Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-888-628/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
1S-888-628/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-888-628/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.; 1.2.14.1.; 2.1.3.1.; 2.12.4.
Teisėjas R. R.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo A. R. 2013 m. gegužės 28 d. nutarimas atsisakyti panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 97-1-00717-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., pagal R. M. 2011 m. spalio 7 d. pareiškimą, kad 2011 m. spalio 7 d., apie 10.00 val., atvykęs į jam priklausantį miško sklypą, esantį Poškonių kaimo ribose, aptiko, kad yra išpjauti ir pavogti 23 įvairūs medžiai.

2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 97-1-00717-11 buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų – K. J., V. D. ir M. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. 178 str. 1 d., padarymo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja J. P., susipažinusi su R. M. skundu dėl 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. nutarimo bei ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 97-1-00717-11 buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras S. K., atlikęs papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 str. 2 d. 178 str. 1 d. K. J., V. D. ir M. P. atžvilgiu nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių šių asmenų kaltę.

Nesutikdamas su tokiu prokuroro sprendimu, R. M. minėtą nutarimą apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kurio pavaduotojas A. R., išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. skundą, 2013 m. gegužės 28 d. nutarimu atsisakė panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Šis A. R. nutarimas buvo apskųstas Šalčininkų rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo A. R. 2013 m. gegužės 28 d. nutarimą atsisakyti panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skundu apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras M. J. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: palikti galioti 2013 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą atsisakyti panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apsiribojo tik aplinkos apsaugos pareigūno J. K. pirminiais parodymais, konstatavęs, kad J. K. yra parodęs, jog šalia sklypo, kuriame buvo neteisėtai iškirsti medžiai, V. V. neturi savo nuosavo miško. Vadovaudamasis šia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. V. negalėjo nesuprasti leidęs kirsti ne savo mišką. Tačiau teismas neatsižvelgė į J. K. papildomos apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad tarp V. V. ir pareiškėjo R. M. valdų yra dar vienas sklypas ir nors šių asmenų sklypai vienas su kitu nesiriboja, tačiau jie yra arti vienas kito, todėl neatmestina galimybė, kad V. V. iš tiesų galėjo supainioti savo žemės sklypo ribas.

Pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog 2011 m. spalio 6 d. apie 15 metrų jis supainiojo miško ribas ir tik vėliau sužinojo, kad iškirto svetimą mišką, nors 2011 m. spalio 6 d. kertant mišką, jis buvo įsitikinęs, kad kertami medžiai yra jo miško valdose. Neatsižvelgė ir į K. J., V. D. ir M. P. parodymus, kad jie nežinojo, jog kerta ne V. V. priklausantį mišką.

Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų įtariamųjų K. J., V. D. ir M. P. bei apklausto kaip liudytojo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką V. V. parodymai, neprieštarauja vieni kitiems bei kitai ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai, todėl teismo išvada dėl nepašalintų prieštaravimų tarp veikoje dalyvavusių asmenų parodymų yra nekonkreti, nemotyvuota ir nepagrįsta.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai turėtų būti atliekami, kokios aplinkybės, teismo vertinimu, yra neištirtos ir neįvertintos nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nėra aišku, kokie prieštaravimai nepašalinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. skundą, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. 2013 m. balandžio 5 d. ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. R. 2013 m. gegužės 28 d. nutarimų panaikinimo motyvams dėl esminių aplinkybių.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 97-1-00717-11, ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą 2013 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro S. K. nutarimu buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamųjų K. J., V. D. ir M. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. 178 str. 1 d., padarymo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 149-15).

Tokią galimybę numato BPK 212 str. nuostatos, tačiau, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas turimais ar surinktais duomenimis, kurie neginčijamai leidžia daryti išvadą, jog nepadaryta nusikalstama veika, t. y. pareiškėjo pateikti neišsamūs ar nepakankami duomenys apie galimą nusikalstamą veiką negali būti pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia valstybės įgaliotos institucijos oficialų konstatavimą, jog pareiškėjo nurodytuose santykiuose ar padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos, todėl tokiai reikšmingai išvadai padaryti būtina turėti ar surinkti pakankamą kiekį duomenų. BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūną paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, imtis visų įstatymo nustatytų veiksmų atskleisti šią nusikalstamą veiką.

