Co, Kg“ (Vokietija) ir panašių medelynų 2021 – 2023 m. kainynais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtinti Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai (toliau – ir Įsakymas). Iš atsakovų pateikto Aiškinamojo rašto matyti, jog Nepriklausomas ekspertas galimai vadovaujasi įsakyme nustatyta metodika, mažindamas želdinių vertę, atsižvelgiant į jų būklę, tačiau nėra aišku, kodėl nesivadovavo nurodyta metodika, skaičiuodamas želdinių vertės nustatymą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas atmeta Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto (duomenys neskelbtini) esamų želdinių inventorizacijos su ekspertiniu būklės vertinimu ir atstatomosios vertės nustatymo aiškinamajame rašte nustatytą 85 307,50 Eur vertę, nes ji nepagrįsta galiojančiais teisės aktais, o vertė apskaičiuota vadovaujantis Vokietijoje esančių medelynų kainynais, kurių kainų neatitikimas su Lietuvoje veikiančių medelynų galimas ir dėl ekonominių šalių skirtumų.
Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. LJ23/0511/41-2N matyti, jog visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančių medžių ir vejos vertė apskaičiuota vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, dekoratyvinių augalų vertė – medelynų skelbiamomis kainomis. Įsakymo 6 punktas reglamentuoja krūmų atkuriamosios vertės įkainius. Minėto įsakymo 8 punkte numatyta, jog krūmų įkainiai, nurodyti 6.1-6.2 punktuose, atsižvelgiant į augimo vietą, didinami 8.1 – 8.3 punktuose nustatyta tvarka. Įsakyme nėra numatyta išimčių, kuomet želdinių atkuriamoji vertė galėtų būti skaičiuojama nesivadovaujant įsakyme nustatyta metodika. Nors iš vertinimo ataskaitos Nr. LJ23/0511/41-2N matyti, jog dekoratyvinių augalų vertė apskaičiuota remiantis medelynų skelbiamomis kainomis, tačiau teismas šią aplinkybę vertina palankia atsakovams, nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtame 0,1262 ha žemės sklypo plote esančius želdinius.
Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog atsakovams B. O. ir K. O. priteistina žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plote esančių želdinių vertė yra 22 474 Eur, nustatyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. LJ23/0511/41-2N.
Nekilnojamojo turto ataskaitoje Nr. LJ23/0511/41-2N nustatyta, jog nuostoliai, susiję dekoratyvinio baseino įrengimo nuostoliais ir vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo nuostoliais atitinkamai yra 6 690,00 Eur ir 1 616,56 Eur.
Atsakovai su tokia nuostolių suma nesutiko bei pateikė 2024 m. liepos 8 d. MB „I&R business partner group“ komercinį pasiūlymą, kuriame paskaičiuota, jog bendra baseino įrengimo ir vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo kaina yra 92 026,55 Eur.
2025 m. liepos 15 d. atsakovai papildomai pateikė UAB „Florinta“ detalizuotą sąmatą Nr. FBP 2025/07/14, kurioje nurodyta, jog tvenkinio įrengimo darbų kaina yra 117 536,30 Eur. Be to, 2025 m. rugpjūčio 13 d. pateikė UAB „Doversus“ komercinį pasiūlymą dėl vaikų žaidimo aikštelės perkėlimo, kuriame nurodyta, jog tokių darbų kaina yra 7 114,80 Eur ir UAB „Statyba eg“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog vaikų žaidimo aikštelės perkėlimo darbų kaina yra 7 986 Eur.
Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali lemti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu, t. y. nuo vertinimo atlikimo iki nuosavybės praradimo praeitų kuo mažesnis laiko tarpas, o reikalingos procedūros būtų atliekamos kuo operatyviau.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, galutinę paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, nustato administracinis teismas, nepriklausomai nuo to kokia turto vertės ir išlaidų suma yra nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte.
Iš aukščiau aptartų teisės normų ir jų aiškinimo darytina išvada, jog paimamos visuomenės poreikiams žemės ir joje esančio turto vertė per žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį gali pakisti, todėl būtina nustatyti paimamos visuomenės poreikiams žemės ir joje esančio turto vertę, kuo artimesnę nuosavybės praradimo metu.
Pareiškėjos sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams įforminti žemės paėmimo visuomenės poreikiams 2024 m. balandžio 23 d. aktais Nr. ŽVP-102-(1.4) ir Nr. ŽVP-106-(1.4).
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.
