Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-697-376/2009

1.2.25.4.1.; 2.4.6.4.2.

2009 m. rugpjucio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios D. A. B. bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 20 d. nuosprendžio panaikinimo, kuriuo L. K. išteisinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., jai nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. K. buvo kaltinama tuo, kad vairuodama transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to kilo eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o butent:

L. K. buvo kaltinama, kad 2008-07-31, apie 12.11 val., Vilniuje, vairuodama jai priklausanti automobili VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Rinktines gatve nuo Žalgirio gatves link Šeimyniškiu gatves, artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos ties Rinktines g. 53 pastatu, buvo neatidi ir neatsargi, nesuletino greicio, nesustojo prieš kelio ženkla „pesciuju pereja“, nepraleido jai iš kaires i dešine pereja ejusiosios pesciosios D. A. B., partrenke ja, del to buvo nesunkiai sutrikdyta D.A. B. sveikata. Taip L. K. pažeide Keliu eismo taisykliu 75 p. reikalavimus ir padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas nuosprendyje nepagristai teigia, kad L. K. nepažeide keliu eismo taisykliu 75 p. reikalavimu („Artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – i bet kuria eismo juosta iejusi pesciaji“). Iš bylos duomenu akivaizdu, kad kaltinamoji, budama nepakankamai atsargi, nors to reikalauja KET 50 p. („Eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui <...>) nuostatos, ivažiavo i pereja, kurioje buvo kliutis (pestysis), ir, kirsdama pereja, automobilio kebulu kliude kliuti. Vairuotoja neturejo teises ivažiuoti i pesciuju pereja, kol joje buvo pestysis, kuriam saugiausia važiuojamosios kelio dalies vieta yra ir turi buti pesciuju pereja. Joje pirmumo teise teikiama butent pesciajam ir tai tiesiogiai patvirtina KET 76 ir 77 punktu reikalavimai, ipareigojantys vairuotojus važiuoti per pereja tik isitikinus, kad joje nera pesciojo, kuriam vairuotojas galetu trukdyti ar sukelti pavoju, bei draudžiantys vairuotojams joje sustoti, jeigu tai trukdytu pestiesiems. KET 75 p. reikalavimai ipareigoja vairuotoja praleisti pesciaji, einanti per pereja, o ne vien tik leisti jam ta pereja šiek tiek paeiti, o tinkamas atsargumo suvokimas suponuoja realu, o ne tiketina vairuotojo isitikinima, kad pesciasis perejo pereja ir atsidure ant šaligatvio.

Kaltinamoji L. K. teismui patvirtino, kad ji nemate, kas nutiko su ja tuo metu, kuomet jos vairuojamas automobilis kirto pereja, o ji dar buvo joje, tuo faktiškai pripažindama, kad ji buvo nepakankamai atsargi toje važiuojamosios kelio dalies vietoje (pesciuju perejoje), kurioje vairuotojas privalo buti itin atsargus, tai yra nesieme visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui.To, kas nutiko su ja pesciuju perejoje, nemate ir liudytoja R. M..

Teismas šališkai remesi tik vairuotojos ir automobilio keleives parodymais, viena iš kuriu neispeta del atsakomybes už melagingu parodymu davima ir šie parodymai traktuotini kaip kaltinamosios gynybos versija, o kitos (liudytojos R. M.) parodymai turetu buti vertintini kritiškai del ilgalaikiu draugišku santykiu su kaltinamaja.

Tai, kad ant L. K. vairuojamo automobilio po eismo ivykio nebuvo nustatyti sugadinimai, nepaneigia nei jos (nukentejusiosios D.A. B.), nei liudytojo A. J. parodymu apie tai, jog kontaktas tarp automobilio ir jos buvo. Atvirkšciai, šie parodymai paneigia kaltinamosios gynybos versija. Nereikalauja atskiro irodinejimo tas faktas, kad esant ar stumimo, ar atsitrenkimo saveikai tarp automobilio ir pesciojo, parblokštas visais atvejais bus antrasis saveikos dalyvis bei vienu ar kitu laipsniu bus sutrikdyta jo sveikata ir tam ne visada butini pirmojo saveikos dalyvio metalinio kebulo sugadinimai.