Vertinant nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 97-1-00717-11, turinį, matyti, kad toks prokuroro sprendimas iš esmės yra grindžiamas tik liudytojų ir įtariamųjų parodymais, kuriais remdamasis prokuroras padarė išvadas, kad V. V., leidęs įtariamiesiems K. J., V. D. ir M. P. kirsti mišką, nežinojo, jog kertami medžiai yra svetimas turtas, įvykio metu jis buvo įsitikinęs, kad kerta savo mišką, tuo buvo įsitikinę ir minėti įtariamieji, todėl jų veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, prokuroro išvada nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo pakankamai motyvuota. Taip pat vertinamas ir vyr. prokuroro 2013 m. gegužės 28 d. nutarimas atsisakyti panaikinti 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju prokuroras neatliko visų įstatyme numatytų ir būtinų veiksmų, tarp jų ir tų, kuriais buvo galima patikrinti gautą pareiškimą. Byloje surinktų duomenų nepakanka norint priimti procesinį sprendimą ir neabejotinai konstatuoti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Prokuroras detaliai netyrė ir netikrino faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, neatliko tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų, o iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad skunde nurodytų aplinkybių nustatymas, konstatavimas, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, galimas tik atlikus tam būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pvz. akistatą tarp V. V. ir K. J., siekiant pašalinti prieštaravimus tarp V. V. priminių ir K. J. parodymų.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 97-1-00717-11 buvo pradėtas dėl medžių vagystės. 2011 m. spalio 7 d., apie 10.00 val., R. M. atvykus į jam priklausantį miško sklypą, esantį Poškonių kaimo ribose, buvo pastebėta, kad yra išpjauti ir pavogti 23 įvairūs medžiai. 2011 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytoją J. K. paaiškėjo, kad minėtus medžius galimai nupjovė V. V., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūno 2011 m. spalio 12 d. buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 18). Šios apklausos metu V. V. paaiškino, kad K. J., 2011 m. rugsėjo pabaigoje atvažiavo pas jį (V. V.) su mėlynos spalvos GAZ53 automobiliu ir pasiūlė jo (V. V.) miške prikirsti malkų. Jis (K. J.) buvo atvažiavęs su dviem darbuotojais. Jie visi kartu pavažinėjo po V. V. priklausantį mišką, bet nieko gero nerado. Kai pastarieji važiavo pro vieną vietą, K. J. paklausė V. V. kieno miškas buvo toje vietoje, pro kurią jie važiavo. V. V. nurodė, kad jo miškas yra truputį toliau, o toje vietoje niekieno miškas. Tuomet K. J. nusprendė kirsti medžius toje vietoje ir paaiškino, kad, jeigu kas nors atvažiuos, pasakys kad suklydo. V. V. minėtos apklausos metu patvirtino, kad jis buvo įsitikinęs, jog miškas, kuriame K. J. nusprendė kirsti medžius, yra niekieno. K. J. nukirto medžius ir jie visi kartu iš ten išvažiavo. Už šiuos medžius V. V. iš K. J. gavo 100 (vieno šimto) litų atlygį. 2011 m. spalio 6 d. K. J. vėl atvažiavo su automobiliu GAZ53 ir pasiūlė V. V. važiuoti į tą pačią vietą prisikirsti dar vieną mašiną malkų. V. V. sutiko ir kartu su K. J. ir jo darbininkais nuvažiavo į minėtą vietą. Kai K. J. ir du jo darbuotojai kirto mišką, V. V. sėdėjo automobilyje ir gėrė alų, jis nieko nekirto. Minėtiems asmenims baigiant kirsti medžius, prie jų privažiavo urėdijos darbuotojas J. K., pareikalavęs dokumentų miško kirtimui. Niekas jokių dokumentų neturėjo, todėl J. K. surašė kažkokius popierius ir išvažiavo. Kai iš įvykio vietos išvažiavo J. K., iš jos išvyko ir K. J., pasakęs, kad V. V. jį pakišo. V. V. irgi nuėjo namo. Kitą dieną pas jį (V. V.) atvyko policijos pareigūnai, paklausė ar pastarasis turi leidimą kirsti mišką. V. V. nurodė, jog jokių dokumentų neturi ir jokio miško jis nekirto (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 20-21). Šiuos, pirminius V. V. parodymus patvirtino ir urėdijos darbuotojas J. K. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 16).

