Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-28 · Byla Nr. N1-643-890/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-28
Bylos Nr.
N1-643-890/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58916-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
K. A., A. K., J. M.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Mindaugas Repšas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-643-890/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58916-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)1.2.14.1.1;1.2.14.1.2.1;1.2.14.6.1;2.3.4.3;2.3.6.4.5
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,

sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, Robertai Idzelytei - Baniulienei, Vaivai Virkutytei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,gynėjams – advokatams Mindaugui Repšui, Regimantui Špelveriui, Alvydui Kvaščevičiui,kaltinamųjų įstatyminiams atstovams A. M. ir A. K.,nukentėjusiajai D. M.,jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 3 kurse, teistas 2015-04-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jei tai nesusiję su mokslu ir tęsti mokslą, kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d., 178 str. 2 d.;

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d.;

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, II kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą: jis, 2015 m. spalio 11 d. dienos metu (tikslus laikas nenustatytas), picerijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą su J. M. laikinai pasaugoti 300 eurų, priklausančių D. M., paėmė iš J. M. nurodytą pinigų sumą, tačiau susitarimo nevykdė, gautus pinigus jis panaudojo savo reikmėms ir tokiu būdu juos pasisavino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 11 d. dienos metu (tikslaus laikas nenustatytas) prie prekybinio centro "Rimi", Liepojos g. 27, Klaipėdoje, pagal išankstinį susitarimą su J. M. laikinai pasaugoti gautus pinigus, iš A. K. krikšto tėvo A. G. gavo D. M. priklausančius 700 eurų, tačiau susitarimo su J. M. nevykdė, gautus pinigus jis panaudojo juos savo reikmėms ir tokiu būdu juos pasisavino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. spalio 13 d. dienos metu (tikslus laikas nenustatytas), prie Senosios Turgavietės, adresu Turgaus aikštė 5, Klaipėda, pagal išankstinį susitarimą su J. M. laikinai pasaugoti gautus pinigus, iš A. K. mamos A. K. gavo D. M. priklausančius 300 eurų, gautus pinigus jis panaudojo juos savo reikmėms ir tokiu būdu juos pasisavino. Tokiu būdu K. A. viso įgijo 1300 eurų, priklausančių D. M., juos panaudojo juos savo reikmėms ir tokiu būdu juos pasisavino.

Be to, K. A. atvirai pagrobė svetimą turtą : jis 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta), Klaipėdos miesto centre (tiksli vieta nenustatyta), žadėdamas A. K. grąžinti 1300 eurų iš neva turimų 1500 eurų sumos paprašė A. K. duoti jam 200 eurų grąžos ir, A. K. padavus K. A. 200 eurų, priklausančių D. M., pastarasis šiuos pinigus atvirai pagrobė ir iš įvykio vietos pasišalino.

A. K. 2015 m. spalio 4 d., dienos metu (tikslus laikas nenustatytas), iš D. M. nuomojamo kambario Nr. 2, esančio svečių namuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)pagrobė D. M. priklausančius 1500 eurų.

Be to, A. K., laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 5 d. iki spalio 7 d. (tiksli data ir laikas nenustatyti), iš D. M. nuomojamo kambario Nr. 2, esančio svečių namuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagrobė D. M. priklausančius 300 eurų.

A. K. ir J. M. veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 8 d. iki spalio 9 d. (tiksli data ir laikas nenustatyti), iš D. M. nuomojamo kambario Nr. 2, esančio svečių namuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: J. M. stovint šalia ir stebint aplinką ar niekas nemato, A. K. pagrobė D. M. priklausančius 900 eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 8 d. iki spalio 9 d. (tiksli data ir laikas nenustatyti), iš D. M. nuomojamo kambario Nr. 2, esančio svečių namuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jam (A. K.) stovint šalia ir stebint aplinką ar niekas nemato, J. M. pagrobė D. M. priklausančius 1000 eurų. Tokiu būdu A. K. ir J. M. pagrobė D. M. priklausančius 1900 eurų.

Kaltinamasis K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi. Parodė, kad su A. K. bendravo tik vieną dieną, kai važiavo automobilyje. Iš namų jam paskambino J. M., pasikvietė. Parvežė A. K. iki namų. Pašnekėjo. Grįžo į centrą. Tada J. M. paskambino A. mama klausė, iš kur jis tiek pinigų gavo. A. parašė J. kaip pagelbėti situacijoje, kad J. M. paimtų pasaugoti pinigus. J. taip ir padarė. Atvažiavo mama, padavė 300 eurų. Pinigai buvo duoti pasaugoti. Paskambino A. tėtis, pasakė, kad dar duotų pinigų. Negalėjo visų pinigų išimti, todėl atvežė tik 700 eurų. Jis iš karto pasiėmė 700 eurų, ir 300 eurų jis pasiėmė. Po kelių dienų A. mama vėl atvažiavo, padavė dar 200 eurų. Iš kur pinigai, jis nežinojo. Jam davė pinigus, kad juos palaikytų. Tuos pinigus leido savo reikmėms, valgė ir visus išleido, nieko negrąžino. Po kelių dienų A. jam paskolino pinigų. Jis atnešė pinigus, turėjo tris kupiūras po 500 EUR, paklausė A., ar jis turi atmesti 200 EUR grąžos. A. jam padavė 200 ir jis nuėjo iš įvykio vietos. Kai pasikvietė policija, tada jis sužinojo, kad tai yra vogti pinigai ir juos pavogė A. K.. Jis pasisavino viso 1500 EUR ir jų negrąžino. Tuo momentu nebūtų sutikęs, bet A. K. samdė žmogų, kad jį sumuštų. Pasakė, kad neduos tokių pinigų už tai, kad žmonės jį norėjo sumušti. A. jam nieko nesakė, jokių veiksmų nesiėmė. Mintis nebegrąžinti pinigų kilo, kai A. pagrasino.

Kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi. Parodė, kad K. A. anksčiau nepažinojo, jį parvežė namo, tiek ir bendravo mašinoje. 2015 m. rugsėjo mėn. 1 d. su M. J. ir J. M. tapo klasiokais. Vis dažniau pradėjo bendrauti. M. parašė, kad jam sugedo elektra, sakė, kad išsinuomos butą. Spalio mėn. pasikvietė į svečius. M. aprodė tą butą, po to atnešė tris krūvas pinigų – viena krūva po šimtą eurų, kita krūva po 50 eurų. Jį nustebino tokios krūvos pinigų. Iš pradžių sakė, kad tokių pinigų gyvenime neregėjęs. Klausė, gal tie pinigai netikri. Sakė, kad tikri. Jis paklausė, iš kur pinigai, M. pasakė, kad tai jo pinigai iš pokerio ir iš verslo Šiauliuose. Jis pasiūlė apskaičiuoti pinigus, pinigus paskaičiavo. M. sėdėjo šalia. Su M. kartu skaičiavo pinigus. M. nusisukus, jis paėmė 1500 eurų, nes labai sugundė pinigai. Susidėjo pinigus į kelnių kišenę. Kai išsiskirstė, paskaičiavo pinigus. Jų buvo 1500 eurų. Pinigus padėjo į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą bankomate prie Studlendo. Po kelių dienų vėl lankėsi pas M. ir nutaikęs momentą, paėmė 300 eurų. Pinigai buvo ant staliuko. Pradžioje pinigus įsidėjo į kelnių kišenę. Nenorėjo rodyti pinigų mamai, įnešė į banko sąskaitą. Su J. M. apsilankė pas M.. Buvo užsiminęs J. apie dideles sumas pinigų. Sakė J., kad jis pasisavino. Sugalvojo, kad apsilankys pas M.. Susitarė su M., kad atvažiuos į svečius. Atvažiavę pabuvo pas M., tada jis važiavo namo. Prieš išvažiuojant namo pasisavino 900 eurų, dėjo į kelnių kišenę. J. M. tuo metu nebuvo šalia, jis neskaičiavo pinigų. Lauke perskaičiavo pinigus. Pinigus įsidėjo į piniginę ir nunešė į Studlendą, kad įdėtų į banko sąskaitą per bankomatą. J. pats po jo pasiėmė pinigų. Matė, kaip J. savinosi pinigus. Paskui lauke jau paskaičiavo pinigus. Pinigai buvo (duomenys neskelbtini) ant spintelės. J. suskaičiavo pinigus ir pasakė, kad turi 1000 eurų. Ką darė J. su pinigais, jis nežino. Jo gimtadieniui M. buvo padovanojęs 50 eurų. Dar buvo gavęs pinigų iš tėvų. Jis pramogavo viešbučio kambaryje.Kitą rytą 12 val. iš kambario nuėjo į kitą viešbutį (duomenys neskelbtini). Kambarį užsakė J., kuris už kambarį ir mokėjo. Po šio viešbučio K. paskambino draugui, kad šis parvežtų jį namo. Atvažiavo P. ir K., parvežė jį namo. Tą naktį buvo nusiėmęs pinigų ir mamai parodė pirkinius, nes buvo nusipirkęs drabužių. Tada nuėjo į dušą. Jo piniginėje buvo pinigai, mama rado 500 eurų. Mama klausė, kieno tie pinigai. Pasakė, kad J. M., o kiti pinigai kito draugo, kad jo paprašė pasaugoti. Su mama susitarė nuvažiuoti susitikti su draugu ir atiduoti pinigus. Taip ir padarė. Atidavė dar 200 eurų, dar 200 eurų liko. Su K. A. prie Dragūnų „Rimi“ parduotuvės atidavė 500 eurų, nes daugiau neleido išimti iš bankomato. Visi pinigai buvo iš M. J. pasisavinti. Sakė savo mamai, kad pinigus davė draugas pasaugoti. Mama liepė pinigus atiduoti. Kai su M. J. skaičiavo pinigus, tai visas kupiūras suskaičiavo, ten buvo 20 000 eurų. Namuose M. jo vieno nebuvo palikęs. Jis užtaikė momentą, kai M. nuėjo į tualetą. Matė vieną kartą, kad M. J. dėjo pinigus ant spintos. M. anksčiau demonstravo, kad turi pinigų. Sakė, kad čia jo pinigai. Pats rodė, kad žaidžia pokerį internetu. Pirmą kartą pamatė pinigus, kai pirmą kartą apsilankė pas M. Tai buvo spalio mėn. pradžioje. Tą pačią dieną, kai paėmė pinigus, jis juos ir įnešė į banką. Tai buvo pinigų skaičiavimo data. Išrašas iš banko rodo, kad tai pinigų įnešimo diena. Pas M., jam nesant, nėra buvęs. Jis pinigų sumas pavogė iš to paties buto, iš dviejų vietų. Pirmą kartą- kai skaičiavo pinigus, o kitą kartą, kai iš spintelės paėmė. Spalio 4 d. pinigus skaičiavo dviese su M. J., svetainėje. Suskaičiavo apie 22 000 eurų. Iš tos sumos paėmė 1 300 eurų. Spalio 5 d. neskaičiavo, kiek ėmė, žiūrėjo, kad pinigų nesumažėtų vizualiai. Spalio 8 d. nuo spintelės paėmė pinigus. Trys krūvelės buvo. Pats M. girdavosi, kad viską pirkdavosi, jis matė tuos daiktus, kuriuos sakė, kad nusipirko, sakė, kad restoranuose valgydavo. Su J. M. kartu kai paėmė pinigus, nederino jokių veiksmų, jis J. M. tik paprašė, kad prižvelgtų. Bet kad derinti kokią sumą paimti, tai to nebuvo. Jis lankė sporto klubą Klaipėdos viešbutyje. Viskas buvo prieš metus ir negali pasakyti, kiek kainuoja asmeninio trenerio paslaugos. Buvo pasiėmęs kelias asmenines treniruotes. Tikslios sumos negali įvardinti, bet už maisto papildus apie 100 eurų sumokėjo. Turėjo ir savo ir tėvų duotus pinigus ir tuos pinigus, kuriuos pasisavino iš M. J.. Sporto klubą lankė (duomenys neskelbtini) viešbutyje (duomenys neskelbtini). Iki vagystės tame sporto klube jau sportavo. Savo įsigytus papildus pasidėdavo pas M. J., nes jam neleisdavo mama jų vartoti. Mama nežinojo, kad juos vartoja, nes buvo prieš juos nusiteikusi. Mama jam duodavo pinigų, gimtadienio proga buvo gavęs dovanų. Papildai buvo pirkti ne iš vogtų pinigų. Papildai galėjo kainuoti iki 50 eurų, nes jie nėra brangūs. Asmeninę banko sąskaitą turėjo anksčiau, ją atidarė mama. Įplaukos į sąskaitą šią ateidavo, kai pasisavino pinigus iš D. M., visus vogtus pinigus įdėjo į sąskaitą, o daugiau jokių lėšų niekas jam į sąskaitą nepravesdavo. 2700 eurų įsinešė į sąskaitą. M. J. jam buvo minėjęs, kad turi 30 000 eurų namie, sakydavo, kad gali daug ką sau leisti, sakė, kad didelė dalis yra mamos pinigų ir dalis jo. M. J. nieko neminėjo apie savo šeimos finansinę padėtį. Nesidomėjo, kur M. mama dirba. Jo gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini). Spalio mėnesį pas M. J. lankėsi, nežino, kodėl M. nepakvietė į gimtadienį. Laikrodį nusipirko po gimtadienio. Viešbutyje buvo po vagystės. Savo elgesį vertina blogai. Jam labai gėda. Tai buvo didžiausia pamoka gyvenime. Daugiau taip nedarys.

Kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl savo elgesio gailėjosi. Parodė, kad tą dieną susitiko su A. K.. Buvo dar D. V.. Vaikščiojo po miestą ir A. užsiminė apie savo klasioką M. Susitarė susitikti. Pas M. nutarė išgerti. M. parduotuvėje išleido daug pinigų. Nusivedė į svečių namus. A. pasikvietė porą draugių. A. išvažiavo namo, M. jam pasiūlė nakvoti. Jam M. rodė telefonus, naują fotoaparatą, minėjo apie lošimus. Važiavo į Tauralaukį į sodybą. Jam parodė krūvelę pinigų. M. jam pasakė pasikabinti spintoje drabužius. Pinigai buvo prieš akis. Buvo trys krūvelės spintoje, kur kabinami rūbai. Tada nieko nesakė apie pinigus. M. papasakojo, kad pinigai iš verslo, kuris priklauso jam. Rodė internete brangią mašiną, kurią norėjo pirkti. Pasigyrė, kai rodė telefonus. Tauralaukyje po 3 val. važiavo atgal namo. Kitą dieną išvažiavo A. K.. Vėl pramogavo, sėdėjo iki vakaro. Vakare pasišalino A. ir dvi draugės. M. pasiūlė pasilikti ir pasiūlė paskaičiuoti pinigus iš spintelės. Jis skaičiavo pinigus po 100 eurų – tai buvo 10 000 eurų. Po 50 eurų skaičiavo M. Jam nepasakė, kiek ten buvo pinigų. M. norėjo pasidemonstruoti. Jis tą dieną nieko neklausė. Pinigus savinosi kitą dieną. Pasakė M., kad pasidėtų pinigus, kad nebūtų jokių nesąmonių. Nuėjo miegoti. Kitą dieną, radus momentą, pasiėmė 1000 eurų. A. tuo momentu buvo lauke su M., rūkė. Kitą dieną buvo pasilikęs A., tiesiog jį pasikvietė M. A. jam buvo pasakęs, kad buvo pasisavinęs pinigus. Su M. išėjo į lauką parūkyti. A. žinojo, ką jis ketina daryti. Ką ketina daryti A., nežinojo. Suprato, kad A. norėjo juo pasinaudoti, jog jis nukreiptų M. dėmesį. Kitą kartą, kai savinosi 1000 eurų, kur buvo A., negali pasakyti. Pinigus išleido savo reikmėms, pramogavo. Jam pasirodė, kad kai A. taip buvo pasielgęs, nieko nenutiko, tai ir jis taip padarys. Gailisi, ką padarė. Norėjo atsiprašyti M. mamos. Viską išleido. Vasarą dirbo, kad atiduotų skolą. Skaičiavo pinigus, kai A. jau buvo pasisavinęs kitus pinigus. M. sakė, kad keista, nežino, kur pinigai, gal pats išleido. M. 16 metų. Jis pats pirkdavo, niekas dokumentų neprašydavo. Suvokė, kad pinigai priklauso M., nes jis teigė, kad tai jo verslo pinigai. Verslas – laidotuvių, jis reikalus tvarkė. Ką kalbėdavo telefonu, negirdėjo. Kai klausė M., kur jo tėvai, jis sakė, kad mama Tailande, tėčio neturi. Savo namuose negyvena, turi savo butą. Planuoja tęsti studijas. Gailisi, padarė išvadas.

Kadangi visi trys kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei bei kaltinamųjų gynėjams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Nukentėjusioji D. M., jos atstovas advokatas R. Kairys prašė teismo byloje apklausti visus liudytojus, prieštaravo sutrumpintam įrodymų tyrimui, motyvuodami tuo, kad apklausus liudytojus gali paaiškėti naujų aplinkybių dėl išskirto ikiteisminio tyrimo.

Teismas pažymi, jog 2016-04-11 prokuroro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-58916-15 atskirtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 3 d. nenustatytų asmenų atžvilgiu (t. 1, b.l. 9-10). 2016-04-11 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas J. M. ir A. K. atžvilgiu pagal BK 178 str. 3 d. nutrauktas ir nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 str. 1 d., kadangi nesurinkta duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl didelės vertės, t.y. 12 000 EUR, D. M. priklausančio turto vagystės (t. 2, b.l. 104-106). Minėtų nutarimų nei nukentėjusioji, nei jos atstovas neskundė, nutarimai yra įsiteisėję.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltinamieji visiškai savo kaltę pripažino, prokurorė bei gynėjai pageidavo, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, įvertinęs tai, jog kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, teismas, įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji D. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-27 d. prieš išvykdama į Šiaulius prižiūrėti savo senyvo amžiaus mamos ir rūpintis jos verslu namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo nepilnametį sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnui paliko 3000 eurų pragyvenimui, taip pat sūnus buvo suplanavęs pirkti fotoaparatą, naują mobilų telefoną. Taip pat, namuose turėjo paslėpusi 30000 (pirmos apklausos metu buvo nurodžiusi 20 000 eurų), apie kuriuos sūnus nieko nežinojo. Pinigus saugojo bute. Išvykusi su sūnumi bendravo telefonu ir 2015-09-28 susisiekus su M., šis jai pasakė, kad išeidamas į mokyklą, negali pakelti apsauginių laukinių durų žaliuzių, kadangi bute buvo elektros gedimas. Tada ji, susisiekusi su pažįstamu elektriku, sužinojo, kad jis yra išvykęs ir negali sutvarkyti elektros, todėl nusprendė, kad sūnus bute gyventi negali, nes nėra sąlygų, todėl išnuomojo jam butą. Suradusi kambarį svečių namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jį išnuomojo ir apie tai pranešė sūnui. Minėtas butas buvo visai šalia jų buto ir mokyklos, kurią sūnus lanko. Pranešusi apie butą, ji sūnui pasakė ir apie pinigus – 30 000 eurų ir nurodė, kad išeidamas iš buto jis pinigus pasiimtų su savimi. Ji taip pat sūnaus prašė, kad jis pasidomėtų ar svečių namuose, kur jis gyvens, yra seifas, kur būtų galima saugiau laikyti pinigus, tačiau, kiek sakė sūnus, seifo niekur nebuvo. Tada ji sūnui patarė pinigus paslėpti po antklode ar čiužiniu, ji nežinojo, kaip atrodo kambarys, kurį ji nuomojo ir negalėjo sūnui patarti, kur slėpti pinigus, tačiau sūnus pasakė, kad ras, kur paslėpti pinigus. Ji sūnumi pasitikėjo ir tikėjo, kad su juo pinigai bus saugūs. Ji kasdien susiskambindavo su sūnumi, vis klausdavo apie pinigus, ar viskas gerai, ar jis jų neleidžia, prašė, kad į namus nesivestų draugų, bet sūnus tikindavo, kad viskas gerai, kad pinigai saugūs. Iš Šiaulių į Klaipėdą ji grįžo 2015-10-22 d., 23.00 val. Į butą ją įleido sūnus, tačiau tą kartą su juo daug nesikalbėjo, kadangi buvo jau vėlus metas, sūnus ėjo miegoti, nes ryte jam reikėjo į mokyklą. 2015-10-23, galbūt po pietų, kai sūnus grįžo iš mokyklos, ji paprašė jo pateikti saugomus pinigus. Sūnus pinigus ištraukė iš skirtingų vietų, matė, kaip dalį pinigų paėmė nuo viršutinės virtuvės spintelės, taip pat buvo nuėjęs į koridorių, iš ten taip pat atnešė dalį pinigų. Iš kur konkrečiai koridoriuje paėmė pinigus, ji nematė, bet sūnus sakė, kad nuo viršutinių spintelių viršaus, taip pat dalį pinigų atnešė iš miegamojo kambario, kur kaip sakė, pinigus laikė po čiužiniu. Į Klaipėdą ji grįžo arba 2015-10-21 arba 2015-10-22 tikslios dienos nepamena, o pinigus, jei neklysta, sūnus jai perdavė 2015-10-23 ryte, prieš išeidamas į mokyklą. Sūnui išėjus, ji pinigus skaičiavo kelis kartus, nes jai jų trūko, jai trūko 12000 eurų, tačiau ji nieko blogo neįtarė, galvojo, kad sulauks sūnaus ir galbūt jis jai ne visus pinigus atidavė, galvojo, kad gal turi kokią dalį kitur paslėpęs. Grįžus sūnui iš mokyklos ji pasakė, kad jai trūksta pinigų. Sūnus jai pasakė, kad trūkumą jis pastebėjo jau prieš savaitę laiko, t.y. 2015-10-17. Ji iš pradžių nepatikėjo, sūnaus klausė, gal jis tuos pinigus išleido. Tačiau sūnus sakė, kad pinigų neleido ir apie tai, kad aptiko pinigų trūkumą, jai nesakė, nes bijojo. Sūnus minėjo, kad 2015-10-12 ar 2015-10-13, jis prieš išeidamas į treniruotę, iš kuprinės išsiėmė pinigus ir juos padėjo koridoriuje, lentynoje. Jam išeidinėjant iš kambario, į kambarį buvo užėjusi valytoja, kuri matė, kad lentynoje yra padėti pinigai, bet kai grįžo iš treniruotės, pinigai buvo palikti toje pačioje vietoje ir pagal paliktą krūvelę, jie buvo tvarkingi, todėl sprendė, kad pinigai buvo visi, tačiau jų neperskaičiavo. Įtardama, kad pinigus galėjo pagrobti valytoja, kalbėjosi su administratore, klausė, kas turi raktus nuo buto, tai ji minėjo, kad ji, valytoja ir M. Atėjus valytojai tvarkyti kambario, ji jos paklausė ar matė pinigus. Valytoja paminėjo, kad pinigus matė ir apie tai užsiminė kitai kambarinei. Pakalbėjus su valytoja ir kambarine, jos kategoriškai paneigė ėmusios pinigus. Vėliau kalbantis su sūnumi išaiškėjo, kad pas jį po pamokų lankydavosi klasiokai, kurie neužsibūdavo, minėjo, kad 2015-10-16 pas jį buvo atėję draugai, vienas iš draugų, vardu A., klausinėjo jo, iš kur jis gavo naują filmavimo kamerą ir taip sūnus išsipasakojo A., kad namuose laiko didelė pinigų sumą ir juos jam parodė. A. prašė jam paskolinti 250 eurų, kuriuos sūnus jam paskolino, sakė, kad pinigus skolino iš tų, kuriuos ji jam paliko pragyvenimui. Butą sūnui išnuomojo savaitei, nes tiek planavo būti išvykusi, tačiau užsibuvo ir buto nuomą pratęsdavo kas savaitę. Už buto nuomą sūnus sumokėdavo iš pinigų kuriuos jam buvo palikusi. Už nuomą sumokėjo 600 eurų. Taip pat sūnus minėjo, kad apie pinigus buvo pasisakęs ir draugui J., su kuriuo 2015-10-17 būnant dviese, namuose skaičiavo pinigus ir tada aptiko jų trūkumą. Taip pat sūnus minėjo, kad A. pas jį bute pasidėdavo savo daiktus, nes jie kartu eidavo į treniruotes. 2015-10-23 sūnus grįžo į namus su savo draugu A., kuris iš sūnaus pasiėmė maisto papildus, kuriuos buvo pasidėjęs. Po to, kai pranešė apie įvykį policijai, 2015-10-28 A. pas juos buvo užėjęs pasiimti sportinės aprangos, kurią buvo pasilikęs pas jos sūnų ir ji jo paklausė, kaip galėjo tokia didelė pinigų suma dingti. Klausė, kad jei jie būdavo šiuose namuose, tai ir galėjo tuos pinigus paimti. Tada A. paprašė, kad ji atsiimtų pareiškimą, kad jis pasikalbės su draugais ir jai tuos pinigus surinks. Ji jo klausė, kaip dėl pinigų, kuriuos M. jam paskolino. A. minėjo, kad prieš kelias dienas buvo užpultas ir iš jo pagrobti pinigai, bet žadėjo pinigus surinkti ir grąžinti M. Tada A. ilgiau neužsibuvo, pasiėmė savo aprangą ir greitai iš jų išėjo. Mano, kad pinigai galėjo būti pagrobti laikotarpyje nuo 2015-10-12 iki 2015-10-17, nes 2015-10-12 ar 2015-10-13, sūnus pinigus buvo suskaičiavęs ir palikęs lentynoje, o 2015-10-17 su J. perskaičiavęs pinigus, rado trūkumą 12000 eurų. Pinigai 30 000 eurų, kuriuos ji saugojo namuose, buvo jos. Dalis pinigų – 14 000 buvo gauti iš draudimo už sūnaus traumą (buvo nukentėjęs autoįvykyje), dalis pinigų buvo jos senelių palikimas, kuris nebuvo įformintas raštu, kiti pinigai buvo jos pačios santaupos – tiksliai nurodyti negali, kiek iš 16000 eurų buvo jos santaupos, kiek senelių palikimas. Apie sūnaus draugą J. žino tiek, kad jis su sūnumi susipažino 2015-10-16, J. buvo A. draugas ir nuo tada jie kartu lankėsi pas jos sūnų. Dėl šio įvykio ji įtaria, kad jos pinigus galėjo pagrobti būtent A., nes jis vienintelis iš sūnaus draugų prašo jos ir jo sūnaus, kad ji atsiimtų pareiškimą. Kad jos sūnus būtų galėjęs iššvaistyti pinigus ji netiki, nes sūnus, pirkdamas net menkiausią daiktą, pasitardavo su ja. Sūnus be žalingų įpročių, į vakarėlius nevaikšto, yra sportuojantis. Per tą laiką, kol jos nebuvo, sūnus buvo nusipirkęs porą maikučių, tačiau prieš pirkdamas jos pasiklausė ir ji jam leido jas įsigyti. Rūbus pirko iš pinigų, kuriuos ji jam buvo palikusi. Pinigai buvo po 50 ir 100 eurų kupiūromis (t.1, b.l. 22-23, 25-27).

Pridedamos SMS žinutės turinys: „Labas vakaras. Cia raso A. Mano nuomone, siulau visiems sumesti bent puse sumos M. Man problemos bus del alkoholio ir cigareciu rukymo, del to nenoriu jog is vienos dideles bylos iskeltu daug mazesniu“ (t.1, b.l. 30).