Teismas kritiškai neivertino liudytojos J. Z. parodymu, kuriuose ši teige maciusi prieš ivyki prie perejos sustojusi L. K. vairuojama automobili. Šiu parodymu kritiškas vertinimas suponuotas tuo, kad apie šia liudytoja iki bylos nagrinejimo teisme nieko nebuvo žinoma, jos parodymai akivaizdžiai prieštarauja liudytojo A. J. parodymams, kuris jau eismo ivykio vietoje užfiksuotas kaip ivykio liudytojas ir jokiais santykiais nesusijes nei su kaltinamaja, nei su ja (nukentejusiaja D.A. B.). Be to, J. Z. kaip ir R. M. yra pažistama su kaltinamaja.

Kontakta su kaltinamosios automobiliu buvima, t.y. kontakto garsa ir po to nukentejusiosios šauksma, nukentejusiosios kritima ir tai, kad tuo pat metu per pereja važiavo kaltinamosios automobilis, patvirtino kiti apklausti liudytojai, teismo medicinos specialistas ir kaltinamosios L. K. vairuoto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiuros protokolas, kuriame užfiksuota, kad - „nubrauktas purvas nuo priekinio sparno dešines puses“ (b.l. 9-10). O butent. Liudytojas A. J. parode, kad - „...užlipes ant bordiuro, išgirdo smugi ir atsisukes lyg mate krentancia nukentejusiaja ir mašina VW Golf už perejos. Išgirstas garsas buvo smugio, galejo buti kontaktas su žmogum. Stabdžiu garso nebuvo. Nukentejusioji nukrito ant važiuojamosios dalies maždaug per metra nuo kelkrašcio“ (b.l. 144); Liudytoja P.R. P. parode, kad - „...nukentejusioji pereja ejo jai už nugaros. Priešais pereja automobilis buvo sustojes. Žengusi ant šaligatvio ir paejusi kelis žingsnius, išgirdo „šlumštelejimo“ garsa ir riksma. Garsas nebuvo garsus. Atsisukusi pamate gulincia moteri. Automobilis buvo arciau kelkrašcio“ (b.l. 145); teismo medicinos specialistas A.Becelis paaiškino, kad - „...mažai tiketina, kad specialisto tyrimo metu nustatyti sužalojimai galejo atsirasti nuo smugio. Jie galejo atsirasti nuo kritimo bloškiant ant žemes. Autoavariju mechanizmas standartinis: smugis - metimas ant kapoto - po to krenta ant žemes. Lužis galejo atsirasti arba antroje, arba trecioje fazeje, o ne pirminio kontakto metu. Toks lužis galejo atsirasti ir krentant savaime. Gydytojai galejo kraujosruvu neapžiurineti. Iš sužalojimu galima sakyti, kad tai nebutinai autoivykio metu ivyko. Priklausomai nuo žmogaus aprangos, automobilio strukturos, ant žmogaus kuno gali ir nelikti kontakto pedsaku. Gali kontaktuoti su nešuliu, žmogus gali neišlaikyti pusiausvyros ir nukristi“ (b.l. 148); Liudytojas T. T. parode, kad - „...važiuojant Rinktines gatve pastebejo ant borto sedincia moteri ir privažiaves sužinojo, kad ivyko eismo ivykis. Vairuotoja sake, kad nukentejusiosios nepartrenke, o ji nukrito pati“ (b.l. 149). Liudytojas J. A. parode, kad - „...automobilio vairuotoja sake, kad pescioji pati griuvo ant mašinos. Jis apžiurejo automobili ir mate nuo automobilio dešinio sparno šviežiai nubrauktas dulkes. Matesi, kad buvo kontaktas. Ibraukimo ilgis buvo apie 15-20 cm. Kažkas buvo su dešines puses veidrodeliu, tiksliau neatsimena. Akivaizdžiai matesi šviežias purvo nubraukimas. Vairuotoja sake, jog pescioji suklupo ir užgriuvo ant automobilio“ (b.l. 149-150).

Nukentejusiosios D.A. B. parodymai vertintini visumoje su kitu liudytoju parodymais, atkreipiant demesi i nukentejusiosios amžiu ir eismo ivykio metu patirta fizini skausma ir stresa, del ko negalejo adekvaciai vertinti sužalojimo mechanizma. Neaptares šiu duomenu, teismas nepagristai deklaravo vienu irodymu viršenybe prieš kitus, nepateike irodymu ivertinimo motyvu, kas privalu surašant išteisinamaji nuosprendi (BPK 305 str. 3 d. 3 p.).

Teismo posedyje prokurore ir nukentejusioji praše ju apeliacinius skundus tenkinti, išteisintoji ir jos gyneja praše apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamaji nuosprendi L. K. atžvilgiu, nepilnai išdeste irodymu ivertinimo motyvus, priimdamas nuosprendi teismas iš esmes remesi tik L. K. naudai duotais liudytoju parodymais, todel padare nepagristas išvadas del kaltinamosios išteisinimo.

Kolegija sprendžia, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad L. K. vairuojamas automobilis i pesciuju pereja ivažiavo ir ja kirto tuo metu, kai pescioji perejos dar nebuvo perejusi. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentejusiosios nurodytomis aplinkybemis, kad ji pajuto smugi i dešine kuno puse, nuo kurio nukrito kelio važiuojamojoje dalyje. Nukentejusiosios teigimu, ji pati parkristi niekur negalejo, nes niekur nekliuvo. Tokie nukentejusiosios parodymai nepaneigti faktiniais bylos duomenimis, kadangi ivykio vietoje nebuvo nustatyta, kad toje vietoje butu kokie nors kelio važiuojamosios dalies dangos apgadinimai, duobes ar kitokios kliutis, už kuriu nukentejusioji galejo užkliuti ir pargriuti. Ne vienas liudytojas nenurode, kad toje vietoje butu kokie nors kelio dangos apgadinimai, todel kolegija neturi pagrindo abejoti nukentejusiosios nurodytomis aplinkybemis, kad ji ne pati nugriuvo, o buvo partrenkta automobilio.

Kolegija sutinka su nukentejusiosios apeliacinio skundo argumentais, kad KET 75 p. reikalavimai ipareigoja vairuotoja ne tik leisti pesciajam eiti per pesciuju pereja, bet ir isitikinti, kad pestysis pesciuju pereja perejo ir atsidure ant šaligatvio.

Iš bylos faktiniu duomenu matyti, kad vairuotoja L. K., praleidusi pesciuosius, vairuodama automobili dairesi, norejo automobili priparkuoti, todel akivaizdu, kad ji dairydamasi galejo pesciosios partrenkimo pati ir nepastebeti, nors ji privalejo isitikinti, kad pesciuju pereja eje pestieji gatve perejo. Vairuotoja nesieme visu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, todel kolegija sutinka su nukentejusiosios skundo argumentais, kad vairuotoja pažeide KET 75 p. reikalavima, del ko ja partrenke.

Kolegija taip pat sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad išteisinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik kaltinamosios L. K. ir su ja automobilyje važiavusios liudytojos R. M. parodymais, pažyma, kad automobilyje nera nustatyti jokie sugadinimai. Prokuroro teigimu, liudytojo J. A., teismo medicinos specialisto A.Becelio paaiškinimai nuosprendyje pateikti teismo neteisingai, nepilnai nei užfiksuota teisiamojo posedžio protokole, kas sudare teismui salygas visiškai nevertinti kitus, bylos nagrinejimo teisme metu užfiksuotus duomenis, kurie patvirtina, kad L. K. savo veiksmais pažeide KET 75 p. reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrukdyta pesciosios nukentejusiosios D.A. B. sveikata.

Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, jog net ir nustacius, kad L. K. buvo sustojusi prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, ji privalejo stoveti iki praleis i bet kuria eismo juosta perejoje ejusius pesciuosius, o ne formaliai vykdant ši reikalavima sustoti ir vel pradeti judejima, ir važiuoti per pesciuju pereja, kai pescioji D. A. B. dar nebuvo spejusi pereiti per pesciuju pereja ir saugiai pasiekti šaligatvi.

