Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nustatant įpareigojimus – tęsti mokslą arba dirbti bei būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Taip pat nustatant įpareigojimus - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi nuosprendis subendrintas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiais, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2017 m. kovo 15 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, konflikto metu, sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė motiną G. K., taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą sudavė peiliu į dešinės rankos riešą ir vieną kartą peiliu sudavė į dešinės kojos blauzdą broliui O. K. (O. K.), taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute kartu su broliu O. K. ir motina G. K.. Jis gyvena viename kambaryje su motina, o brolis O. K. gyvena vienas kitame kambaryje. 2017 m. kovo 15 d., apie 18 val. nuėjo pas savo buvusią draugę į svečius. Ten išgėrė pusę butelio degtinės ir 3 butelius alaus. Apie 21.30 val., jis girtas grįžo namo, paėmė dar alaus ir atsisėdo prie kompiuterio savo kambaryje. Kambaryje taip pat buvo ir jo motina, ji žiūrėjo televizorių. Kai jis kompiuteriu per Skyp'a kalbėjo su savo mergina, motina jam pasakė kažkokią pastabą, ar kažko paprašė ir tarp jų kilo konfliktas. Jis supyko, kad ji trukdo jam kalbėti su drauge ir atsistojo nuo lovos, kur sėdėjo su nešiojamu kompiuteriu, motina taip pat atsikėlė, ir jie susipyko. Tarp jų buvo įsikišęs brolis O. ir su juo jis taip pat kažkiek konfliktavo, tačiau, kai O. K. nuėjo atgal į savo kambarį, V. K. liko tik su motina. Vienu momentu, konflikto metu jis griebė motiną abiem rankomis už kaklo ir prismaugė ją. Tai truko porą sekundžių, ir motina išsisuko, kraujo ar mėlynių ant jos kaklo nematė. Tada jis nubėgo į virtuvę ir griebė peilį iš indo stalo įrankiams, stovėjusio ant stalo. Jis norėjo pagąsdinti brolį tuo peiliu. Brolis tuo metu vėl išėjo iš kambario ir buvo koridoriuje. Jie kažko pykosi žodžiu. Kai O. K. pamatė, kad jis paėmė peilį, norėjo pasislėpti savo kambaryje, todėl nubėgo ten ir užsirakino. Laikydamas peilį rankoje išlaužė duris ir įbėgo į kambarį. Brolis stovėjo viduryje kambario. Puolė prie O. K. su peiliu ir vieną kartą dūrė jam į ranką bei vieną kartą į koją. Nematė, kad O. K. iš kur nors pradėtų bėgti kraujas, ar kad jis suriktų ir išsigąstų. Brolis besigindamas sudavė jam ranka į galvą, ir tada jis išmėtė peilį. Po to, kai jis gavo nuo brolio atgal, jis šiek tiek nusiramino ir nuėjo atgal prie kompiuterio. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Šiuo metu dėl to kas įvyko labai gailisi. Fizinio skausmo savo motinai ir broliui sukelti nenorėjo, šiuo metu su abiem susitaikė (b. l. 33, 36).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. K. parodė, kad 2017 m. kovo 15 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis V. K. pradėjo konfliktuoti su jų mama. V. K. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, išspyrė jo kambario duris ir įbėgo į kambarį. Kartu su juo įbėgo ir jų mama G. K.. V. K. rankoje laikė peilį. G. K. stengėsi sulaikyti V. K. ir užstojo jį savo kūnu, jis tuo metu gulėjo lovoje. V. K. nestipriai peiliu sudavė jam smūgius į dešinės rankos riešą ir kairės kojos blauzdą. Šiuos smūgius brolis sudavė tarsi nenorėdamas sužaloti (stabdydamas rankos judesį). Po to V. K. pasakė, kad eina kartis ir išėjo. Vėliau buvo iškviesta policija (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2017 m. kovo 15 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus V. K. sėdėjo svetainėje ir gėrė alų. Ji jam pasakė, kad sėdėtų tyliau ir nesikeiktų, nes jis su kažkuo bendravo per kompiuterį. Jos prašymas stipriai sunervino V. K., ir jis pradėjo labai agresyviai elgtis, grasino nužudyti ją ir O. K.. Tada V. K. sugriebė jai už kaklo ir ketino pradėti smaugti, tačiau jai pavyko išsisukti. Po to jis išspyrė kambario duris ir puolė ant O. K.. Ji bandė apginti O. K.. Šio įvykio metu virtuviniu peiliu buvo nežymiai sužalota O. K. ranka ir koja, jis sudavė kelis smūgius O. K. į veidą. Netrukus V. K. išėjo ir išsinešė peilį. Ji sužalojimų nepatyrė, kai jai buvo sugriebta už kaklo jautė fizinį skausmą. (b. l. 16)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Jakubovskis parodė, kad 2017 m. kovo 15 d., apie 22.45 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, su kolega E. Lukaševič priėjo prie buto durų ir pamatę, kad jos atidarytos užėjo į vidų. Didžiajame kambaryje buvo G. K. ir O. K., kurie paaiškino, kad konfliktas prasidėjo didžiajame kambaryje tarp G. K. ir girto V. K.. Tuo metu O. K. dar buvo savo kambaryje. Kai konfliktas įsibėgėjo V. K. pradėjo daužyti baldus ir triukšmauti. Išsigandusi G. K. negalėjusi praeiti pro girtą sūnų, kuris tuo metu daužė kažką prieangyje, išlipo pro langą ir iš lauko užlipo į sūnaus O. K. kambarį. Ji paprašė, kad jis nuramintų V. K.. Kai pastarasis nuėjo raminti V. K. tarp jų taip pat įvyko konfliktas, kurio metu V. K. vieną kartą virtuviniu peiliu jam nestipriai įpjovė dešinės rankos riešą. G. K. ir O. K. buvo blaivūs, o V. K. pareigūnai rado girtą O. K. kambaryje, jis sėdėjo ant lovos. Buto aplinka buvo netvarkinga, matėsi grumtynių pėdsakai: buvo sudaužyta spintelė esanti didžiajame kambaryje prie lango ir G. K. telefonas (b. l. 29).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad G. K. ant kaklo matyti paraudimas, O. K. ant rankos riešo yra įpjovimas, taip pat buvo užfiksuotas paraudimas ant O. K. veido (b. l. 7-8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. kovo 15 d., 23.43 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog bute adresu (duomenys neskelbtini) sūnus bandė smaugti pranešėją, puolė su peiliu, greitoji medicinos pagalba nereikalinga (b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog buto antrame kambaryje ant pagalvės, dešinės sienos ir ant grindų yra rausvos spalvos dėmės. Padarytos ir įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 19-22).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareigūnas A. Jakubovskis pateikė nuotraukas, kuriuose užfiksuotas O. K. sužalojimas ir konflikto metu sulaužyta spintelė (b. l. 23-24).

2017 m. gegužės 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi G. K. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašo iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškino, kad jos sūnus grįžo girtas ir pradėjo ją smaugti, o kitą jos sūnų vos nepapjovė (b. l. 27).

Pristačius V. K. į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą jam 2017 m. kovo 16 d., 00.57 val. nustatytas 1, 72 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiu ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi V. K. smurtą naudojo savo motinos G. K. ir brolio O. K., su kuriais jis kartu gyvena, atžvilgiu.

Nors byloje yra nukentėjusiųjų G. K. ir O. K. pareiškimai, kuriuose jie nurodo, kad fizinio skausmo nepatyrė, šie jų parodymai prieštarauja pirminiams jų parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas į juos neatsižvelgia ir vertina kaip siekį padėti šeimos nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. 2017 m. kovo 15 d., apie 22 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, konflikto metu, sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė motiną G. K., taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą sudavė peiliu į dešinės rankos riešą ir vieną kartą peiliu sudavė į dešinės kojos blauzdą broliui O. K., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 74, 75).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš du šeimos narius. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. K. praeityje 4 kartus teistas (b. l. 45-48), daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 65-66), niekur nedirba (b. l. 63), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 64), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 67, 68). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, prokurorės pasiūlyti įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, yra tikslingi ir galintys daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. kovo 16 d., 00.04 val. iki 2017 m. kovo 16 d., 13.48 val., t. y. vieną dieną (b. l. 38, 39), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD diskas su garso įrašu Bendrajam pagalbos centrui, paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 16 d., 00.04 val. iki 2017 m. kovo 16 d., 13.48 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, įpareigoti V. K. visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD diskas su garso įrašu Bendrajam pagalbos centrui, palikti saugoti prie bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.