Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje („Medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo“) numatytą veiką skiriant už tai teisės medžioti atėmimą dvejiems metams su medžioklinio šautuvo konfiskavimu. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. Š. skirta už tai, kad šis 2010 m. rugpjūčio 25 ir 27 dienomis medžiojo „Lėvens krantai“ medžiotojo klubo medžioklės plotuose neturėdamas medžioklės lapo ir nebuvo pasirašęs jame, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau –Medžioklės taisyklės) 18.2, 23, 60.2 ir 60.6 punktų reikalavimus.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. Š. skundą, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog Medžioklės taisyklių 18 punktas nustato sąrašą dokumentų, kuriuos privaloma turėti medžioklės metu, tarp kurių nurodytas ir galiojantis medžioklės lapas (18.2 p.), 23 punktas numato, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje. Medžioklei pasibaigus, prieš išvykstant iš medžioklės lape nurodytų medžioklės plotų, medžioklės lape nurodoma, kiek ir kokių gyvūnų yra sumedžiota, bei surašomi panaudotų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti numeriai. Medžioklės taisyklių 60 punkte tarp kitų bendro pobūdžio draudimų numatytas ir draudimas būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų (60.2 p.) bei medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas (60.6 p.). Teismas pažymėjo, jog A. Š. penkiolika metų yra medžiotojų klubo „Lėvens krantai “ narys ir neneigia aplinkybių, kad medžioklės metu sužeidęs šerną jį persekiojo pasikvietęs medžiotoją R. S., apie sužeistą žvėrį nepranešė medžioklės vadovui, medžioklės plotuose buvo su išimtu iš dėklo šautuvu, neturėdamas ir nežinodamas, ar turi visus reikiamus dokumentus, medžioklės lape nepasirašė ir ėjo medžioti, tačiau kaltės įvykdžius jam inkriminuotą pažeidimą nepripažįsta aiškindamas, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. nemedžiotojo, o kitą kartą sąžiningai klydo ir manė, kad pažeidimo nedaro, nes vadovavosi nusistovėjusia praktika apie ketinimą medžioti tik pranešti medžioklės vadovui. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas savo skirtingų paaiškinimų davimą bei liudytojo R. S. nenurodymą rašant paaiškinimus ir nagrinėjant administracinę bylą aiškina kaip susijaudinimo, pasimetimo pasekme, tačiau aplinkybę, kad A. Š. rugpjūčio 25 dienos vakare sužeidė šerną ir jį persekiojo, patvirtino liudytoju apklaustas R. S.. Tiek savo duotame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jam apie 23 val. paskambino pareiškėjas ir paprašė pagalbos, nes pašovė šerną. Jis nuvažiavęs su traktoriumi matė kraujo pėdsakus, sekė jais, tačiau šerno nerado. Tai buvo ta diena, kurią nurodė savo paaiškinime, nes kai atvažiavo inspektorius jo paklausti, jis datą nurodė tą, kurią buvo nurodęs A. Š., nes tiksliai neprisiminė, kurią konkrečiai dieną. Apklaustas liudytoju S. B. taip pat patvirtino, kad 25 dieną niekas nemedžiojo, todėl medžioklės lape niekas neįrašytas, o 23 dieną tikrai medžiojo, bet A. Š. nieko jam nesakė apie sužeistą šerną ir jis R. S. tą dieną nematė. Taip pat nurodė, kad medžioklę baigė visi kartu. Apklausti liudytojais R. S., R. K. ir G. A. paneigė pareiškėjo aiškinimą, kad jų medžiotojų būrelyje yra susitarimas, jog apie numatomą medžioklę galima pranešti medžioklės vadovui telefonu ir patys medžiotojai medžioklės lape nepasirašinėja. Liudytojas R. S. parodė, kad jis tame būrelyje medžioja daugiau nei 40 metų ir visą laiką medžioklės lape pats pasirašinėja. Tą patį patvirtino ir liudytojai R. K. bei G. A.. Pastarieji liudytojai taip pat patvirtino Inspekcijos atstovo teiginį, kad apie pareiškėjo vykdomas medžiokles sužinojo telefoniniu skambučiu. G. A. parodė, kad jam asmeniškai paskambino iš Kupiškio medžiotojų ir nurodė, jog prie jų medžioklės plotų atvažiuoja raudonos spalvos Passat markės automobilis, girdisi šūviai. Todėl klubo vadovo pavedimu kartu su R. K. rugpjūčio 27 dieną nuvažiavo į Meiliūnų lauką ir laukė, per žiūronus pamatė raudonos spalvos Passat markės automobilį, matė medžiotoją stovintį lauke ir priėję įsitikino, kad tai A. Š., kuris turėjo šautuvą, jis buvo užtaisytas ir išimtas iš dėklo, medžioklės lapo pareiškėjas neturėjo. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. K.. Liudytojas S. B. patvirtino, kad sulaukęs pareiškėjo skambučio 27 dienos vakarą, jis įrašė save, pareiškėją ir Tučių medžioklės lape bei už juos pasirašė, kadangi pareiškėjas paprašė pagalbos, nes paskambinęs pasakė, jog įkliuvo. Įvertinus šių liudytojų parodymus, kurie pilnai atitinka paties pareiškėjo duotus paaiškinimus renkant medžiagą dėl jo padarytų pažeidimų, teismas priėjo išvadą, kad A. Š. padarė Medžioklės taisyklių pažeidimus, o jo paaiškinimus teisme vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Teismas nurodė, jog kritiškai vertina liudytojo R. S. parodymus, nes šis A. Š. draugas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi, be to, A. Š. nei sulaikymo metu, nei tada, kai buvo surašomas protokolas ir priimamas nutarimas, šio liudytojo nenurodė.

III.

Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, t. y. skirti baudą be medžioklinio šautuvo konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe – nuoširdų gailestį, be to, jis yra senyvo amžiaus, gyvena kaime su II grupės invalide sutuoktine, konfiskuotas ginklas yra labai brangus, be to, reikalingas ir savigynai, todėl jo netekimas sukelia didelius turtinius nuostolius, anksčiau nei karto nėra pažeidęs įstatymų, charakterizuojamas teigiamai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija prašo jį atmesti palaikydama teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog apeliantas savo poziciją teisme kardinaliai pakeitė ir dėl pažeidimo nesigailėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu A. Š. skirta nuobauda pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, kurios sankcija įtvirtina tokią nuobaudą – baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. Š. kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad šiuo atveju skirta nuobauda per griežta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, kaip ir yra šiuo atveju. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Visų pirma pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla teisme nagrinėjama tik to asmens atžvilgiu, ir tik tokio kaltinimo ribose, pagal kurį medžiaga perduota teismui pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir jo pildymas naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis teisme negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N 15-1022 / 05, N17 - 976/2006, N575-1801/2011 ir kt.). Šiuo atveju A. Š. atsakomybėn patrauktas tik už medžiojimą be galiojančio medžioklės lapo, ką draudžia Medžioklės taisyklių 18.2 ir 60.2 punktai, ir kas atitinka ATPK 85 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl kaltinime daugiau neaprašius jokių pastarojo neteisėtų veiksmų, jam inkriminuoti Medžioklės taisyklių 23 ir 60.6 punktai iš kaltinimo šalintini, o pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacija, liečianti minėtus reikalavimus, pripažintina nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, jog visa tai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas paskirtos nuobaudos pagrįstumą, rėmėsi klaidingais duomenimis apie padaryto pažeidimo pobūdį, todėl Inspekcijos skirta nuobauda negali būti laikoma individualizuota tinkamai.

Apeliantas teigia, jog nei Inspekcija, nei teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus gailesčio. Šiuo aspektu pasakytina, jog nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei asmeniui rašant paaiškinimus, taip pat nagrinėjant bylą A. Š. dėl pažeidimo nesigailėjo, todėl apeliaciniame skunde nurodomas gailestis vertinamas kaip deklaratyvus ir lengvinančia atsakomybę aplinkybe nelaikytinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Taip pat pažymėtina, jog savo apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (gyvena kaime su II grupės invalide sutuoktine, ginklo netekimas sukels didelius turtinius nuostolius, yra teigiamai charakterizuojamas ir t. t.) A. Š. jokių dokumentų nepateikė, todėl, įvertinus pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę ir amžių, pažeidimo padarymo aplinkybes, duomenų apie ankstesnius baustumus neturėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju asmeniui nuobauda keistina parenkant sankcijoje įtvirtintą švelnesnę nuobaudą – 750 Lt baudą su medžioklinio šautuvo konfiskavimu, kas leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis atitinkamai keičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarimu A. Š. pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį skirtą nuobaudą - teisės medžioti atėmimą dvejiems metams su medžioklinio šautuvo KO-44; 7,62X-54 Nr.MM8858:8858 konfiskavimu – pakeisti į 750 Lt baudą su medžioklinio šautuvo KO-44; 7,62X-54 Nr.MM8858:8858 konfiskavimu.“

Nutartis neskundžiama.