Atsakovai teismui pateikė 2024 m. liepos 8 d. MB „I&R business partner group“ komercinį pasiūlymą bei 2025 m. liepos 14 d. UAB „Florinta“ komercinį pasiūlymą iš kurių matyti, jog vertinimo ataskaitoje ir komerciniuose pasiūlymuose nustatytos atsakovų patirtų nuostolių sumos ženkliai skiriasi. Atsižvelgiant į tai, jog rinkoje nėra verslo subjekto, kuris galėtų atlikti dekoratyvinio baseino įrengimo ir vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo darbus pagal Vertinimo ataskaitoje nustatytą sumą, teismas sprendžia, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta nuostolių vertė neatitinka Žemės paėmimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingo atlyginimo principo.
2024 m. liepos 8 d. MB „I&R business partner group“ komercinis pasiūlymas yra artimiausias nuosavybės praradimo momentui, todėl teismas, vertindamas paimamo kito turto vertę, vadovausis šiuo komerciniu pasiūlymu.
Teismas, įvertinęs MB „I&R business partner group“ komercinį pasiūlymą, sutinka su pareiškėjos pozicija, jog komerciniame pasiūlyme numatytos augalų priežiūros, tvenkinyje gyvenančių žuvų priežiūros bei vejos priežiūros paslaugos, kurias įsipareigojama teikti per 10 metų laikotarpį, nėra susijusios su dekoratyvinio baseino įrengimo nuostoliais. Be to, nustatant turto vertę, nėra vertinamos ateityje galimai su turto išlaikymu susijusios išlaidos.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, MB „I&R business partner group“ komerciniame pasiūlyme nurodytos augalų priežiūros paslaugos (7 000,00 Eur), tvenkinyje gyvenančių žuvų priežiūros paslaugos (7 000,00 Eur) bei vejos priežiūros paslaugos (10 000 Eur) atsakovams nepriteistinos. Atsakovams B. O. ir K. O. už dekoratyvinio baseino įrengimo nuostolius priteistina 46 105,00 Eur (be PVM).
MB „I&R business partner group“ komerciniame pasiūlyme nurodytos 5 950,00 Eur (be PVM) išlaidos už vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo nuostolius yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovams.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, atsakovams nustatytinas atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4) paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 134 349,00 Eur (iš jų žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini) – 17 580,00 Eur, žemės sklype esančių želdinių vertė – 22 474,00 Eur, paskaičiuota statinių vertė – 42 240,00 Eur, dekoratyvinio baseino perkėlimo nuostoliai – 46 105,00 Eur, vaikų žaidimų aikštelės perkėlimo nuostoliai – 5 950,00 Eur).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atsakovų atstovė advokatė Aušra Ručienė atsiliepime išreiškė prašymą priteisti iš pareiškėjos visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. birželio 12 d. advokatė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos atsakovų B. O. ir K. O. turėtas 300 Eur išlaidas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, jokių kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovų atsiliepime suformuluotas prašymas priteisti želdynų ir želdinių atstatomąją vertę – 85 307,50 Eur netenkintas, atsakovų prašymas priteisti patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nepriklausomo eksperto dalyvavimu teismo posėdyje, atmestinas.
2025 m. liepos 15 d. pareiškėjai pateikė UAB „Florinta“ PVM sąskaitą-faktūrą FL 426, pagal kurią atsakovas sumokėjo 450 Eur už konsultaciją dėl tvenkinio.
2025 m. birželio 27 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi atsakovams buvo pasiūlyta prašyti teismo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Atsakovai 2025 m. liepos 15 d. nurodė, kad kreipėsi į teismo ekspertų sąraše įrašytus ekspertus dėl dekoratyvinio baseino ir vaikų aikštelės turto vertės nustatymo, tačiau nei vienas iš jų nesutiko atlikti nurodytų objektų vertinimą. Atsakovai prašymo skirti ekspertizę nepateikė. Pareiškėjai pateikė papildomą UAB „Florinta“ sąmatą, kuria pakartotinai buvo pateiktas komercinis pasiūlymas dėl dekoratyvinio baseino įrengimo kitoje vietoje darbų kainos. Iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros FL 426 matyti, jog 450,00 Eur išlaidas sudaro ne UAB „Florinta“ sąmatos parengimas, tačiau konsultacijos dėl tvenkinio suteikimas. Atsižvelgiant į tai, jog privačios konsultacijos teikimas atsakovui nėra susijęs su šios bylos dalyku, prašymas priteisti 450,00 Eur išlaidas, susijusias su konsultacijos dėl tvenkinio suteikimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-102-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą 0,1262 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 134 349,00 Eur.
Nustatyti, kad atsakovams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-106-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 0,0117 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 8 210,00 Eur.
Atsakovų B. O. ir K. O. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.