Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. gynėjo advokato V. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014 m. spalio 20 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006-06-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. 1 d., 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. (16 veikų), 25 str. 4 d., 302 str. 1 d. (5 veikos), 25 str. 4 d., 302 str., 25 str. 4 d., 187 str. 3 d., 181 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 5, 6 d. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendžiu panaikinta BK 249 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinta 178 str. 3 d. (16 veikų), 302 str. 1 d. (5 veikos), 187 str. 3 d., 302 str., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 181 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-01-13 nutartimi A. V. 2009-01-20 paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėnesio 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-26 nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-15 nuosprendis ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-24 nuosprendžiu A. V. pagal BK 25 str. 4 d., 178 str. 3 d. (1 veika) išteisintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-07 nutartimi užskaityti 6 metai atliktos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-10-13, bausmės pabaiga 2018-10-13.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-12-10 nutartimi atmetė nuteistojo A. V. skundą dėl Komisijos 2014-10-20 priimto nutarimo Nr. 1479 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo advokato V. P. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d. Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, atsiliepime pritaręs Komisijos nutarimui.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pastebėtina, kad jame yra korekcijos požymių, nuteistasis siekia teigiamų pokyčių, stengiasi tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę – skatintas 2 kartus, mokėsi pataisos namų profesinio rengimo centre, įgijo tekintojo, šaltkalvio įrankininko, elektros įrenginių remontininko specialybes, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pataisos programų veikloje, po lygtinio paleidimo planuoja įsidarbinti. Tačiau vertinant šias aplinkybes pažymėtina ir tai, jog bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios, jam palankios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, bei visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, be to, lygtinį paleidimą galima taikyti tik tada, kai galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis nebenusikals, laikysis jam skirtų draudimų ir įpareigojimų. Tačiau šiuo atveju, net ir įvertinus visas anksčiau paminėtas nuteistajam palankias aplinkybes, tokios išvados padaryti dar negalima.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. V. anksčiau teistas 5 kartus, šis teistumas – 6. Pirmojo teistumo metu buvo 18 metų amžiaus. Iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Šiuo metu atlieka bausmę ne tik už apysunkių ir sunkių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (vagystės, turto prievartavimas, turto sugadinimas), tačiau taip pat už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai bei pasižymi itin dideliu pavojingumu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesugebėjo laikytis nustatytų elgesio taisyklių – 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už tai skirtas papeikimas. Nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad jis privalo laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Aukštesniojo teismo manymu, nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, ankstesnių teistumų skaičius leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis sugebės laikytis apribojimų lygtinio paleidimo metu.

Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis gyvena pagal kriminalinio elgesio nuostatas. Nusikaltimus paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Gyvenimo stiliaus ir draugų problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas savo nusikaltimų istorijoje vieną kartą naudojo smurtą ar grasino smurtu. Savęs vertinimo anketoje savo problemų neidentifikuoja. Turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, tačiau jų įgyvendinimui gali pritrūkti motyvacijos. Tvirtai laikosi savo požiūrio, nepriima alternatyvų, mąstymas konkretus, o ne lankstus. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, problemų sprendimų įgūdžiai silpni. Rizika pakartotinai nusikalsti sietina su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, neigiama kriminalinių kompanionų įtaka, lėšų ir pajamų tvarkymo įgūdžiais (finansiniai sunkumai, nepadengtas civilinis ieškinys), bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ metodiką yra ne žema, o vidutinė – 44 balai.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju, aukštesnio teismo vertinimu, A. V. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 23 dienos - nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad A. V. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, siekis grįžti pas žmoną ir vaikus, nesudaro besąlyginio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. gynėjo advokato V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.