Liudytojas M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-27 prieš mamai D. M. išvykstant į Šiaulius, jis liko bute (duomenys neskelbtini). Mama išvykdama paliko jam 3000 eurų pragyvenimui, naujam fotoaparatui ir telefonui. 2015-09-28 ryte negalėjo atsidaryti durų, nes buvo sugedusi elektra ir negalėjo pakelti apsauginių durų žaliuzių. Apie tai informavo mamą telefonu, nes su mama kiekvieną dieną bendravo telefonu, tai nusprendė, kad jam mama išnuomos kambarį, kad neliktų vienas bute, nes ten nėra sąlygų gyventi. Jis iš buto išėjo pro langą. Prieš išeinant iš namų, mama jam pasakė, kad bute saugo pinigus 30 000 eurų ir prašė, kad pinigus pasiimtų su savimi, nes juos bute palikti nesaugu. Paimdamas iš buto pinigus jis jų neperskaičiavo, juos susivyniojo į sportines kelnes ir sudėjo į krepšio dugną. Mama jam išnuomojo kambarį svečių namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambario Nr. 2, Klaipėdoje. Kambarys buvo pirmame aukšte. Butas buvo dviejų kambarių, svetainė bendra su virtuve ir miegamasis. Iš miegamojo kambario buvo įėjimas į didelį balkoną. Atsikraustęs į nuomojamą butą, jis pinigus paliko savo krepšyje ir krepšį padėjo koridoriuje į spintelę. Nuo 2015-09-28 iki 2015-10-09 po pamokų į butą grįždavo su A. K., trumpam, kad pasidėtų kuprinę ir pasiimtų sportinius rūbus, nes kartu sportavo. Apie tai, kad turi namuose didelę sumą pinigų jam nesakė, jam buvo sakęs tik, kad mama išvažiavusi paliko jam pinigų pragyvenimui. 2015-10-07 kai kartu su A. vėl užėjo pas jį pasiimti sportinius rūbus, A. klausinėjo jo, kaip jis čia gyvena, ar turi pinigų, klausė iš ko pirko fotoaparatą, gyrėsi, kad jis turi pinigų, todėl jis, nenorėdamas pasijausti už jį prastesnis, sugalvojo parodyti, kad ir jis turi pinigų, kad mama jam yra palikusi didelę sumą pinigų. Tada jis, pasiėmęs iš koridoriaus savo rankinę, kur buvo susidėjęs mamos pinigus, išsiėmė pinigus ir jam parodė. A. prašė suskaičiuoti, bet jis pasakė, kad neskaičiuos ir grįžęs į koridorių juos sudėjo atgal į krepšį. Tuo metu kai pinigus ėjo paimti iš rankinės. A. buvo svetainėje, jis nematė iš kur jis juos paėmė, bet kai ėjo pinigus padėti į rankinę, jis buvo truputį paėjęs ir matė, kur padėjo pinigus. A. jo prašė leisti pasilikti savo rankinę pas jį, nes sakė, kad nenori jos vežiotis namo, nes gyvena už Klaipėdos link Kretingos prie golfo laukų. Jis leido jam ją pasilikti, tai jis pasidėjo koridoriuje šalia jo rankinės, kurioje buvo paslėpęs mamos pinigus. Kai A. pasidėjo savo tašę, jis visą laiką stovėjo šalia, todėl jis iš jo tašės pinigų paimti negalėjo. 2015-10-08 pas jį niekas į namus užėjęs nebuvo. 2015-10-09 po pietų, apie 16 val. į jo balkoną pasibeldė A., jis atėjo pasiimti savo tašės. Jis nuėjęs į koridorių paėmė A. tašę ir jam ją atnešė, jis tuo metu stovėjo lauke prie balkono durų, į kambarį įėjęs nebuvo. Atiduodant jam tašę, A. klausė ką jis veiks savaitgalį, jis pasakė, kad greičiausiai važiuos su klasioku K. K. į Rygą vienai parai. Tada A. išėjo ir pas jį atėjęs nebuvo. Dar tą patį vakarą A. jam į telefoną parašė sms žinutę prašydamas jam palikti nuo savo buto raktą, nes jis norėjo atsivesti į jo butą kažkokią panelę. Jis jam pasakė, kad pagalvos, kurioje vietoje palikti raktus, nors taip sakydamas jis jam raktų palikti neplanavo. 2015-10-10 ryte, apie 08 val. pas jį buvo užėjęs K. K., su kuriuo kaip minėjo turėjo važiuoti į Rygą, jis užėjo pas jį, palaukti kol jis susidės daiktus. Tada jis iš koridoriaus pasiėmė rankinę, kurioje buvo mamos pinigai, išėmė pinigus ir juos padėjo virtuvėje ant spintelės. Tai pamatęs, K. paklausė ką jis ten padėjo, jis jam atsakė, kad pinigus. K. apie pinigus daugiau nieko neklausinėjo, jis užsidėjo batus ir jie iš karto išėjo iš buto. Važiuojant autobusu į Rygą, gavo sms žinutę nuo A., kuris klausė ar paliko jam raktą ir kur jį paliko. Jis jam atrašė, kad paliko raktus po stiklainiu, tačiau jis jų ten palikęs nebuvo, tiesiog taip jam pasakė, kad jis nuo jo atsikabintų. Po kiek laiko apie 14 val. A. jam paskambino ir pasakė, kad po stiklainiu raktų nerado, tada jis jam pasakė, kad galbūt grįžo mama ir raktą pasiėmė. Iš Rygos grįžo 2015-10-11, apie 2 val. nakties. Butą tiek išvažiuodamas paliko tvarkingą, tiek ir grįžęs jį tokį rado. Tą naktį kai grįžo iš Rygos, pas jį pasiliko K. permiegoti. Bute K. vieno palikęs nebuvo. Vienu momentu kai K. nuėjo į tualetą, jis nuėjo į virtuvę ir iš ten paėmė pinigus, vizualiai imdamas matė, kad krūvelė mažesnė, tačiau pinigų neperskaičiavo, nes norėjo juos kuo greičiau paslėpti kitur, kad K. nepamatytų. Pinigus pasidėjo į tą pačią rankinę, kurioje slėpė prieš tai ir ją padėjo koridoriuje, todėl K. tikrai nematė kur pinigus perdėjo ir jų paimti negalėjo. Dar iki jam įeinant į tualetą, jis į tualetą įėjęs nebuvo ir K. vieno nepaliko. K. miegojo svetainėje, o jis miegamajame. Ryte jis pirmas atsikėlė, K. dar miegojo. Kad koridoriuje būtų netvarka, ar kad rankinė, kurioje buvo paslėpęs pinigus buvo kaip nors kitaip padėta, to nebuvo, kaip paliko tašę taip ją ryte ir rado. K. iš jo išėjo apie 12 val. ir tą dieną pas jį daugiau niekas atėjęs nebuvo. 2015-10-12 apie 16.30 val. ruošėsi į treniruotę ir jam reikėjo pasiimti kelnes į kurias buvo įsisukęs pinigus, todėl iš rankinės išsiėmęs kelnes iš jų išėmė pinigus ir juos padėjo koridoriuje atviroje spintos lentynoje, ten pinigus padėjo trumpam, norėjo susidėjęs daiktus, pinigus perdėti į kitą vietą, bet susiruošęs pinigus pamiršo ir išėjo į treniruotę. Iš treniruotės grįžo apie 18 val. ir kai norėjo atsirakinti duris, jos nebuvo užrakintos, tada įėjęs į kambarį pamatė kambaryje valytoją, kuri tvarkė jo kambarį. Po 10 minučių valytojai išėjus, jis pažiūrėjo į pinigus, jie buvo toje pačioje vietoje, kur jis juos ir paliko. Jam atrodė, kad pinigai nebuvo paliesti, nes kokią krūvelę paliko, tokia ir buvo, tačiau jų neperskaičiavo. Po valytojos išėjimo, s sugalvojo pinigus paslėpti krūvelėmis. Vieną krūvelę po 50 eurų kupiūromis, kiek kupiūrų buvo toje krūvelėje negali pasakyti, jie buvo surišti gumele, jis padėjo koridoriuje ant spintos viršaus į kampą prie sienos, kitą krūvelę po 50 kupiūromis, kiek krūvelėje buvo kupiūrų negali pasakyti, ji taip pat buvo surišta gumele, padėjo virtuvėje ant pakabinamos spintelės, o kitą krūvelę, kurioje buvo kupiūros po 100 eurų, jos buvo surištos gumele ir ant jų buvo užklijuotas lipdukas su užrašyta suma 10 000 eurų, paslėpė miegamajame po čiužiniu. 2015-10-13 – 2015-10-15 niekas pas jį į namus ilgam užėjęs nebuvo, tomis dienomis kelioms minutėms buvo užėję klasiokai. 2015-10-16 jis vienas buvo nuvažiavęs į krantinę pafotografuoti. Apie 20.00 val. sulaukė skambučio iš A., kuris jam sakė, kad yra su gera kompanija ir klausė, ar gali pas jį ateiti pabūti. Jis A. paklausė, kiek tų asmenų, kas jie tokie ir kiek jie planuotų pas jį būti. Kiek pamena, jis nesakė keliese atvyktų, bet sakė, kad iki 23 val. Jis sutiko juos priimti ir grįžo namo apie 20.10, o A. su kompanija atvyko apie 20.30 val. Buvo A., J., kurį matė pirmą kartą, D. V. pažįstamas iš matymo. Pastovėję apie 5 minutes, jie nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kartu su jais į parduotuvę ėjo ir jis, A. pirko ,,Jack Daniels“ viskio ir alaus, jis prie kitos kasos pirko jogurtą su bandele. Kai grįžo pas jį į butą, A. su J. gėrė viskį, D. ir jis nieko negėrė, paskui jis išlydėjo D., nes jis blogai pasijuto ir bute liko su A. bei J. D. išėjus apie 22 val. A. jo paklausė, ar gali pas jį ateiti dvi panelės K. ir M. Jis pasakė, kad ir taip per daug žmonių, bet A. sakė, kad tikrai nepasiliks miegoti. Tada jis sutiko ir A. vienas išėjo pasitikti panelių. A. grįžus su merginomis, jis pamatė, kad viena iš merginų, M., jam matyta, jie su ja bendravo internete, susitikę nebuvo, o kitą merginą matė pirmą kartą. Visi sėdėjo svetainėje, bet jie eidavo parūkyti į balkoną, kadangi į balkoną įėjimas per miegamąjį, todėl jis visą laiką vaikščiojo paskui juos. Po vieną po kambarius nevaikščiojo. A. su merginomis išvažiavo apie 23.30 val., o J. pasiprašė pasilikti pas jį permiegoti. Jis sutiko. Kai J. pas jį pasiliko, jie kalbėjosi apie tėvus, kur jo tėvai dirba, jis pasakojo, kur jo mama dirba. J. miegojo svetainėje, jis miegamajame. Kitą dieną, t. y. 2015-10-17 apie 11 val. J. išėjo. Jis liko vienas namuose. Tą pačią dieną, vakare apie 20 val. jam paskambino J. ir klausė ar vėl gali pas jį permiegoti, nes sakė, kad užbaliavojo ir nenori grįžti namo. Jis sutiko, bet pasakė, kad anksti ryte turės iš jo išeiti. J. pas jį atvyko apie 21.30 val. Jis jį įsileido per balkoną, jie su juo bendravo, J. paprašė jo viskio, kuris buvo likęs, jie truputį išgėrė ir J. pradėjo kalbą apie pinigus. J. minėjo, kad A. jam užsiminė, kad pas jį yra pinigų. Klausė ar turi pinigų. Jis J. pasakė, kad turi, tada J. pasiūlė jam suskaičiuoti pinigus ir jis sutiko. J. sėdint svetainėje, jis nuėjo pirmiausia į miegamąjį, kur iš po čiužinio paėmė paslėptą krūvelę, paskui nuėjo į koridorių paėmė kitą pinigų krūvelę, paskui nuėjęs į virtuvę paėmė trečią krūvelę ir visus pinigus atsinešė prie J., padėjo ant stalo. J. skaičiavo vizualiai mažiausią krūvelę, kurioje buvo kupiūros po 50 eurų, jis likusias dvi. Iš krūvelės po 100 eurų susiskaičiavo 7200 eurų, iš kitos krūvelės po 50 eurų kupiūros 6400 eurų, kiek pinigų buvo J. skaičiuotoje krūvelėje, jis šiuo metu nepamena, bet savo sumas jis iškarto vedė į skaičiuotuvą ir pamena, kad bendra suma su J. paskaičiuotais pinigais buvo 18 000 eurų, tai J. skaičiuotoje krūvoje buvo 4400 eurų. Kai skaičiavo krūvelę, kurioje buvo kupiūros po 100 eurų, jis pastebėjo, kad joje nėra 10 000 eurų kaip buvo užrašyta ant krūvelės priklijuotame lipduke, tačiau apie tai J. nieko nesakė. Pinigus J. skaičiavo prie jo. Kai suskaičiavo pinigus, jis juos susidėjo ir gumelėmis surišo į tas pačias tris krūvas, kaip jie buvo prieš jiems skaičiuojant ir nunešė į koridorių ir juos sudėjo į krepšį. J. nematė kur jis pinigus paslėpė, nes sėdėjo svetainėje. Praėjus valandai, J. pasiūlė jam kartu su juo nuvažiuoti į Tauralaukį, pas jo draugus. Į Tauralaukį važiavo taksi, kurį jis iškvietė ir už kurį jis sumokėjo. Pas jo draugus pabuvo apie valandą ir grįžo atgal pas jį su taksi, už kurį jis vėl sumokėjo. Taksi pirmyn ir atgal jam kainavo apie 15 eurų. J. vėl vyko pas jį, nes nenorėjo važiuoti namo, sakė, kad visą savaitę nebuvo mokykloje. Prieš einant miegoti J. jam pasiūlė pasiimti pinigus ir juos laikyti prie savęs, kad paskui jo neapkaltintų pinigų vagyste. Jis nuėjo į koridorių, pasiėmė iš tašės pinigus, J. tuo metu klojosi lovą, todėl nematė iš kur paėmė pinigus. Pinigus nusinešė į miegamąjį ir juos pasidėjo po čiužiniu. J. jau miegojo, jis pažiūrėjo filmą ir užmigo. 2015-10-18 jis atsikėlė pirmas, apie 10.30 val. atsikėlęs J. išvažiavo ir daugiau pas jį niekas nebuvo užėjęs. Nuo 2015-10-18 iki 2015-10-21 niekas pas jį į namus užėjęs nebuvo, 2015-10-21 ar 2015-10-22 vėlai vakare tikslios dienos nepamena grįžo mama. Jai grįžus, jis ją įsileido į namus, perdavė jai pinigus ir nuėjo miegoti. Apie tai, kad jam trūksta pinigų mamai nei perduodamas pinigus, nei tada kai ji jam skambindavo kasdien ir klausdavo ar viskas gerai, nesakė. Kitą dieną jam būnant mokykloje mama parašė jam žinutę, kad trūksta pinigų, kad ne visus pinigus jai perdavė. Jis į žinutę mamai neatrašė, tačiau kai grįžo namo pasakė mamai, kad buvo radęs pinigų trūkumą ankščiau, tačiau apie tai jai ankščiau nesakė ir pradėjo galvoti, kur galėjo dingti pinigai. Papasakojo mamai apie valytoją, kad ji matė jo pinigus, paskui apie A. ir J., kurie žinojo apie jo pinigus. Mama kreipėsi į policiją dėl pavogtų pinigų, apie tai, kad pavogti pinigai jis buvo pasakęs ir K., jai buvo parašęs ,,Facebook“. Su J., K., M. ir A. buvo susitikę boulingo klube ,,Kapitolijus“, 2015-11-06 kalbėjo apie jo mamos pinigų vagyste. Visi draugai, išskyrus A. norėjo išsiaiškinti, kur dingo pinigai, o A. prašė, kad jo mama atsiimtų pareiškimą. Jis to jo prašydavo dar iki to susitikimo ,,Kapitolijuje“ kai susitikdavo mokykloje per pertraukas. Kiek pabuvę jie kartu su A. nusprendė eiti namo, bet jo draugai paprašė, kad palydėtų A. ir pats trumpam grįžtų prie jų. Kai jis pasiliko, draugai jam papasakojo, kad matė pas A. dideles sumas pinigų, M. sakė, kad A. jai siūlė pinigų didelėmis sumomis. Iš to ką jam pasakojo draugai, suprato, kad jo mamos pinigus galėjo pavogti būtent A., nes niekas kitas iš jo draugų neprašė, kad jo mama atsiimtų pareiškimą ir, kad jie turėtų daugiau pinigų. Jis A. buvo paskolinęs 250 eurų 2015-10-14, A. sakė, kad pinigų reikėjo susimokėjimui kažkokiam asmeniui. Pinigus skolino iš savo pinigų, kuriuos jam mama buvo palikusi. A. jam pinigų neatidavė, sakė, kad pinigų neturi, nes jį buvo kažkas užpuolę ir iš jo pavogė 250 eurų. Jis A. pažįsta apie metus laiko, tačiau nuo 2015-09-01 su A. pradėjo labiau bendrauti, kartu leisti laiką. Nuo to laiko kai su A. pradėjo bendrauti, nematė, kad jis turėtų daug pinigų, ar bent jau, kad girtųsi turintis daug pinigų. A. taip pat nesigirdavo naujais daiktais, tik po to kai dingo jo mamos pinigai iš draugų sužinojo, kad A. turėjo dideles sumas pinigų. Jis iš tų pinigų, kuriuos mama jam buvo palikusi saugoti, nėra išleidęs nei euro, jis mamos pinigų neėmė. Pinigų niekur kitur neslėpė, su mama apžiūrėjo visą butą, tačiau pinigų nerado. Kai jis su K. buvo išvykęs į Rygą, niekas iš svečių namų personalo jo išeinančio nematė, bet kai jo namuose nebuvo ir A. buvo atėjęs pasiimti jo neva paslėpto rakto, A. galėjo pasiprašyti kažko iš personalo, kad jį įleistų į jo butą, tačiau ar jis buvo įleistas, jis to nežino, nes nieko įtartino namuose grįžęs nepastebėjo, klausė ir personalo ar nieko į jo butą neįleido, jos sakė, kad ne, bet svečių namų savininkas pasakojo jo mamai, kad kažkurią dieną buvo radęs prie jo buto durų sėdintį vaikiną, kurio jis galvodamas, kad ten jis laukia klausė gal pametė raktą ir siūlėsi jį įleisti į butą. Jis išsaiškino, kad tas vaikinas buvo jo draugas K., kuris jam apie tai pasakojo, todėl galvoja, kad A. taip pat lengvai galėjo patekti į jo butą (t.1, b.l. 34-38). Liudytojas M. J. papildomos apklausos metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų papildo, kad jo mama D. M. 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje išvažiavo darbo reikalais ir jam pragyvenimui paliko 3000 eurų. Pinigų paliko jam daugiau nei planavo, kadangi jis norėjo nusipirkti naują profesionalų fotoaparatą, jis nusipirko fotoaparatą „Canon 70D“ už 1200 eurų, stovą fotoaparatui, kuris kainavo 100 eurų. Taip pat, už maždaug 500 eurų nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Sony Experia Z3+“, kadangi jo turėtas to paties modelio telefonas sugedo. Už mamos jam paliktus pinigus jis pirko sau maistą, kai draugai buvo atėję pas jį į svečius, buvo užsakęs porą kartų picų, pirkęs užkandėlių. Alkoholio jis draugams tikrai nepirko, alkoholio jie atsinešdavo arba nusipirkdavo patys. Kai jis eidavo su draugais į kavines, mokėdavo tik už save, draugų nevaišindavo. Mamai išvykus, jis nusipirko ir rūbų, už kuriuos bendrai sumokėjo apie 80 eurų. Taip pat su savo draugu K. važiavo į Rygą, tačiau už kelionę jis nemokėjo, kadangi vežė draugo tėvai. Rygoje jis išleido ne daugiau kaip 15 eurų. Jis kartu su J. jo prašymu važiavo į Tauralaukį, pas J. draugą, už taksi mokėjo abu. Iš tų 30000 eurų, kuriuos paliko saugoti mama, jis pinigų neėmė, kadangi išlaidoms pakankamai pinigų jam buvo palikusi mama ir jam jų pilnai pakako. Kiek pamena, tuos pinigus – 30 000 Eur – jis vieną kartą skaičiavo su J. Kiek tiksliai pinigų tuo metu jis ir J. suskaičiavo, nepamena, nurodyti negali, tačiau gali pasakyti, kad jis, suskaičiavus pinigus, pastebėjo, kad pinigų trūksta, tačiau J. apie tai neužsiminė (t.1, 40-42).

Liudytoja K. F. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-16 vakare, jai būnant mieste kartu su drauge M. J. O., jai parašė sms žinutę jų bendras draugas A. K., kuris jai pasiūlė susitikti ir pabūti pas jo draugą. M. pasakė, kad jos yra kartu, todėl A. sutiko, kad ir ji atvyktų kartu su ja. Su A. susitiko prie I.Simonaitytės bibliotekos stotelėje. Susitikusios su A. ėjo kartu su juo link (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugas, ten yra svečių namai. Atėjus pas A. draugą sužinojo jo vardą - M. J.. Pas M. buvo J., jo pavardės nežino, J. žinojo iš matymo, D. V., kurį taip pat žinojo tik iš matymo, buvo ir dar du vaikinai, tačiau tik jiems atvykus, jie išvažiavo. Pas M. visi sėdėjo, bendravo. Butas, kuriame M. gyveno buvo dviejų kambarių, vienas kambarys svetainė, kuri yra kartu su virtuve, o kitas kambarys miegamasis. Jie visi sėdėjo svetainėje. M. stengdavosi visada būti kartu su jais, jis nepalikdavo svečių vienų, tačiau ji buvo pastebėjusi, kad A. vis sugalvodavo kažkokią priežastį, kad nueiti į kitą kambarį atsigulti, nes jis sakydavo, kad jam yra bloga, pykina, ar tai išeidamas iš miegamojo kambario vis kažką pamiršdavo. Pas M. į svečius buvo atėję ir 2015-10-17 bei 2015-10-18 dienomis, buvo visi tie patys žmonės išskyrus D., jis pas M. svečiuose buvo tik 2015-10-16 kai ji buvo. Ji, J. ir M. visada buvo kartu su M., jie po kambarius nevaikšiojo, nebent tik į tualetą. 2015-10-16 apie 22-23 val., tikslaus laiko nepamena, jiems būnant pas M., A. pasakė, kad važiuoja namo, ar grįš nieko nesakė, tačiau po dvidešimties minučių A. atėjo pas M. ir pasakė, kad atvažiavo su mamos mašina. 2015-10-17 nuo pietų, vėl visi - ji, M., J. ir A. susitiko pas M. Jiems būnant pas jį, M. uždengė rankomis jai akis, tuo metu M. buvo išėjusi į tualetą ir kai ji išėjo iš tualeto A. ją nusivedė į kitą kambarį. Ji iš pradžių nesuprato, kodėl jai buvo uždengtos akys, tik vėliau iš M. sužinojo, kad A. ją pasikvietė į kambarį, kad padovanotų jai kvepalų. Kaip suprato iš M., kvepalus A. jai dovanojo dviejų dienų draugystės proga. M. jai rodė kvepalus, jie buvo ,,Armani“, gal 50 ml, jų vertė galėtų būti apie 100 eurų. Ji žino, kad A. mama turi grožio saloną, tačiau A. pažįsta nuo 2015 m. vasaros ir niekada nėra mačiusi, kad pas jį būtų tokia suma pinigų. Kiek žino, tėvai A. duoda pinigų, tačiau nedidelėmis sumomis, nors iš J. buvo sužinojusi, kad per savo gimtadienį 2015-10-02 A. vaikščiodamas po Akropolį su mergina vardu G. A. sau gimtadienio proga pirkosi laikrodį ir G. buvo pasakiusi, kad gražus laikrodis, todėl A. jai taip pat nupirko tokį patį laikrodį, kiek girdėjo iš J., laikrodžiai kiekvienas buvo verti po 200 eurų. Iš kur tuo metu A. turėjo tokias sumas pinigų ji nežino, gal jam tėvai davė gimtadienio proga. Taip pat, iš J. sužinojo, kad gimtadienio proga A. buvo išsinuomojęs kambarį Klaipėdoje, jei neklysta viešbutyje (duomenys neskelbtini), jis taip pat po savo gimtadienio kažkurią dieną, tiksliai negali pasakyti kurią buvo kambarį viešbutyje išnuomojęs ir J. 2015-10-19 – 2015-10-20, tikslios dienos nepamena, ji kartu su M. po pamokų nusprendė nueiti pavalgyti sušių į kavinę, esančią ,,Manto Galerijoje“, prie jų prisijungė ir A.. Sėdint prie staliuko A. išsitraukė savo piniginę ir matė joje nemažą pinigų sumą, jei neklysta 600 ar 700 eurų, gal net ir daugiau, pinigai buvo kupiūromis po 100 eurų. Jos klausė iš kur pas jį tokie pinigai, tačiau A. visada išsisukdavo nuo atsakymo. Jis klausė M., ar jai reikia marškinių, klausė kiek jai reikia pinigų ir imdamas pinigus iš piniginės klausė 100, 150, 200 ar 500 eurų. M. pasakė, kad jai pinigų nereikia, bet A. ištraukęs iš piniginės 150 eurų padavė juos M. marškiniams. M. pinigus paėmė. Už maistą A. nesumokėjo, mokėjo kiekvienas atskirai. Išėję iš kavinės, jie išsiskirstė. Su A. buvo susitikusios Klaipėdos viešbučio kavinėje. A. atėjęs pradėjo girtis, kad (duomenys neskelbtini) viešbutyje esančiame sporto klube (duomenys neskelbtini) pasiėmė asmeninį trenerį, kuriam sumokėjo į priekį. Kiek jai žinoma, viena treniruotė kainuoja apie 30, 40 eurų, tačiau A. neminėjo, kiek treniruočių užsisakė. Iki tol A. sportavo minėtame klube, tačiau be asmeninio trenerio paslaugų. Taip pat, A. pasakė, kad nusipirko ir maisto papildų, bei ištraukęs iš krepšio parodė tris dideles dėžutes. Jų kainos neminėjo. Tiek jiems su M., tiek J., kiek J. pasakojo A. girdavosi naujais rūbais, kad perkasi kiekvieną dieną vis naujus rūbus. A. buvo jos prašęs, kad pakalbėtų su M. ir paprašytų jo, kad jis leistų jo maisto papildus pasidėti pas M., nes sakė, kad jo tėvai neleidžia jam pirkti maisto papildų. Kiek žino, A. vėliau pats susisiekė su M. ir maisto papildus laikė pas M. A. taip pat M. rašydavo sms žinutes, kurias jai M. duodavo perskaityti, jose jis siūlydavo jai nupirkti auksinę grandinėlę, laikrodį. M. su jo pasiūlymais nesutikdavo, nes s įtarė, kad jis pinigus galėjo iš ko nors pavogti. 2015-10-23 vakare jai į socialinį tinklapį ,,Facebook“ parašė žinutę M., kad grįžo jo mama, jis buvo minėjęs, kad mama darbo reikalais buvo išvykusi į užsienį ir pasakė, kad iš buto yra dingę jos pinigai 10 000 eurų. Ji jam atrašė, kad kreiptųsi į policiją. Kalbantis su M., jis minėjo, kad apie tai, jog jis namuose turi pinigus žinojo jis ir A., bet vėliau A. apie tai papasakojo ir J. Kad J. turėtų pinigų, nematė, bet tada suprato, iš kur pas A. tokios sumos pinigų. Su J. pažįstama yra gal apie mėnesį laiko, todėl jo kaip asmens visiškai nepažįsta. Pas M. svečiuose jos su M. buvo tik tris dienas, 2015-10-16, 2015-10-17 ir 2015-10-18. Tomis dienomis be M., jų su M., J. ir A. jokių pašalinių žmonių nebūdavo. Apie tai, kad M. mama namuose laikė tokią didelę pinigų sumą sužinojo tik tada, kai M. parašė į ,,Facebook“, iki tol būnant pas jį namuose apie jokius pinigus kalbos nebuvo. Jai A. nieko nepirko ir pinigų nedavė. Tikslios datos nepamena, bet prieš kelias dienas ji su M., M., J. ir A. buvo susitikę boulingo klube ,,Kapitolijus“, kalbėjo apie M. mamos pinigų vagystę tai A. jiems visiems pasakė, kad susimestų po 2500 eurų ir gražintų iš M. mamos pavogtus pinigus. Jie nesutiko, tada A. pasiūlė M. savo mamai pasakyti kad neva jis pinigus pralošė, taip pat prašė, kad jo mama atsiimtų pareiškimą, tačiau pats neprisipažino, kad pavogė iš M. mamos pinigus. Kodėl A. taip kalbėjo, jie nežino, bet kai A. buvo nuo jų nuėjęs, ji M. pasakė, kad pas A. piniginėje buvo mačiusi didelę pinigų sumą ir pinigai buvo kupiūromis po 100 eurų, todėl suprato, kad pinigus galėjo pavogti būtent A. (t.1, b.l. 46-48).

