Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai G. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalį ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., būdama (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininke, 2016 m. vasario 01 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trejose laiptinių skelbimų lentose neteisėtai pakabino skelbimą su V. Ž. ir S. Ž. asmens duomenimis, t.y. buto numeriu ir skolos dydžiu, nesant jų sutikimo, taip pat jokio kito Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų tesisėto tvarkymo kriterijaus, ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. nors kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, tačiau duodama paaiškinimus, faktą, kad 2016 m. vasario 1 d. pakabino namo laiptinėse skelbimus su buto numeriais ir susidariusio įsiskolinimo dydžio, pripažino. Paaiškinimo, kad namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai eilę metų pilnai nesumoka priskaičiuotų mokesčių. Namo gyventojų susirinkimo metu buvo suteiktas terminas savininkams sumokėti mokesčius, tačiau jie nesumokėjo, todėl buvo nutarta skelbti skelbimo lentose skolininkų sąrašus. Po skelbimų pakabinimų dalis skolininkų iškart sumokėjo skolas, tačiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai mokesčių vis tiek nemoka. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai Ž. bendrijos nariais tapo automatiškai, kai atsikėlė 2002 metais gyventi į namą. Jos nuomone, pažeidimo ji nepadarė, nes nepaviešino skolininkų asmens kodų, o tik buto numerį ir skolos dydį. Nurodė, kad kabinti skelbimus su skolininkų sąrašais buvo nuspręsta (žodiniu sprendimu) bendrijos valdybos iniciatyva, o ne jos, ir prašė skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio V. ir S. Ž. skundo matyti, kad pareiškėjai 2016 m. vasario 3 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nurodydami, kad (duomenys neskelbtini) DNSB valdyba (pirmininkė G. K.) kiekvieną mėnesį ne mažiau nei 3 metus viešai namo skelbimų lentose kabina informaciją apie gyventojų įsiskolinimus bendrijai, nurodydama jų buto numerį su skolos dydžiu. Skunde nurodo, kad name gyvena nuo 2002 metų, vieni kitus gerai pažįsta. Jie nesutinka su bendrijos nurodytu įsiskolinimu ir nedavė Bendrijos valdybai sutikimo apie tokio pobūdžio informacijos viešinimą. Pažymi, kad ne kartą visuotiniuose susirinkimuose yra informavę, kad nesutinka su laiptinių skelbimų viešai skelbiama informacija apie butus, skolininkus. Skunde taip pat nurodyta, kad 2016 m. sausio 4 d. raštiškai kreipėsi su prašymu nepažeisti jų asmens duomenų apsaugos, tačiau atsakymo nesulaukė, o 2016 m. vasario 1 d. eilinį kartą buvo iškabinta informacija su butų numeriais ir skolos dydžiu visos 3-o namo laiptinėse. Kadangi yra bendrijos nariai, jiems kyla abejonių kaip tvarkomi ir kiti jų asmeniniai duomenys nurodyti Bendrijos registre, nario kortelėse (b.l. 9-10).

Prie skundo pateiktos fotonuotraukos, kuriose fiksuoti sąrašai su butų numeriais ir įsiskonimų sumomis (b.l. 10).

Byloje taip pat pateiktas 2016 m. sausio 4 d. V. ir S. Ž. pranešimas (duomenys neskelbtini) DNSB Valdybai su prašymu nepažeisti jų asmens duomenų apsaugos. Pranešime taip pat nurodyta, kad viešai namo skelbimų lentose kabinama informacija apie gyventojų įsiskolinimus Bendrijai pažeidžia asmens duomenų apsaugą, nes sąrašuose nurodomas konkretus butas ir skolos dydis, todėl netiesiogiai galima nustatyti ne tik konkretų asmenį, bet ir jo finansinius įsipareigojimus, kas laikytina asmens duomenimis, saugomais ADTAĮ. Taip pat jie nesutinka su jiems rašomu įsiskolinimų dydžiu, negavo skolos dydį pagrindžiančių dokumentų, ir jų nuomone, skolos dydis neatitinka tikrovės ir tokiu būdu valdyba juos menkina prieš kitus namo gyventojus (b.l. 11). Minėtas pranešimas buvo siųstas (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkei registruotu laišku (b.l. 12) ir įteikta (b.l. 13-14).