Papildomos apklausos metu, 2012 m. sausio 25 d. V. V. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jis manė, jog kerta savo mišką (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 22, 23). Tokius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir įtariamieji K. J., V. D. ir M. P. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 28, 31, 37, 39, 50, 60). Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą K. J., V. D. ir M. P. atžvilgiu, rėmėsi išskirtinai tik minėtais pačių įtariamųjų ir V. V. parodymais, tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, visiškai nevertino pirminių V. V. parodymų, nebandė pašalinti prieštaravimų tarp įtariamųjų nurodytų aplinkybių ir V. V. pirminės apklausos metu pateiktos nagrinėjamo įvykio versijos.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu nevisapusiškai buvo išaiškintas ir galimos nusikalstamos veikos – vagystės, dalykas bei nukentėjusiajam padarytos žalos dydis. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, įtarimai K. J., V. D. ir M. P. buvo pareikšti dėl medžių vagystės iš nukentėjusiajam priklausančio miško sklypo. Nukentėjusiajam padaryta žala buvo įvertinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vyresniojo specialisto J. K., kuris nurodė, kad R. M. priklausiančiame miške buvo nupjauti 23 medžiai, už kuriuos neteisėta veika miško savininkui paskaičiuota 1061,60 Lt žala (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 12-13). Tačiau pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ne visa nurodyta mediena buvo pagrobta iš minėto miško, dalis nupjautos medienos liko įvykio vietoje, kadangi K. J., V. D. ir M. P. bei V. V. įvykio vietoje buvo užklupti J. K., po ko, palikę nupjautą medieną, iš įvykio vietos pasišalino. Šią aplinkybę patvirtino tiek įtariamieji, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek V. V.. Ją patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00717-11, b. l. 7-10). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, lieka neaišku, kiek medienos iš tikrųjų buvo pagrobta iš R. M. priklausančio miško ir kokia turtinė žala pastarajam buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės itin svarbios šiuo konkrečiu atveju, todėl turi būti nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nors skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino liudytojo J. K. parodymų, kad V. V. iš tiesų galėjo supainioti savo miško sklypo ribas, tačiau, akcentuotina, kad J. K. ikiteisminio tyrimo metu, be viso ko, nurodė, jog V. V. ir nukentėjusiajam R. M. priklausantys miškų sklypai vienas su kitu nesiriboja, tarp šių asmenų valdų yra dar viena valda. Be to, pats V. V., aiškindamas, jog galėjo supainioti savo miško sklypo ribas, nurodė, kad jis jokių dokumentų, patvirtinančių savo miško nuosavybę bei nurodančių tikslias miško sklypo ribas, neturėjo, jie buvo pas V. V. seserį, o savo sklypo ribas žinojo tik dėl to, kad prieš 20 metų jam jas parodė jo tėvas. Tokia V. V. versija, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, abejotina ir reikalauja patikrinimo.

Taigi byloje objektyviai ir išsamiai nenustatęs visų įvykio aplinkybių, prokuroras neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, o tai ir lėmė skubotą prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Pritartina Šalčininkų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo pozicijai, kad ikiteisminis tyrimas byloje turi būti papildytas, t. y. šiam momentui jis nėra atliktas pilnai ir išsamiai, o konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus bylos aplinkybėms nustatyti turi parinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atliekantys tyrimą.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. skundas netenkintinas ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. skundą ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė