Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A., 2019 m. birželio 23 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atvirai, prieš E. S. valią, per neuždarytą virtuvės langą, įsibrovė į J. B. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena E. S..

Kaltinamasis R. A. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., tikslaus laiko pasakyti negali, apie 21 val., prie (duomenys neskelbtini) susitiko su draugu A. B.. Susitikę nusprendė išgerti alkoholio. Kadangi parduotuvėse jau alkoholio nepardavinėjo, nes buvo sekmadienis, todėl įsigyti alkoholio nuėjo pas E. S., pravarde „E.“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie žinojo, kad E. S. turi degtinės. Nuėjus prie jo buto lango, jis pabeldė į langą ir paprašė, kad jis parduotų naminės degtinės į skolą, kadangi jie neturėjo pinigų, bet labai norėjo išgerti. E. nesutiko jiems parduoti degtinės ir, būdamas virtuvėje, uždarė virtuvės langą, bet neužsuko rankenos ir nuėjo į kambarį. Tuomet jis pro nepilnai uždarytą virtuvės langą įlipo pas E. S. į virtuvę, tuo metu atėjo E. . Tarp jų kilo žodinis konfliktas. E. griebė nuo stalo peilį bei su juo brūkštelėjo jam per ranką, pradėjo bėgti kraujas. Jis išsigando ir išlipo vėl per virtuvės langą. A. tuo metu tik stovėjo prie lango, įlipęs pas E. S. į butą nebuvo. Taip pasielgė todėl, kadangi buvo neblaivus ir labai norėjo dar išgerti alkoholio. Nuoširdžiai gailisi (1 tomas, bylos lapai 127-129).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pareiškėjo E. S. pareiškimą apie tai, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 21.00 val., jam būnant namuose per buto, kuriame jis gyvena (duomenys neskelbtini), langą staiga įsibrovė ir jį kėsinosi užpulti ar sumušti jam pažįstamas tame pačiame name gyvenantis A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir jo draugas R., kurio pavardės nežino (1 tomas, bylos lapai 1-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvėje įrengtas trijų dalių plastikinis langas. Ant vidurinės lango dalies rėmo, vidinėje buto pusėje, matoma raudonos spalvos dėmė. Langas yra 2 metrų aukštyje nuo žemės (1 tomas, bylos lapai 15-18).

Fotolentelėje užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukos (1 tomas, b. l. 22-26).

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 21.00 val., jis buvo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo dukters E. B. vardu. Bute jis sėdėjo virtuvėje prie lango, gėrė kavą. Langas buvo praviras, matė, kad namo gale sėdėjo kaimynas A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei jo draugas R., kurį pažįsta tik iš matymo. Jie buvo girti, kažką rūkė. Po kelių minučių jie priėjo prie jo lango, prašė paskolinti pinigų. Jis pasakė, kad su girtais neprasidės, nieko jiems neduos. Tuomet pridarė langą, tačiau neužsuko lango rankenos ir nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus. Bežiūrint televizorių išgirdo trenksmą virtuvėje. Atėjęs pamatė virtuvėje stovintį R., kuris griebė jam už sprando. Tada jis pagriebė virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį ir pjovė jam į ranką, kuria laikė jam už kaklo. Peilis buvo neaštrus, todėl padarė nedidelius sužalojimus žąsto srityje. Matė, kad R. bėgo kraujas, keli lašai nukrito virtuvėje ant grindų, krauju buvo išteptas lango rėmas. Tuo metu A. B. jau buvo užsikabinęs už lango rėmo, bandė lipti į butą. Jis A. nustūmė atgal į lauką, o R. iššoko per langą. Jis iškvietė policiją, buvo išsigandęs, stresinėje būsenoje. Nori, kad kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn, kad toks jų elgesys daugiau nepasikartotų (1 tomas, bylos lapai 29-32).

Akistatos tarp R. A. ir E. S. metu, E. S. patvirtino savo ankstesnius parodymus (1 tomas, bylos lapai 58-59).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., po pietų, tikslaus laiko nepamena, jis gatvėje susitiko su draugu R. A.. Abu nusprendė išgerti alkoholio. Apie 21.00 val. nuėjo pas E. S., nes žinojo, kad jis turi degtinės. Su S. kalbėjo per virtuvės langą. R. prašė duoti skolon naminės degtinės. S. nesutiko, kadangi už degtinę jie jau buvo jam skolingi 5 eurus. S. išėjo iš virtuvės, langą uždarė, bet neužsuko visiškai lango rankenos. Tai pamatęs R. atidarė langą ir įlipo pas E. į virtuvę. Kai jis įlipo į virtuvę, tuo metu atėjo E. , tarp jų kilo konfliktas. E. su peiliu rėžė R. per ranką. Išsigandęs R. išlipo per virtuvės langą. Jis tuo metu buvo užsikabinęs rankomis už palangės, norėjo, kad R. kuo greičiau liptų atgal, kad E. jo dar daugiau nesužalotų (1 tomas, bylos lapai 99-100).

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgalioto asmens valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Pažymėtina, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimasis R. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, kadangi R. A., 2019 m. birželio 23 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atvirai, prieš E. S. valią, per neuždarytą virtuvės langą, įsibrovė į J. B. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena E. S..

Kaltinamasis su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (2 tomas, bylos lapai 116-119, 120-121).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamasis teistas 7 kartus (2 tomas, bylos lapai 6-15), paskutinį kartą 2018 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 tomas, bylos lapai 100-108), (duomenys neskelbtini) grupėse neregistruotas (2 tomas, bylos lapas 113), vykdė individualią veiklą iki 2019-12-10, šiuo metu nedirba (2 tomas, bylos lapai 110, 127,128). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), taip pat paskiriant įpareigojimus (48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai), paskirtą bausmę mažinant 1/3 (BK 64¹ straipsnis). Įpareigojimai skirtini atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nebuvo taikytas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, bylos lapai 131-133), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su nuoplova, saugomas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus, materialinio aprūpinimo poskyryje (1 tomas, bylos lapai 20-21), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, bausmės metu R. A. įpareigojant: : 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su nuoplova, saugomą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus, materialinio aprūpinimo poskyryje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad R. A. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.