Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimo D. J.-G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2016-02-03 nutarimu, D. J.-G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² str. 2 d. - 289 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2015-09-11, 9.32 val. Kauno miesto sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant intensyviam eismui ir susidarius transporto spūsčiai, pažeisdama Kelių eismo taisykles, kirto plačią ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į kelkraštį ir juo važiuodama apvažiavo ta pačia kryptimi transporto spūstyje lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais ji išreiškė ypatingą nepagarbą transporto spūstyje įstrigusiems ir lėtai su srautu judantiems eismo dalyviams, taip pat pademonstravo savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 ir 125 p. reikalavimus.

Nesutikdama su Institucijos priimtu nutarimu, D. J.-G. jį apskundė Kauno apylinkės teismui prašydama, skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Institucijos teigimu, vertinant byloje esančius duomenis akivaizdu, jog jie yra priešingi normai, kuria teismas grindė savo sprendimą. Institucija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko 2016-02-03, pažeidimas, už kurį D. J.-G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn padarytas 2015-09-11, todėl 2016-02-03 priimant nutarimą byloje ir skiriant D. J.-G. nuobaudą nebuvo suėję LR ATPK 35 str. įtvirtinti nuobaudos skyrimo terminai. Institucijos įsitikinimu, teismas neturėjo teisinių kliūčių išnagrinėti bylą ir grąžinti ją institucijai trūkumams šalinti. Nutraukęs bylą LR ATPK 35 str. 1 d. ir 250 str. 1 d. 7 p. pagrindu teismas padarė esminį materialinės ir proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Skunde pažymima, jog teismui nusprendus, kad grąžinant bylą institucijai, surašiusiai protokolą, ištaisyti nustatytas esmines klaidas grindžiant savo sprendimą nutraukti teiseną LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p. pagrindais, nebuvo kliūčių priimti sprendimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą. Institucijos nuomone, taip nebūtų pažeista asmens garantija, užtikrinanti bylos išsprendimą per protingą laiką. Administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t.y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl institucija, kurios sprendimas buvo skundžiamas apylinkės teismui, neturėjo galimybės ir teisės įgyvendinti LR ATPK 35 str. 3 d., nes byla buvo teismo žinioje. Institucijos teigimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminas, skundžiamu atveju esant įstatyme numatytiems pagrindams, turėjo būti pratęstas teismo, nenukrypstant nuo suformuotos aukštesniųjų teismų praktikos ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu. Nutraukti administracinę teiseną skundžiamu atveju vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 7 d. nebuvo teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu apylinkės teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad nei D. J.-G. administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantis, nei bylą nagrinėjantis pareigūnas aplinkybės, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J.- G. chuliganiško vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, jai pačiai ar kitiems asmenims neįvertino bei nenurodė, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime, nors grėsmė eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui yra būtinas, norint pripažinti chuliganišką vairavimą administraciniu teisės pažeidimu, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 124² str. 2 d. Teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad šie trūkumai galėtų būti pripažįstami pakankamu pagrindu grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo spręsti dėl D. J.-G. administracinės atsakomybės pagal ATPK 124² str. 2 d. ir įvertinti ar jos veiksmai nesukėlė grėsmės eismo saugumui, jai pačiai ar kitiems asmenims, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad administracinį teisės pažeidimą ji galimai padarė 2015-09-11, byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas ATPK 35 str. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas ir šio procesinio sprendimo priėmimo metu jis jau yra pasibaigęs, todėl teiseną D. J.-Gunther atžvilgiu nutraukė.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas D. J.-G. skundą bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukdamas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įstatymo pažeidimų nepadarė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 str. 1 d. prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt.).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, D. J.-G. surašytame 2016-02-03 administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad ji vairavo transporto priemonę, esant intensyviam eismui ir susidarius transporto spūsčiai, pažeisdama Kelių eismo taisykles, kirto plačią ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į kelkraštį ir juo važiuodama apvažiavo ta pačia kryptimi transporto spūstyje lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais ji išreiškė ypatingą nepagarbą transporto spūstyje įstrigusiems ir lėtai su srautu judantiems eismo dalyviams, taip pat pademonstravo savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir jos veika kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d. Institucija 2016-02-03 nutarimu pritarė protokole nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei veikos kvalifikavimui pagal ATPK 124² str. 2 d. ir D. J.-G. už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime, nebuvo įvertintos bei nurodytos aplinkybės, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J.- G. chuliganiško vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, jai pačiai ar kitiems. Teismas nurodytus trūkumus pripažino pakankamu pagrindu grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo spręsti dėl D. J.-G. administracinės atsakomybės pagal ATPK 124² str. 2 d. ir įvertinti ar jos veiksmai nesukėlė grėsmės eismo saugumui, jai pačiai ar kitiems asmenims, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir šis terminas ATPK 35 str. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, todėl teiseną D. J.-G. atžvilgiu nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas D. J.-G. skundą dėl jos nubaudimo administracine tvarka pagal ATPK 124² str. 2 d., nustatė veikos kvalifikavimui reikšmingą aplinkybę, t. y. konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo protokole įvertinta ar administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ar kitų žmonių saugumui. Įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismo nustatyta aplinkybė nagrinėjamu atveju keičia veikos kvalifikavimą, nėra pagrindo teigti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai atskleista D. J.-G. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo esmė. Administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodžius padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, apribojama atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui ribojama galimybė tinkamai, neperžengiant kaltinimo ribų, įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, tai, kad nebuvo nurodyti esminiai ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, pagrįstai laikė esminiais ir sprendė, jog yra pagrindas grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, tačiau teiseną D. J.-G. atžvilgiu nutraukė, atsižvelgęs į tai, kad byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas ATPK 35 str. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas ir yra pasibaigęs.

Institucijos apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismui nusprendus, grąžinti bylą institucijai, surašiusiai protokolą, ištaisyti nustatytas esmines klaidas, grindžiant savo sprendimą nutraukti teiseną ATPK 250 str. 1 d. 7 p. pagrindais, nebuvo kliūčių priimti sprendimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą. Institucijos nuomone, nutraukti administracinę teiseną skundžiamu atveju vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 7 d. nebuvo teisinio pagrindo.

ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

Vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

Nagrinėjamu atveju D. J.-G. padarytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas 2015-09-11, todėl ATPK 35 str. 1 d. numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos ir jis suėjo 2016-03-11. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė nuobauda D. J.-G., institucijos 2016-02-03 nutarimu paskirta dar nepasibaigus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Tačiau Kauno apylinkės teismo nutarimas, kuriuo institucijos 2016-02-03 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo teisena D. J.-G. atžvilgiu nutraukta, priimtas 2016-03-25 t.y. pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pažymėtina, jog apylinkės teismui priėmus nutartį grąžinti bylos medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, ištaisyti nustatytas esmines klaidas, administracinės nuobaudos skyrimo terminas iš naujo skaičiuoti nepradedamas, šiuo atveju nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas ir tęsiamas vadovaujantis ATPK 35 str. 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje NR. 2AT-7-47-511/2015).

ATPK 35 str. 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs (LVAT 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011).

Aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tas aplinkybes, jog jo procesinio sprendimo priėmimo metu yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir byloje nėra jokio procesinio sprendimo, patvirtinančio, kad, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. jis būtų pratęstas, pagrįstai sprendė, jog teisena D. J.-G. atžvilgiu turi būti nutrauktina. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575- 761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014). Kartu pažymėtina, kad procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti institucijos apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.