Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-9820-897/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-08
Bylos Nr.
2-9820-897/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08084-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Tamulevičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2-9820-897/2014(Proceso Nr. 2-06-3-08084-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 114.11.; 116.5.1.; 116.5.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1806,38 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 3 d., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2010-08-07 Švedijoje dėl vairuotojo vairavusio atsakovui V. P. priklausančią transporto priemonę R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. A. V. P. priklausanti transporto priemonė R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1806,38 Lt sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas kompensavo Švedijos nacionalinio draudikų biuro pareikalautą sumą, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 1806,38 Lt sumai. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą žalos neatlygino.

Įprastinė draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji kortelė, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose užsienio valstybėse (TPVCAPDĮ 10 str. 1 d.).

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - Švedijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju - Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Taigi, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPD įstatyme - Vidaus tvarkos taisyklės) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

Eismo įvykio valstybės – Švedijos nacionalinis draudikų biuras ( Swedich motor Insurers' Bureau), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1806,38 Lt sumai.

TPVCAPD įstatymas numato atvejus, kuomet ieškovas privalo mokėti išmokas. TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) teisės aktus, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; taip pat ieškovas moka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Švedijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir, kad jo metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, yra akivaizdu, kad ieškovas privalėjo apmokėti Švedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą aukščiau minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose - TPVCAPD įstatyme (17 str. 4 d.) ir Biurų tarybos Vidaus nuostatuose. Ieškovas, gavęs Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, sumokėti 1806,38 Lt dėl transporto priemone R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 1806,38 Lt.

Kadangi atsakovui priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio dieną galiojančiu Švedijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, Švedijos nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino transporto priemone R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, tai ieškovas, sumokėdamas Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą, bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 ir 6.280 straipsnių nuostatomis.

Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, suteikiančio draudimo apsaugą minėto eismo įvykio Švedijoje metu, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1806,38 Lt nuostolių atlyginimas.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-07-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 191,40 Lt pateiktų priedų vertimus į valstybinę kalbą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, buveinė – Algirdo g. 38, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1806,38 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešis litus ir 38 ct) nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1806,38 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-07-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263, 40 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė