- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-115-531/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. V. atstovo ir gynėjo adv. Arvydo Penelio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos 2018-05-25 nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi D. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Vėlesnėmis nutartimis priverčiamųjų medicinos priemonių galiojimas buvo tęsiamas, o sąlygos - keičiamos.
Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos 2018-05-25 nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas.
Šalies argumentai
D. V. atstovas ir gynėjas adv. Arvydas Penelis, pateikdamas skundą, prašo panaikinti minėtą nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis D. V. būtų pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir gydymą pratęsti. Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas formaliomis, neatitinkančiomis protingumo bei teisingumo kriterijų išvadomis, kurios nepagrįstos visų bylos aplinkybių įvertinimu ir prilyginamos tolimesniam D. V. kankinimui.
Teismo posėdyje gynėjas nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, jog dėl D. V. nustatytos diagnozės - įgimtos silpnaprotystės, t.y. neįgalumo, joks gydymas negali duoti rezultatų, nes tai neišgydoma, ir tęsti jo gydymą ligoninėje yra beprasmiška. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - D. V. motina V. V. teismo posėdyje nurodžiusi, kad ji gali pasirūpinti savo sūnumi, palaikė gynėjo skundą ir prašo jį tenkinti.
Prokurorė siūlė skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama 2018-05-25 nutartimi pagrįstai D. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Gydytojų psichiatrų komisija 2018-05-07 priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 240 (toliau – Išvada) nurodė, kad paciento D. V. psichinė būsena yra nestabili: ligonio elgesys permainingas, dėl išreikšto psichomotorinio sujaudinimo bei agresijos (fizinės ir verbalinės) buvo izoliuotas intensyvaus stebėjimo palatoje, ten stebimas, intensyvintas gydymas. Nepaisant taikomų priemonių ligonio elgesys nesikeičia arba keičiasi trumpam. Mąstymas konkretus, kontaktas menkai produktyvus. Socialinis supratingumas žemas. Dažni situaciniai pykčio afektai. Todėl komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą. Komisijos išvadas teismo posėdyje patvirtino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės įgaliotasis atstovas gyd. M. J..
Iš bylos dokumentų matyti, kad D. V. yra diagnozuotas vidutinio sunkumo protinis atsilikimas. 2018-04-23 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėjos nutartimi D. V. pripažintas ribotai veiksniu. Šioje nutartyje, be kita ko, yra duomenys, jog be defektinio intelekto yra konstatuojami ryškūs elgesio sutrikimai - pasikartojantis fiziškai agresyvus elgesys sau, kitiems, priešiškumas personalui. Gynėjas savo skunde teigia, jog gydymas D. V. yra nereikalingas, o jei ir reikalingas, jis gali gydytis ambulatorinėmis sąlygomis, tačiau ši gynėjo nuomonė yra paneigiama gydytojų komisijos išvada. Pirminė nutartis dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo priimta 2013 m., ir nuo to laiko jis stebimas bei gydomas, atsižvelgiant į jo psichinę būseną. Komisijos išvada, duota 2018 m. gegužės 7 d., nepatvirtina D. V. psichinės būklės pagerėjimo ir stabilumo. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad D. V. psichikos būklė šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad jam stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje jau būtų nebetaikomas.
Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada, komisijos kompetencija ir objektyvumas. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu D. V. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Skundą nagrinėjančiam teismui duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, bei duomenys apie tinkamų sąlygų, užtikrinančių priverstinio gydymo tęstinumą ambulatoriškai buvimą, nėra pateikti, todėl ir nėra pagrindo abejoti šia komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu.
Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma aplinkybių patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu D. V. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, o esant akivaizdžiam pagerėjimui ateityje, komisija spręs dėl reikalingų medicinos priemonių.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos 2017-05-25 nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. V. atstovo ir gynėjo adv. Arvydo Penelio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos 2018-05-25 nutartį.
Nutartis neskundžiama.