Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimo P. K. administracinio teisės pa­žeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2012-11-02 buvo surašytas papildytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-10-06, apie 20.15 val., viešoje vietoje - Alytaus rajone, Simno mies­te­lyje, Vytauto gatvėje prie kultūros namų, pašalinių žmonių akivaizdoje pasirodė neblaivus (nus­ta­ty­tas 2,60 prom. girtumas), eidamas svirinėjo į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti, po to, kai jam bu­vo paskirtos administracinės nuobaudos už tokį patį pažeidimą. Tokiais veiksmais P. K. įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 3 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pa­žei­di­mo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio spren­di­mo tei­sė­tumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuos­ta­tas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplin­ky­bes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir pa­nai­kintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvir­tin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

ATPK 272 str. 2 d. numatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso <...> 178 str. 3 d. <...>, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens daly­va­vi­mas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn trau­kiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama tokiam asme­niui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir ven­gimas būti atvesdintam (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N438-137/2008, Nr. N575-271/2012 ir kt.).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatė, ar adminis­tra­cinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tin­kamai, ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Atkreiptinas dė­me­sys, kad teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių, reikalingų užtikrinti asmens dalyvavimą teis­mo posėdyje ir pristatyti jį į bylos nagrinėjimą. Be to, byloje nėra duomenų, jog P. K. būtų vengęs pagal policijos ar teisėjo šaukimą atvykti ar būti policijos atvesdinamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo neteisėtai išnagrinėta adminis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, taip atimant iš jo teisę būti išklausytam ir kar­tu pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pil­nu­tinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Be to, nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys taip pat nebuvo ap­klaus­ti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašy­tiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame da­lyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betar­piškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai (LVAT nutartys adminis­tra­ci­nė­se bylose Nr. N575-684/2009, Nr. N575-881/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę arba nekaltumą patvirtinančių įrodymų. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džia­mas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Šioje nu­tar­tyje pa­mi­nėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės ins­tan­cijos teisme ištaisyti nega­lima, todėl skundžiamas Alytaus ra­jono apylinkės teismo nu­ta­rimas yra nai­kinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nutarimą panaikinti.

P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.