Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-308-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
II-308-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01869-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
J. S.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr.II-308-486/2017
Proceso Nr. 4-68-3-01869-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant skundo pareiškėjui J. S., Vilniaus apskrities VPK Pirmojo policijos komisariato atstovei A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo J. S. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2017 m. birželio 07 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. K. 2017 m. birželio 07 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl pareiškėjo per internetinį portalą www.epolicija.lt pateiktą pranešimą, jog 2017 m. gegužės 17 d. Vilniuje, užfiksavo (kaip jau vėliau paaiškėjo) M. G. nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir chuliganišką vairavimą. Nutarime tyrėja pažymėjo, kad išskyrus pareiškėją ir jo žmoną kitų nešališkų liudininkų ar asmenų, kurie galėtų ką nors konkrečiai nurodyti apie minėto įvykio aplinkybes nenustatyta, todėl tyrėja padarė išvadą, kadangi negauta neginčijamų įrodymų, kad M. G. vairuodamas automobilį S. L., valstybinis Nr. V1ENAS, pavojingai ir chuliganiškai vairavo ir privertė kitus vairuotojus keisti judėjimo kryptį arba, kad pastarasis padarė nedidelį viešosios tvarko pažeidimą.

Nesutikdamas su šiuo tyrėjos nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teiginiu, jog nėra nešališkų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo parodymus. Be to, jam atrodo neaiškūs ir nelogiški M. G. paaiškinime nurodomi duomenys. Taip pat jis paaiškina, kad pateikė nuotrauką iš kurios matosi kaip buvo apspjaudytas jo automobilis. Pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2017 m. birželio 07 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir patraukti M. G. administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 481 str. 1 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo komisariato atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių vertinimu. Papildė, jog nutarime tikrai nėra pažymėta, kad J. S. ir jo žmonos parodymai būtų vertinami kritiškai ar melagingai. Buvo parašyta tai, ką pasakė. Dėl aukščiau išdėstyto prašė skundo netenkinti ir palikti galioti jos priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad išdėstė pagrindinius akcentus savo skunde, nėra teisingas nutarimas, kadangi buvo parašyta, kad nėra nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Ar užtenka tų duomenų ar ne, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Paaiškino, kad jo parodymus patvirtino kartu su juo sėdėjusi žmona. M. G. nepažinojo ir nepažįsta. Abu su žmona jie yra teisininkai: pareiškėjas yra prokuroras, o jo žmona advokatė, puikiai supranta atsakomybę už melagingą liudijimą, kodėl turėtų apkalbėti žmogų. Žmogus tikrai buvo įžūlus. Mano, kad jo ir jo žmonos parodymai teisingai, ir be reikalo buvo vertinami kaip melagingi, dėl to kad žmona su juo susijusi santuokiniais ryšiais. D. M. Gusto tikrai apklausos protokole yra neatitikimų. Jo paaiškinimai išvis sunkiai suvokiami, jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, o ne pareiškėjo ir jo žmonos. Bandė fotografuoti asmenį, tikrai šlykštu buvo, kai jis apspjovė automobilio kapoto ir jo numeris toks išskirtinis, bet nepavyko nufotografuoti jo, nes jis atsilošė pamatęs ir tada greitai „nurūko“. Tačiau dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, t .y. apspjovimo, tikrai norėtų, kad jis būtų patraukas administracinėn atsakomybėn. Nufilmuoti įvykio nepavyko. Pažeidėjas buvo iškišęs net galvą pro savo mašinos langą, bet kai pamatė, kad žmona rengiasi filmuoti, jis staigiai nuvažiavo, todėl nepavyko nufilmuoti, nufotografuoti. Dėl seilių mėginuko – nebuvo paimta jo nuo mašinos, tik nufotografavo tą apspjovimą. Jokių liudytojų daugiau nėra, bet pareiškėjo ir jo žmonos liudijimai neturėtų būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn M. G..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Byloje nustatyta, kad J. S. kreipėsi į policiją teigdamas, jog M. G. 2017 m. gegužės 17 d., apie 12.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 54, pavojingai ir chuliganiškai vairavo automobilį „S. L.“, valst. Nr. V1ENAS, bei apspjovė pareiškėjo J. S. automobilio variklio dangtį. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. K. 2017 m. birželio 07 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Su tuo nesutikdamas pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Išanalizavus pareiškėjo skundą, jo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, jog surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad M. G. 2017 m. gegužės 17 d. įvykdė pareiškėjo nurodytus administracinius nusižengimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje, 481 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, jog tai nereiškia, kad pareiškėjas ar jo žmona meluoja, ar tik nori apšmeižti asmenį, tačiau tiek jie, tiek pats M. G. pateikia visiškai kitas įvykio versijas, įvykio metu jokių kitų liudininkų nebuvo. Visų pirma, nors pareiškėjas su tuo nesutinka, tačiau jos žmonos parodymai vis tiek gali būti šališki, todėl neabejotinai tikėti tik jų pateikta versija, nėra pagrindo. Papildytina ir tai, kad tikslinant įvykio aplinkybei tyrėja domėjosi „Neste“ degalinėje esančių kamerų filmuojamais vaizdais, tačiau paaiškėjo, kad ginčo vietos, o būtent Žirmūnų gatvės kelio jos nefilmuoja, o fiksuoja tik degalinės teritoriją. Taip pat nustatyta, kad jokių kitų kamerų šalia neįrengta. Visų antra, be prieštaringų paaiškinimų jokių kitų įrodymų pagrindžiančių M. G. kaltę nėra, nors pareiškėjo teigimu jis chuliganiškai vairavo, tačiau to neužfiksavo nei pareiškėjo ar jo žmonos mobilusis telefonas, vaizdo registratorius, nėra kitų liudininkų. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė, anot jo, automobilio nuotrauką, kurioje matyti apspjaudytas jo automobilio dangtis, tačiau kadangi nepaimta seilės pavyzdžių o momentas kaip M. G. apspjaudė jo automobilį neužfiksuotas nei mobiliojo ryšio telefonu nei nėra duomenų apie tai, kad tą kažkas matė, todėl neabejotinai teigti, kad tai M. G. neteisėti veiksmai taip pat negalima.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pritaria Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2017 m. birželio 07 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną išvadoms, kad negauta pakankami įrodymų pagrindžiančių, kad M. G. įvykdė pareiškėjo nurodytus administracinius nusižengimus, todėl pagrįstai buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju iš tikrųjų yra abejonių, tačiau jos bet kokiu atveju aiškinamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinė teisena M. G. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių, o skundžiamas nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir J. S. skundas netenkintinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2017 m. birželio 07 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir J. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.