2016 m. vasario 20 d. rašytiniame paaiškinime G. K. nurodė, kad visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta kabinti skelbimus su skolininkų sąrašais, kuriuose ji nurodo buto numerį bei skolos dydį. Įprastai skolininkų būna 4-5 butai, įskaitant ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris visada skolingas, įsiskolinimas tęsiasi 10 metų. Ant lapelio ji nurodo buto numerį ir skolos dydį, jokių asmens kodų ji nerašo. Jos nuomone, pareiškėjai savo nemokėjimu ir kitais veiksmai patys stengiasi pažeminti bendrijos valdybą ir ją, kaip pirmininkę, kabindama įvairius skelbimus (b.l. 17,18,19).

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ straipsnis reglamentuoja Neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, ir šio straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fizinių asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Atsižvelgiant į tai, bet kuri informacija apie gyventojams teikiamas paslaugas, jų rūšis, kiekius, sumokamus mokesčius, apmokėjimo (vėlavimo apmokėti) periodus, įsiskolinimus, kadangi iš jų galima netiesiogiai nustatyti fizinio asmens tapatybę (pavyzdžiui, jei nenurodoma vardas, pavardė, o nurodomas tik buto numeris), laikytina asmens duomenimis, todėl ji turi buti tvarkoma vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis. Vadovaujantis ADTAĮ, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali buti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui. Nesant nė vieno asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas yra negalimas. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad tokio sutikimo davę nebuvo, o kaip tik kreipėsi į bendriją pranešimu dėl neteisėto duomenų viešinimo. Asmens duomenys taip pat gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - Bendrijų įstatymas) neįpareigoja nei Bendrijos, nei jos pirmininko, nei Bendrijos narių įgaliotinio viešai skelbti Bendrijos narių asmens duomenis, iškaitant ir duomenis apie jų įsiskolinimus bendrijai, o ADTAĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis asmens duomenų tvarkymą. Pagal ADTAI 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Nagrinėjamu atveju, bendrijos interesas informuoti Bendrijos narius ir daugiabučio namo gyventojus apie mokėtinus Bendrijai mokesčius ir įsiskolinimus yra teisėtas, bet atsižvelgiant į būdą siekiant šio intereso, t. y. į tai, kad pareiškėjų asmens duomenys (buto numeris ir įsiskolinimo dydis) buvo viešai paskelbti daugiabučio namo skelbimų lentose ir tapo prieinami neapibrėžtam ratui daugiabučio namo teritorijoje besilankančių asmenų, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą susijusi su asmens duomenų tvarkymu buvo svarbesnė už Bendrijos interesą informuoti apie Bendrijai mokėtinus mokesčius ir įsiskolinimus, todėl pareiškėjų asmens duomenų (buto numerio ir įsiskolinimo dydžio) paskelbimui daugiabučio namo skelbimų lentose nebuvo teisinio pagrindo, įtvirtinto ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Byloje nenustatytas nei vienas ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, todėl toks asmens duomenų tvarkymas buvo negalimas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų valdytojas ar duomenų tvarkytojas privalo užtikrinti asmens duomenų saugumą (ADTAĮ 3 straipsnis), kurio 7 punkte numatyta, kad asmens duomenys, įskaitant ir apie (ne)sumokėtus mokesčius privalo būti pateikiami uždaru pavidalu.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad G. K. padarė ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimo padarymą patvirtina pačios G. K. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kur ji pripažino faktą, kad pakabino skolininkų sąrašus namo laiptinėse, kuriose nurodytas buto numeris bei įsiskolinimo dydis, tačiau padarytą pažeidimą motyvuoja tuo, kad tai darė vykdydama bendrijos valdybos sprendimus. Taip pat jos padarytą pažeidimą ir kaltę įrodo kitų byloje surinktų įrodymų visuma: V. ir S. Ž. skundas (b.l. 9-10), pranešimas (b.l. 11) bei kita byloje surinkta informacija. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad K. K., būdama bendrijos pirmininke, neturėdama teisinio pagrindo, neteisėtai, viešai kabino namo laiptinėse sąrašus su butų numeriais ir skolos dydžiu, neturint duomenų subjekto sutikimo (ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1punktas), bei nesant kitų ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Tokiais veiksmais bendrijos pirmininkė G. K. pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą reikalavimą duomenų valdytojui, kuris privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 77 metų amžiaus, našlė, pensininkė, administracine tvarka nebausta, neteista. G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktais). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. veikė bendrijos valdybos valia, ji nėra bausta nei administracine, nei baudžiamąja teisine tvarka, yra pensininkė, todėl įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų per griežtas ir neteisingas, kad nubaudimo tikslas bus pasiektas paskyrus G. K. švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 31, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą –įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.