Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2016 m. birželio 12 d., 11 val. 46 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Peugeot 607, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas, ko pasėkoje nepastebėjo, kad priekyje esančioje sankryžoje eismas vyksta ratu ir pravažiavo sankryžą tiesiai, taip apgadindamas kelio ženklus, apsauginius bortelius bei automobilį, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė ir iš jo pasišalino, tokiais savo veiksmais G. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. teisme patvirtino savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 5) nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. birželio 12 d., vairuodamas automobilį Peugeot, Deltuvos gatvėje trenkėsi į pastatytą laikiną žiedą, kurį apgadino, o nenorėdamas stovėti viduryje žiedo, išvažiuodamas iš jo, trenkėsi į dar vieną laikino žiedo konstrukciją. Paaiškino, kad nežinojo, jog tokiu atveju reikia kviesti policiją ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Kadangi G. N. atsitrenkus į laikino žiedo konstrukcijas, kurias suprato apgadinęs, šio turto savininko įvykio vietoje nebuvo, į įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija, o eismo įvykį sukėlęs G. N. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pats pranešti apie eismo įvykį policijai. Iš G. N. paaiškinimų matyti, jog jis suprato, kad dėl jo veiksmų apgadintas svetimas turtas. Taigi, jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, turėdamas ir privalėdamas suprasti, kad elgiasi neteisėtai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. N. subjektyvus situacijos, kaip nepavojingos, vertinimas nepaneigia jo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti paties pažeidėjo prisipažinimu teisme bei byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PB vyriausiojo patrulio T. V. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), J. S. paaiškinimu (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), fotonuotraukomis (b.l. 8-10), patirtos žalos įvertinimo aktu (b.l. 21), kita byloje esančia medžiaga.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, G. N. skirtinos sankcijose už padarytus teisės pažeidimus numatytos nuobaudos, ATPK 33 str. 2 d. pagrindu paskiriant galutinę nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Atsižvelgiant į G. N. turtinę padėtį, jo prašymu ir vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas devynių mėnesių laikotarpiui.

Administraciniu teisės pažeidimu G. N. padarė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai 1034,54 Eur turtinį nuostolį, atsiradusį dėl sulaužytų plastikinių kelio barjerų ir kelio ženklų (b.l. 21). Atsižvelgiant į tai, kad turtinio nuostolio G. N. nėra atlyginęs, vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d., pažeidėjas įpareigotinas atlyginti padarytą turtinį nuostolį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

G. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 40 Eur administracinę baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 868 Eur administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirti G. N. galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti devynių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėją per mėnesį sumokėti po 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 92 Eur (devyniasdešimt du eurus). Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas. Devynių mėnesių terminą skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16058761244 ir įmokos kodą 1001.

Įpareigoti G. N. atlyginti 1034,54 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt keturių eurų 54 centų) turtinį nuostolį Ukmergės rajono savivaldybės administracijai.

Išaiškinti pažeidėjui, kad turtinį nuostolį jis turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, priešingu atveju nutarimas bus siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.