Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
1A-733-290/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-290/2017Proceso Nr. 1-01-1-29595-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. Ž. gynėjui advokatui R. A.,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla N. Ž. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. Ž. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, o baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. birželio 14 d. apie 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą kumščiu savo šeimos narei – sutuoktinei J. Ž. į kairės pusės kaktos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą - nutraukta.Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo N. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę vieniems metams. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams su 30 MGL bauda ir specialiosios teisės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio 1, 2 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams laikotarpiui skiriant įpareigojimus: tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Į bausmės laiką įskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka išbūtą laiką sulaikyme. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tinkamai ištyrė įrodymus, tačiau netinkamai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas bei N. Ž. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas. Prokuroras pažymi, kad vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, tačiau šiuo atveju N. Ž. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. N. Ž., jau yra teistas už tyčinį nusikaltimą, naują nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas vertinant nusikalstamas veikas atskleidžia jo tendencingą elgesį, pasikartojantis alkoholio vartojimas ir nesigydimas nuo priklausomybės, padidina tikimybę, kad nuteistasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Be to skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai vadovavosi BK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsiliepimais į apeliacinį skundą, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. Ž. ir nukentėjusioji J. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Renata Staniulienė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. Ž. gynėjas, advokatas R. A., prašė apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama N. Ž. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija BK 38 straipsnio taikymo pagrįstumą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. N. Ž. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino, ją patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, N. Ž. ir J. Ž. yra sutuoktiniai, jie kartu gyvena, todėl laikytini šeima ir tokiu būdu, N. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atleisdamas N. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukdamas, nei materialiosios nei proceso teisės nuostatų nepažeidė.Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalis numato, kad straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris ankščiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Aptariamo teisinio reguliavimo kontekste, prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, jog N. Ž. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir BK 38 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu apeliacinis teismas sutikti negali.Iš bylos duomenų matyti, kad N. Ž. 2017 m. kovo 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 22 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). Dėl šios priežasties prokuroras teigia, kad N. Ž. BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant nusikaltimų recidyvą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, tik tuo atveju, kai asmuo laikytinas pavojingu recidyvistu. BK 27 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, N. Ž., pagal aptartą teisinį reguliavimą negali būti laikomas pavojingu recidyvistu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, atleisdamas N. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, tinkamai taikė BK 38 straipsnio 2 dalies normas. Pažymėtina ir tai, jog, nors N. Ž. ir padarė naują nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, už kurį N. Ž. buvo nuteistas, labai skiriasi savo pobūdžiu, nuo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įvykdytos nusikalstamos veikos. N. Ž. neturi suformuoto nusikalstamo elgesio modelio ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės darys naujas nusikalstamas veikas. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tai, jog egzistuoja visi BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kadangi N. Ž. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusioji nepateikė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, tokiu būdu vertintina, kad žala padaryta nebuvo, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Be to apeliacinės instancijos teisme buvo gauti J. Ž. ir N. Ž. atsiliepimai į apeliacinį skundą, kuriuose jie nurodė, kad yra susitaikę, kad kartu gyvena ir augina vaikus, kad tai taip pat nėra pagrindas manyti, jog ateityje N. Ž. darys naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame J. Ž. atsiliepime yra aiškiai išdėstyta, jog ji nenori, kad būtų pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kadangi ji yra susitaikiusi su vyru, jie kartu veda bendrą ūkį, o prokuroro prašoma skirti bausmė kartu su bauda, itin apsunkintų jų šeimyninį gyvenimą. Nors nagrinėjamu atveju fizinį smurtą N. Ž. panaudojo prieš savo sutuoktinę, kas be abejonės yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, tačiau sutuoktinės aiškiai išreikšta valia ir byloje nustatytos aplinkybės, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad N. Ž. atitinka BK 38 straipsnio nuostatas, kurias tinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Aptartų duomenų visumoje daroma pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti N. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto apeliacinį skundą.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas