Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-493/2009

2009 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis 2000-04-11 Įstatymo dėl Amnestijos akto 3 str. 1 d. 1 p. paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2004-02-11 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja ir 2004-05-24 nutartimi subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimą ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Kadangi R. G. atlikęs bausmę pagal subendrintąjį 2004-02-11 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl laikomas atlikusiu laisvės atėmimo bausmę.

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. B., E. R., S. V. (kurių atžvilgiu 2009-10-05 Kauno miesto apylinkės teisme priimtas nuosprendis) ir G. A. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹str.), 1996 m. gruodžio 10 d. apie 10 val. E. B., E. R. bei G. A. susitarus tarpusavyje bei tą pačią dieną nurodžius S. V. ir R. G. įvykdyti R. S. turto grobimą, tokiu būdu 1996 m. gruodžio 10 d. apie 19 val. R. G. su S. V. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, siekdami užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą R. S. atžvilgiu ir pagrobė jos turtą: rankinę, 5000 JAV dolerių, 400 litų, piniginę, 4 užrašų knygeles, 6 raktus, mobilaus ryšio telefoną „Benefon Delta (duomenys neskelbtini) su odiniu dėklu, vaistų pakuotę, viso pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą 26329 Lt vertės.

2001-09-04 Lazdijų rajono apylinkės teismo ir 2004-02-11 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais jis pripažintas kaltu, paskirtosios bausmės buvo subendrintos 2004-05-24 nutartimi BK 64 str. tvarka. Teismas padarė neteisingą išvadą ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, jog skundžiamu nuosprendžiu bei paminėtu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bendrinant bausmes taikė BK 63 str. 5 d. 2 p., t.y. bausmes subendrino, taikant bausmių apėmimą. Kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 2004-02-11 nuosprendžiu R. G. buvo nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., tad Kauno miesto apylinkės teismas 2009-10-22 nuosprendyje nurodydamas, kad R. G. padaryta nusikalstama veika pagal BK 180 str. 1 d. labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingų veikų kategorijoms, padarė neteisingą išvadą. Nurodytos nusikalstamos veikos priklauso tai pačiai nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, todėl teismas turėjo paskirti bausmę ir ją subendrinti vadovaujantis ne BK 63 str. 5 d. 2 p., taikant apėmimą, o BK 63 str. 9 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla gražintina teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d.).

Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-24 nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje turinio matyti, jog baudžiamoji byla, kurioje R. G. kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., sujungta su baudžiamąja byla Nr. 1- 190-738/2009, kurioje, be kitų epizodų, E. B., E. R., S. V., kaltinami to paties nusikaltimo padarymu ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t 2, b. l. 70). Iš 2009-09-25 teisiamojo protokolo turinio seka, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas pradedamas tik vieno kaltinamojo R. G. atžvilgiu, o jokių duomenų apie sujungtų baudžiamųjų bylų išskyrimą nėra. Darytina prielaida, jog nutartis apie baudžiamųjų bylų išskyrimą galimai yra priimta ir likusi kitoje nagrinėjamos bylos dalyje, kurioje E. B., E. R., S. V.. kaltinami to paties nusikaltimo padarymu (t. 2, b. l. 81). Iš 2009-10-20 teisiamojo posėdžio protokolo turinio seka, kad į posėdį atvykus tik kaltinamajam R. G. ir liudytojai N. K., apylinkės teismas nutaria bylą nagrinėti iš esmės ir po minėtų proceso dalyvių apklausos, nutaria vėl prie šios bylos prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-190/2009 ir pagarsina, nenurodant įstatyminio pagrindo, minėtoje byloje, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu R. G. nedalyvaujant, kitoje baudžiamojoje byloje apklaustų kaltinamųjų E. R., E. B., nukentėjusiosios R. S., liudytojų G. A., J. K. parodymus ir minėtais įrodymais, nesant jokių duomenų apie sujungtų baudžiamųjų bylų išskirimą, pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą vien tik R. G. atžvilgiu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d., įrodymais baudžiamajame procese yra laikomi tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o sutinkamai su LR BPK 301 str. 1 d., teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d., kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas:

1) yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais;

2) atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus;

3) duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.

2. Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso 243 ir 244 straipsniuose nustatyta tvarka, parodymai, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

3. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ir vaizdo įrašai. Prieš perklausant ir peržiūrint garso ir vaizdo įrašus, gali būti balsu perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, esantys atitinkamame ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos ar teisiamojo posėdžio protokole.

4. Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas.

5. Kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti.

Iš paminėto seka, jog teisiamojo posėdžio metu pagarsinti, o po to jais vadovautis priimant nuosprendį, kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nedalyvaujant R. G., apklaustų kaltinamųjų E. R., E. B., nukentėjusiosios R. S., liudytojų G. A., J. K. parodymais, kurie nebuvo apklausti šios bylos nagrinėjimo metu, nebuvo jokio BPK 276 str. numatyto įstatyminio pagrindo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuosprendis pagrįstas įrodymais, gautais pažeidžiant BPK 276 str. reikalavimus, todėl jų negalima laikyti šioje byloje įrodymais (BPK 20 str.1 d.), o tuo pačiu jais negalima grįsti nuosprendžio (BPK 301 str. 1 d.), todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla gražintina nagrinėti iš naujo, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo iš esmės pažeistos BPK normas ir ją išnagrinėjo šališkas teismas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-22 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą gražinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.