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu, patvirtinanciu L. K. kalte padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d. O butent, tai, jog L. K. padare jai inkriminuotina nusikaltima, yra irodyta nukentejusiosios D.A. B., liudytojo A. J., liudytojos P.R. P. parodymais, iš dalies pacios kaltinamosios L. K. bei su ja kartu automobilyje važiavusios liudytojos R. M. parodymais, 2008-07-31 Tarnybiniame pranešime (b.l. 1), Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole (b.l. 4-5), Eismo ivykio plane (b.l. 6) užfiksuota informacija, patvirtinancia, kad eismo ivykis ivyko butent nereguliuojamoje pesciuju perejoje (b.l. 6), Transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolo duomenimis, iš kuriu matyti, kad nors automobilio VW Golf išoriniu sugadinimo požymiu nera, taciau ant mineto automobilio liko pedsaku, t.y. nubrauktas purvas nuo priekinio sparno dešines puses (b.l. 9-10), Specialisto išvada (b.l. 29-30), kuri patvirtinta, kad D.A. B. padarytas dešinio žastikaulio lužis su išnirimu kietu buko daikto poveikyje, tiketinai aplinkybese nurodytu laiku (2008-07-31), sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del žastikaulio lužio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui.

Nukentejusioji D.A. B., apklausta liudytoja parode, kad 2008-07-31 apie pietus ejo i turgu. Priejusi prie perejos, ji mate pastoviu nedideliu greiciu prie perejos iš dešines artejanti automobili, kuri vairavo kaltinamoji. Atkreipe demesi, kad pastaroji dairesi. Per pereja priešais ja ejo du vyrai ir moteris, ja dar aplenke vienas jaunas vyras. Mate, kad kaltinamoji žiuri i šona, todel paspartino žingsnius. Kaltinamoji priešais pereja sustojusi nebuvo. Iki šaligatvio likus porai žingsniu, išgirdo trenksma, po to pajuto smugi i dešine puse, atsitrenke i automobili ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Mano, kad buvo partrenkta automobilio priekio.

Nukentejusiosios parodymus apie jos partrenkima patvirtina betarpiškas ivykio liudytojas A. J. bei iš dalies patvirtina liudytoja P.R. P., kuriu parodymais netiketi kolegija neturi pagrindo, nes mineti liudytojai policijos pareigunu buvo užfiksuoti iškart po eismo ivykio ir policijai pateike savo duomenis (b.l. 3), be to, byloje nera duomenu, kad jie iki eismo ivykio butu pažinoje kaltinamaja L. K. ar nukentejusiaja.. Liudytojas A. J. patvirtino, kad jis ejo per pereja kartu su nukentejusiaja. Pastaroji ejo jam už nugaros, o priekyje ejo dar viena pagyvenusi moteris. Eidamas per pereja mate iš dešines artejanti automobili VW Golf, kuris nemažino greicio. Žengdamas ant šaligatvio išgirdo smugi ir atsisukes pamate krentancia nukentejusiaja. Ši pargriuvo ant važiuojamosios dalies maždaug per metra nuo šaligatvio krašto. Mano, kad automobilis VW Golf taip ir nebuvo sustojes prieš pereja, taciau to tiksliai pasakyti negali, nes nemate.

Liudytoja P.R. P. taip pat patvirtino nukentejusiosios parodymus, kad ivykis ivyko nereguliuojamoje pesciuju perejoje, taip pat parode, kad ji ejo per pereja, o nukentejusioji ejo jai už nugaros, be to, perejoje ja aplenke kažkoks vyriškis. Prieš eidama per gatve, ji mate iš dešines atvažiuojanti automobili, taciau šis dar buvo toli. Jos teigimu, priešais pereja automobilis buvo sustojes. Jau žengusi ant šaligatvio, ji išgirdo moters riksma ir atsisukusi pamate parkritusia nukentejusiaja. Ši buvo parkritusi prie pat šaligatvio krašto perejos žymejimo ribose.

Nors nei pati nukentejusioji, nei liudytojai A. J. ir P.R. P. negalejo konkreciai nurodyti, kuria automobilio dalimi buvo partrenkta pescioji, taciau sprendžiant iš byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu, kad visi pestieji ejo nereguliuojamaja pesciuju pereja ir praeidinejo pro priekine automobilio dali, kai šis automobilis buvo pestiesiems iš dešines, be to, nukentejusiajai partrenkimo metu buvo like pora žingsniu iki šaligatvio bordiuro, kai ji pajuto smugi i dešine kuno puse, akivaizdu, kad pescioji jau buvo praejusi automobilio priekine dali ir partrenkta automobilio priekiniu dešiniu sparnu. Nors automobilio sugadinimu nebuvo užfiksuota, taciau kaip matyti iš Transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolo ir liudytojo J. A. parodymu, ant automobilio liko pedsaku, t.y. šviežiai nubrauktas purvas nuo priekinio sparno dešines puses, kas akivaizdžiai patvirtina, jog butent šia automobilio dalimi ir buvo partrenkta pescioji.

Todel kolegija konstatuoja, kad kaltinamoji L. K. nepraleido pesciuju pereja ejusios nukentejusiosios ir važiuodama per pereja, kai joje dar buvo nukentejusioji, savo vairuojamo automobilio priekines dalies dešiniuoju sparnu nukentejusiaja pesciaja kliude, del ko D.A. B., kontakto su automobiliu metu, prarado pusiausvyra ir buvo nublokšta ant kelio važiuojamosios dalies, taip padarant nukentejusiajai teismo medicinos specialistu konstatuotus sužalojimus – dešinio žastikaulio luži su išnirimu.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nera jokiu duomenu, kad purvo nubraukimas ant automobilio buvo padarytas butent kontakto su nukentejusiaja metu. Kolegija nelaiko pagristais kaltinamosios paaiškinimus, kad purvas buvo nubrauktas ta pacia diena liudytojo R. M., kai ji kieme lipo i automobili, pastatyta tarpe kitu automobiliu. Kolegija sprendžia, kad tokie kaltinamosios argumentai apie automobilio purvo nubraukima, yra tik pacios kaltinamosios prielaida ir gynybine pozicija. Butent nubrauktu dulkiu dešineje priekineje automobilio puseje pedsakai ir patvirtina, kad nukentejusioji buvo kliudyta automobilio butent ta automobilio dalimi, nes kiti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentejusioji nukrito ant kelio važiuojamosios dalies jau praejusi per pereja, t.y. ir pro automobilio priekine dali, nes jai buvo like iki bordiuro pora žingsniu. Be to, kaip matyti iš Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo, eismo salygos ir matomumas ivykio diena buvo geras, asfaltas sausas, sauleta. Todel nera jokio pagrindo manyti, kad nukentejusioji pati, be jokios objektyvios priežasties, butu paslydusi ir nukritusi ant kelio važiuojamosios dalies.

Kolegija taip pat nelaiko pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad ant nukentejusiosios kuno nera nustatyti sužalojimai, kurie patvirtintu buvus kontakta su automobilio priekiu. Ne automobilio priekiu, o dešiniu priekiniu sparnu pescioji buvo kliudyta, o kad buvo partrenkimo smugis, ta aiškiai patvirtino girdeje teismo posedyje apklausti liudytojas A. J., kuris patvirtino išgirdes smugi ir atsisukes pamate krentancia nukentejusiaja. Be to liudytoja P.R. P. taip pat patvirtino, kad nors paties eismo ivykio nepastebejo, ji girdejo kažkoki duslu garsa, i kuri sureagavusi atsisuko pažiureti. Tokiu budu bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nukentejusioji buvo partrenkta automobilio, nes liudytojai girdejo partrenkimo garsa, o iškart atsisuke, pamate krentancia nukentejusiaja, o sužalojimai jai galimai atsirado jau nukritus ant kelio važiuojamosios dalies. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamoji važiavo automobiliu dideliu greiciu, priešingai, ji važiavo negreitai, galimai prieš ivyki buvo sustojusi prieš pesciuju pereja, negreitai tese judejima, todel po pesciosios partrenkimo smugis negalejo buti toks stiprus, kad butu sugadintas automobilis ar stipriai sužalota pescioji nuo automobilio smugio. Pesciosios sužalojimo mechanizma nurode pirmosios instancijos teisme specialistas A.Becelis, kuris paaiškino, kad mažai tiketina, jog specialisto tyrimo metu nustatyti sužalojimai galejo atsirasti pirminio kontakto su automobiliu metu. Greiciausiai žastikaulis lužo nukentejusiajai nukritus.

Teismo posedžio metu buvo apklausta liudytoja J. Z., kuri parode, kad ivykio diena važiavo iš turgaus ir sustojusi prie perejos, mate L. K., kuri taip pat buvo sustojusi prie perejos ir praleidinejo pesciuosius. Per pereja ejo trys žmones, dvi buvo moterys. Kolegija turi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymu patikimumu, nes ši liudytoja buvo apklausta tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu apie šia liudytoja jokiu duomenu nebuvo, be to, ji yra L. K. pažistama, todel yra pagrindo abejoti šios liudytojos parodymu nešališkumu ir teisingumu.

Tiek kaltinamoji L. K., tiek jos automobilyje kartu važiavusi liudytoja R. M. teige, kad jokio susidurimo ar atsitrenkimo i automobili garso negirdejo. Taciau kolegija tokius kaltinamosios ir liudytojos R. M. parodymus vertina kritiškai, kaip bandyma išvengti baudžiamosios atsakomybes. Kolegija atmeta kaltinamosios ir su ja kartu automobilyje važiavusios liudytojos R. M. parodymus apie tai, kad pescioji partrenkta nebuvo, kaip prieštaraujancius liudytoju A. J. ir P.R. P. parodymams bei kitoms bylos faktinems aplinkybems, nes kolegija turi pagrindo abejoti liudytojos R. M. parodymu nešališkumu, nes R. M. yra kaltinamosios pažistama.

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad teismas neturi jokio pagrindo tiketi nukentejusiosios parodymais, kad per pereja ejo 2 vyrai ir viena moteris, taciau kolegija sprendžia, kad vien del šiu nukentejusiosios nurodytu aplinkybiu del per pereja ejusiu asmenu lyties (nukentejusioji buvo sužalota, patyre stresa, yra senyvo amžiaus, todel galejo ir suklysti del per pereja ejusiu asmenu lyties) nera pagrindo iš esmes netiketi nukentejusiosios parodymais del eismo ivykio aplinkybiu ir jos sužalojimo mechanizmo.

Nors byloje nera negincytinu irodymu, kad prieš pesciuju pereja kaltinamoji sustojusi nebuvo, taciau net ir tuo atveju, jei kaltinamoji ir buvo sustojusi prieš pesciuju pereja praleisti pesciuosius, ji, prieš pradedama važiuoti per pereja, privalejo isitikinti, kad važiuoti bus saugu, ir tik isitikinusi, kad visi pestieji saugiai perejo gatve, pradeti važiuoti. Taciau bylos duomenys patvirtina, kad L. K. neisitikino, kad visi pestieji saugiai perejo per pereja, nes iš bylos duomenu matyti, kad ji vairuodama automobili žvalgesi, pati kaltinamoji parode, kad norejo automobili priparkuoti, todel akivaizdu, kad del savo neapdairumo L. K. savo automobilio dešiniu priekiniu sparnu kliude nespejusia pereiti gatve nukentejusiaja, kuri buvo nublokšta ant kelio važiuojamosios dalies ir sužalota.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu, patvirtinanciu, kad L. K. pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 75 punkto reikalavimus, t.y. 2008-07-31, apie 12.11 val., Vilniuje, vairuodama jai priklausanti automobili VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Rinktines gatve nuo Žalgirio gatves link Šeimyniškiu gatves, artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos ties Rinktines g. 53 pastatu, buvo neatidi ir neatsargi, nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, nepraleido jai iš kaires i dešine ejusios pesciosios D.A. B., partrenke ja, del to buvo nesunkiai sutrikdyta D.A. B. sveikata. Tokiais savo L. K. padare nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 1 d.

Pagal LR BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kolegijos nuomone, tarp L. K. padarytu Keliu eismo saugumo taisykliu 75 punkto reikalavimo pažeidimo ir atsiradusiu pasekmiu – pesciosios D.A. B. nesunkaus sveikatos sutrukdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todel L. K. privalo atsakyti pagal LR BK 281 str. 1 d.

Nukentejusioji D.A. B. pareiške civilini ieškini 820 Lt turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegija pripažista, kad nukentejusiajai nusikaltimu buvo padaryta žala, už kurios atlyginima yra atsakingas nusikaltima padares asmuo arba šio asmens draudimo imone, jei asmuo yra apsidraudes transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu.

Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo ivykio diena galiojo L. K. su AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta L. K. civiline atsakomybe (b.l. 114, 115, 116, 152).

Draudimo sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo redakcija (galiojusi nuo 2007-06-11). Istatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka šio Istatymo nustatyta tvarka mokama del nukentejusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žala atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemone, atsiranda civiline atsakomybe. Vadovaujantis Istatymo 19 str. 6 d., draudikas moka per eismo ivyki nukentejusiam treciajam asmeniui tik irodymais pagristos per eismo ivyki padarytos žalos dydžio išmoka, neviršijancia Istatymo 11 str. nustatyta draudimo sumu, ir turi teise atmesti nepagristus reikalavimus del žalos, padarytos per eismo ivyki, atlyginimo. Istatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 1 000 euru del neturtines žalos) ir 100 000 euru del žalos turtui.

Nukentejusioji D.A. B. civiliniu ieškiniu praše priteisti jai 820 Lt turtines žalos. Nurode, kad patyre išlaidu traumos padariniams gydyti pirkdama reikalingus medikamentus. Taciau nukentejusiosios civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kaip matyti iš Gydytojo eksperto išvados (b.l. 153-154), ne visi nukentejusiosios pirkti medikamentai ir gydymas gali buti kompensuojamas, o tik tie, kurie tiesiogiai susije su jai padarytu sveikatos sutrikdymu. Kolegija neturi pagrindo abejoti Gydytojo eksperto išvada ir sprendžia, kad nukentejusiajai D.A. B. priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“ turtines žalos suma turi buti mažintina iki 375,89 Lt.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. O mineto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentejusioji D.A. B. del sužalojimo patyre dideli fizini skausma, kuri jai sukele kaulo lužis. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajai sukele ne tik fizini skausma, bet ir daugybe nepatogumu, pasireiškianciu sumažejusia bendravimo galimybe. Be to, nukentejusioji yra pensijinio amžiaus. Tokio pobudžio sveikatos sutrikdymas pagyvenusiam žmogui sukelia žymiai sunkesnius padarinius, nei jaunam žmogui, kadangi vyresnio amžiaus asmenims žymiai sunkiau vyksta lužiu gijimo procesai. Kolegija sprendžia, kad nukentejusioji išties patyre neturtine žala, taciau jos prašomas priteisti 20000 Lt neturtines žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sažiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismu praktikai del nusikaltimu padarytos neturtines žalos atlyginimo, todel nukentejusiosios ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kolegija, mažindama nukentejusiajai priteistinos neturtines žalos dydi, atsižvelgia i tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajai buvo padarytas del neatsargaus nusikaltimo. Neturtines žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentejusiajam padaryta žala, bet ne leisti nukentejusiajam pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendroves saskaita. Todel kolegija sprendžia, kad nukentejusiosios prašoma priteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, yra pernelyg didele, kuri mažintina iki 10000 Lt. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 d. 1 p., transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendroves negali viršyti 1000 euru (3452,80 Lt), tai ši suma nukentejusiajai priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“, o viršijanti maksimalia draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti suma, t.y. 6547,20 Lt priteistina nukentejusiajai iš kaltinamosios L. K..

Kolegija nenustate kaltinamosios L. K. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. Skirdama kaltinamajai bausme, kolegija atsižvelgia i tai, kad ji anksciau neteista (b. l. 69), administracine tvarka nebausta (b.l. 70), i priklausomybes ligu ir psichikos ligu iskaitas neirašyta (b.l. 66-68), yra pensijinio amžiaus, turinti pastovia gyvenamaja vieta, jos padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargiu, todel kolegija sprendžia, kad kaltinamajai turi buti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausme – bauda, artima už neatsargu nusikaltima skiriamos baudos minimumui (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Esant nurodytoms aplinkybems, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 20 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis L. K. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Nukentejusiosios D. A. B. bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 20 d. išteisinamaji nuosprendi panaikinti.

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 6 MGL (780 Lt) bauda.

Išaiškinti L. K. kad paskirta bauda turi buti sumoketa i teritorines mokesciu inspekcijos saskaita per du menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Tenkinti iš dalies nukentejusiosios Danutes A. B. civilini ieškini ir priteisti jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 375,89 Lt turtinei žalai ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistosios L. K. - 6547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.