Liudytoja M. J. O. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-16, apie 19-19.30 val. kartu su drauge K. F. vaikščiojo po Klaipėdos centrą, kai jai paskambino draugas A. K., kuris pasiūlė jai susitikti ir nueiti į svečius pas jo draugą. Kadangi buvo kartu su K., A. apie tai pasakė, todėl abi su K. nuėjo iki I. Simonaitytės bibliotekos stotelės, kur susitiko su A. Susitikę ėjo pas A. draugą, kuris gyveno prie (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namuose. Atėję pas A. draugą pamatė, kad vaikinas jai matytas iš matymo, jis buvo vardu M. Pas M. buvo jos draugas J. ir dar du jai nepažįstami vaikinai, su kuriais nespėjo susipažinti, nes jie jiems atėjus išėjo. Pas M. bute jie sėdėjo kambaryje ir kalbėjosi. Butas, kuriame M. gyveno buvo dviejų kambarių, vienas kambarys buvo svetainė bendra su virtuve, o kitas kambarys miegamasis. 2015-10-16 pas M. jos su K. ilgai nebuvo gal apie dvi valandas. A. iš M. išėjo ankščiau, tačiau po kurio laiko grįžo. Tą vakarą, kai buvo pas M., jos su K. ir J. po M. kambarius nevaikščiojo. Kitą dieną, t. y. 2015-10-17 apie 13.00 val. susitikus su K. sulaukė iš A. pasiūlymo vėl nuvažiuoti pasisėdėti pas M. Kai atvyko pas M., buvo J. Tą dieną jie taip pat bendravo, A. ją buvo pasikvietęs į miegamąjį, kur jai padovanojo kvepalų ,,Giorgio Armani“ dėžutę. Bet vėliau, praėjus kuriam tai laikui iš draugų kalbų sužinojo, kad kvepalus A. buvo pirkęs kitai panelei, bet su ja susipyko, todėl juos padovanojo jai. Kiek žino, jis kvepalus buvo įsigijęs dar iki 2015-10-16 kai jie visi pradėjo rinktis pas M. 2015-10-17 būnant pas M. pastebėjo, kad A. dažai vaikščiojo po butą, buvo ne kartą užėjęs ir į miegamąjį. Jis buvo nuėjęs į jį pamiegoti, kadangi sakė, kad jam bloga. Vėliau kai eidavo į balkoną parūkyti į balkoną eidavo pro miegamąjį, A. iš balkono vis išeidavo sakydamas, kad vis kažką pamiršta. 2015-10-17 pas M. bute jos su K. pabuvo gal iki 19 val., A. išėjo ankščiau, o kiek pamena J. liko pas M. Pas M. vėl visi buvo ir 2015-10-18. 2015-10-19 joms su K. būnant kavinėje esančioje ,,Manto Galerijoje“, prie jų prisijungė ir A. A. atėjęs gyrėsi, kad turi pinigų, buvo išsiėmęs piniginę ir demonstratyviai iš piniginės imdamas pinigus klausė, ar jai reikia kokių daiktų. Ji matė, kad pas jį buvo apie 6 kupiūros po 100 eurų. Jai atrodė keista, iš kur pas jį tiek pinigų, bet galvojo, kad neseniai buvo jo gimtadienis, tai gal jam kas jų padovanojo. A. išsiėmęs iš piniginės padavė jai 150 eurų sakydamas, kad nusipirktų rūbų. Už maistą jos su K. pačios susimokėjo. Dar dienos metu iki susitinkant kavinėje A. jai siuntė sms žinutes klausdamas, kiek jai reikia pinigų rūbams, klausė gal 200, 300, 400 eurų, tačiau ji jam sakė, kad jai nereikia. 2015-10-21, apie 18 val. su K. buvo kavinėje, esančioje Klaipėdos viešbutyje kai prie jų prisijungė A., kuris gyrėsi, kad pradėjo sportuoti (duomenys neskelbtini) viešbutyje esančiame sporto klube (duomenys neskelbtini). Sakė, kad užsisakė asmeninio trenerio paslaugas, kuri viena kainuoja 30 eurų, jei neklysta minėjo, kad pasiėmė jų keturias. Nuo kada jis užsisakė asmeninio trenerio paslaugas ji nežino, taip pat nežino nuo kada A. apskritai sportuoja minėtame klube, nes nuo tada kai jie pradėjo draugauti, t. y. nuo 2015-10-17, jis jai nesigyrė, kad lanko sporto klubą. Būnant kavinėje A. taip pat gyrėsi, kad nusipirko maisto papildus, buvo iš krepšio išsiėmęs jei neklysta dvi dideles dėžutes maisto papildų ir jiems rodė. Iš draugų kalbų taip pat girdėjo, kad A. savo gimtadienio proga pirkdamas sau laikrodį, tokį patį nupirko ir savo tuometinei draugei su kuria draugavo iki jo. A. ji pažįsta apie 1,5 metų laiko. Su A. bendraudavo, kartu lankė bokso treniruotes, iki 2015-10-17 kai jis pasiūlė nueiti į svečius pas M. jį buvo sutikusi vasarą, bet per tą laiką nėra mačiusi pas jį didelių sumų pinigų, taip pat jis nėra gyręsis, kad jų turi, ar, kad kažką naujo ar vertingo nusipirko. Jis sakydavo, kad turi tai keturis, tai penkis eurus, bet tikrai ne po šimtą. Per tas kelias dienas, kai buvo pora A. nesigyrė, kad yra nusipirkęs naujus rūbus. Dar prieš susitinkant su A. kavinėje Klaipėdos viešbutyje, 2015-10-20 M. K. buvo rašęs žinutę į ,,Facebook“, kad grįžo jo mama ir, kad jai trūksta pinigų, kuriuos ji buvo palikusi M. saugoti. Sakė, kad trūksta 10 000 eurų. Apie tai jai papasakojo K., jie iš pradžių galvojo, kad M. juokauja ir susitikusios su A. 2015-10-21 apie tai su juo nekalbėjo. Vėliau 2015-10-29, ji, K., A., M. ir J. susitiko boulingo klube ,,Kapitolijus“. Susitikę kalbėjosi apie M. mamos pinigų vagystę, svarstė kaip tie pinigai galėjo būti pavogti, kas juos pavogė, tada A. jiems pasiūlė susimesti po 2500 eurų, kad grąžintų jo mamai pinigus. Kodėl jis taip pasakė, jie nesuprato, bet su jo pasiūlymų nesutiko, tada A. M. pasakė, kad jis pasakytų savo mamai, kad neva jis pinigus pralošė. Po kiek laiko A. išėjus iš kavinės jie su M. toliau kalbėjosi apie pinigų vagystę, M. sakė, kad pinigai buvo po 100 ir po 50 eurų kupiūromis, tačiau kur jis tuos pinigus laikė, nežino, jis nesakė. Ji su K. M. papasakojo, kad matė pas A. apie 600 eurų piniginėje, kad jis jai pirko kvepalus, kad prieš tai buvusiai merginai pirko laikrodį, taip pat iš J. buvo girdėjusi, kad A. po savo gimtadienio buvo sau išsinuomojęs viešbučio kambarį ir J. išnuomojo, tačiau kam J. reikėjo kambario to nežino, J. jai nieko nepasakojo. J. ar M. pasakė, kad spalio pradžioje, po A. gimtadienio A. mama pas jį buvo radusi 1300 eurų. A. mamai buvo sakęs, kad pinigai draugo K. ir mama jam buvo liepusi pinigus grąžinti draugui. Kalbėdami apie tai kiek per tą mėnesį A. išleido pinigų jie suprato, kad iš M. mamos pinigus galėjo pavogti būtent A., nes jis vienintelis iš jų turėjo tiek daug pinigų. J. pažįsta apie metus laiko, su J. dažnai bendraudavo, kad J. galėtų pavogti pinigus, nemano. Ji pas M. bute jokių pinigų nematė, apie tai, kad M. namie laikė tokią didelę pinigų sumą nežinojo, apie tai sužinojo iš K., kai jai pranešė M. (t.1, b.l. 50-52).

2015-11-10 savanoriškų daiktų pateikimo protokolo surašymo metu nepilnametė liudytoja M. J. O., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė kvepalų buteliuką „Giorgio Armani“ (t.1, b.l. 53-57).

2015-11-10 apžiūros metu, dalyvaujant nepilnametei liudytojai M. J. O., jos močiutei N. A., apžiūrėtos mobiliojo ryšio telefone „iPhone5S“ išsaugotos SMS žinutės nuo asmens, pasivadinusio „A.“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), po apžiūros mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas N. A. (t.1, b.l. 58-64).

Liudytoja A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. K. mama. Su A. tėvu negyvena apie 13 metų. Su buvusiu vyru bendrauja tiek, kiek reikia sūnui. Pats A. su tėvu ryšius palaiko. Kadangi ji nedirba, todėl jos sugyventinis išlaiko ją ir jos sūnų. A. pilnai aprūpintas, išlaidoms pinigų duoda. A. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pamokas lanko, iš mokyklos nusiskundimų nesulaukia. Apie tai, kad A. kaltinamas pinigų vagyste, ji sužinojo tik 2015-11-12, kai pas juos į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Pats A. apie tai jai nieko pasakojęs nebuvo. Po pareigūnų apsilankymo, A. pasisakė, kad pinigus, kuriuos pas jį buvo radusi piniginėje 500 eurų – buvo pavogęs iš jo draugo M. namų, tačiau tada, kai ji juos rado, A. sakė, kad tai draugo K. pinigai, kuriuos jis vėliau, t.y 2015-10-11 grąžino draugui 300 eurų, nes kai A. klausė, kiek pas jį yra svetimų pinigų, jis sakė, kad 300 eurų. Radusi minėtus pinigus ji A. klausė ar pas jį dar yra svetimų pinigų. A. sakė, kad savo banko sąskaitoje jų turi, todėl ji patikrino jo (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir ten rado dar 800 eurų, iš kurių nuėmė 500, nes bankomatas daugiau nuimti tuo metu neleido. Tuos pinigus – 500 eurų ir likusius 200 eurų tą pačią dieną – 2015-10-11, tik kiek vėliau jau A. krikšto tėvas A. G. važiavo kartu su A. ir pinigus grąžino A. draugui. Krikšto tėvas važiavo su A., nes jis pasisiūlė su juo važiuoti, kadangi ji A. buvo nupasakojusi situaciją dėl pas A. rastų pinigų. 2015-10-13 ji nuėmusi likusius 300 eurų iš A. banko sąskaitos, susitikusi prie Senojo turgaus taksi aikštelėje su A. draugu, grąžino jam likusius 300 eurų ir pasakė, kad daugiau jokių pinigų pas A. nebelaikytų, kad daugiau išvis su jos sūnumi nebendrautų. Būnant su A. pas tyrėją, ji sužinojo, kad A. iš M. pavogė dar 900 eurų. Ji A. klausė kodėl jis tuos pinigus pavogė, jis pasakė, kad susigundė, nes M. jam tuos pinigus rodė ir jie buvo laisvai prieinami. Iš sūnaus pasakojimo suprato, kad sūnus iš M. pavogė apie 2700 eurų, kuriuos ji stengsis surinkti ir pinigus grąžinti M. (t.2, b.l. 2-3).

Liudytojas D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį, jis buvo su savo draugu I. D. ir pasiskambino savo draugui J. M., tikėdamasis su juo susitikti ir praleisti laiką. J. pasakė, kad jis yra svečiuose pas M. kartu su dar vienu jo pažįstamu A. ir pasiūlė jam, kad jei nori, atvykti pas juos. Kiek pamena, kartu su savo draugu I. jie nuvyko pas M., kuris gyvena prie (duomenys neskelbtini) aikštės. Tuo metu buvo apie 21.00 val. Tuo metu bute be jų buvo – A., J., M., M. ir dar keletas asmenų . Bute dalis esančių asmenų sėdėjo prie stalo, jis su I. sėdėjo ant sofos. Būnant bute, jis bendravo su I., J. Po butą nevaikščiojo, buvo nuėjęs tik iki tualeto. Matė, kad kiti ėjo į balkoną parūkyti. Su juo visą laiką buvo I., kuris taip pat po butą niekur nevaikščiojo. Jis su I. bute buvo neilgiau kaip 1 valandą. Tuo metu jis sirgo, blogai jautėsi, todėl nusprendė ilgiau bute nebūti ir išėjo į namus. Su juo išėjo ir I.. Iš buto jį ir I. išlydėjo M.. Jis ir I. į butą atėjo bei iš buto išėjo per miegamąjį, kadangi per ten galima išeiti į kiemą. Būdamas bute jis tikrai nematė, kad kur atvirai būtų buvusios padėtos piniginės kupiūros. Praėjus maždaug trims savaitėms po to, kai jis lankėsi minėtame bute, jis išgirdo, kad iš to buto, kur jis lankėsi, yra pagrobta pinigų suma – kokiu metu ji pagrobta, kas ją pagrobė –jis nežino, nurodyti negali. Pats jis apie pagrobtus pinigus nieko nežino ir nieko papasakoti negali (t.1, b.l. 67-69).

2015-11-12 Kratos pas A. K. metu, pastarasis savanoriškai pateikė rankinį laikrodį "Tommy Hilfiger" be to, kratos metu rasta ir paimta gertuvė "Team Smartshake", daiktai buvo apžiūrėti 2015-11-19 apžiūros protokolu su fotolentelėmis (t. 1, b.l. 92-98, 102-107).

Įvykio vieta – kambarys – butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio dingo pinigai, buvo apžiūrėtas (t. 1, b.l. 14-17).

VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad A. K. turėjo 1 mėn. abonementą, lankėsi nuo 2016-10-11 iki 2016-11-09 sporto klube (duomenys neskelbtini), asmenines treniruotes treneriai teikia pagal verslo liudijimą (t. 1, b.l. 113).

UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad viešbučio (duomenys neskelbtini)rezervacijų valdymo bei svečių registravimo sistemoje duomenų apie A. K. ir J. M. apsistojimą nėra (t. 1, b.l. 116). (duomenys neskelbtini) rašte taip pat nurodyta, kad M. J., J. M., A. K. vardais asmenys viešbutyje apsistoję nebuvo (t. 1, b.l. 118).

Iš A. K. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-10-23 matyti, kad į A. K. banko sąskaitą, esančią banke (duomenys neskelbtini) 2015-10-04 buvo įnešta 1800 EUR, o 2015-10-09 dar 925 EUR, 2015-10-10 buvo nuimta 900 EUR, 2015-10-11 dar 500 EUR, o 2015-10-12 300 EUR (t. 2, b.l. 62).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino jo žinioje buvusį D. M. priklausantį turtą – 1300 EUR bei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atvirai pagrobė 200 EUR, tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 str. 1 d. bei BK 178 str. 2 d. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2015-10-04 pagrobė 1500 EUR, priklausančius D. M., nuo 2015-10-05 iki 2015-10-07 pagrobė D. M. priklausančius 300 EUR, o laikotarpiu nuo 2015-10-08 iki 2015-10-09 veikdamas bendrininkų grupe su J. M., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė D. M. priklausančius 1900 EUR, tokie kaltinamųjų A. K. ir J. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi padarę nusikalstamas veikas, o kaltinamųjų J. M. ir A. K. atsakomybę lengvina ir tai, kad jie atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai, kaltinamųjų J. M. ir A. K. atsakomybę sunkina tai, jog vieną nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, o kaltinamojo K. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimą, kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus turtiniams interesams. Kaltinamasis mokosi, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti paskyrus jam baudos bausmę.

Kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus turtiniams interesams, šiuo metu mokosi. Byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą nusikalto, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino savo veiksmais padarytą žalą, teismas turi pagrindo manyti, kad A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 93 str., atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal BPK 303 str. 4 d., jo bylą nutraukia bei pagal BK 82 str., 87 str., skiria kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą turtiniams interesams, šiuo metu mokosi. Byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą nusikalto, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino savo veiksmais padarytą žalą, teismas turi pagrindo manyti, kad J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 93 str., atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal BPK 303 str. 4 d., jo bylą nutraukia bei pagal BK 82 str., 87 str., skiria kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą.

Byloje nukentėjusioji D. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė jai iš K. A., J. M. ir A. K. bei jo įstatyminės atstovės A. K. priteisti 12 000 EUR turtinės žalos bei po 650 EUR iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimą, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, jog už advokato atstovavimą teisme sumokėjo 519 EUR (t. 3, b.l. 51-57). Nukentėjusioji D. M. teisme nurodė, kad mano, jog visa suma – tai yra 12 000 EUR buvo pagrobta kaltinamųjų, todėl prašo atlyginti nurodyto dydžio turtinę žalą, tačiau pridūrė, kad dalis žalos jau yra atlyginta, 1000 eurų pervesta paštu, kiek pamena 2500 EUR grąžinta, ta suma reikalavimą mažina. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad po įvykio jos sūnaus M. J. sveikata suprastėjo, jis pasijuto emociškai pažeistas susvyravo jo pasitikėjimas žmonėmis. Sūnui sutriko miegas, turėjo kreiptis į Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyrių, turėjo keisti mokyklą. Dabar jie gyvena kitame mieste. Įvykis paveikė ir ją pačią, nes jai skaudu dėl vaiko. Pinigai buvo M. senelio palikimas, tęsti mokslams ir jis neteko galimybės tęsti mokslų. Sūnaus stresas iššaukė kitas ligas (t. 3, b.l. 61-62).

Nors nukentėjusioji D. M. prašė iš kaltinamųjų priteisti 12 000 EUR turtinei žalai atlyginti, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K. iš svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), vienas pagrobė viso 1800 EUR, priklausančių D. M., bei kartu su J. M. pagrobė dar 1900 EUR (J. M. pasisavino 1000 EUR, o A. K. - 900 EUR). Jokių patikimų duomenų, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų pagrobęs likusius 8300 EUR, priklausančius D. M., byloje nėra.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. K. įstatyminė atstovė A. K. į asmeninę M. J. banko sąskaitą pervedė viso 1400 EUR, kaip žalos atlyginimą šioje byloje (t. 2, b.l. 198-199), o J. M. įstatyminis atstovas A. M. pašto perlaida D. M. pervedė 1000 EUR patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 3, b.l. 21-22). Kaltinamasis K. A. sutiko atlyginti nukentėjusiajai D. M. likusią neatlygintą žalos dalį, t.y. sumokėti pinigus, kuriuos pasisavino, kai D. M. pinigai buvo jo žinioje, bei atvirai pagrobė, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokiu būdu K. A. padarė 1500 EUR dydžio turtinę žalą, tačiau jos dalį 200 EUR sumokėjo A. K. mama (t. 3, b.l. 24).

Įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas tik iš dalies, byloje nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajai padaryta 3700 EUR turtinė žala, kurios dalį, t.y. 2400 EUR jau atlygino kaltinamųjų A. K. ir J. M. tėvai, todėl likusi neatlyginta suma – 1300 EUR priteistina iš kaltinamojo K. A..

Nukentėjusioji D. M. prašo jai priteisti iš kaltinamųjų po 650 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Spręsdamas nukentėjusiajai D. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog dėl tyčinių A. K., J. M. ir K. A. veiksmų nukentėjusioji turėjo nepatogumų, streso ir patyrė išgyvenimų, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teismui nurodytas aplinkybes, jog dėl įvykio sutriko jos sūnaus M. J. sveikata ir suprastėjo jo mokymosi rezultatai, kad sūnus turėjo kreiptis į psichiatrus, byloje nėra. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tiesioginiais A. K. ir J. M. veiksmais, o K. A. prie žalos padarymo prisidėjo netiesiogiai. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pasekmes, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiosios D. M. naudai iš kaltinamųjų J. M. ir A. K., o šiam neturint turto ar pajamų, subsidiariai iš kaltinamojo A. K. įstatyminės atstovės A. K., priteistina po 150 EUR neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo K. A. priteistina 70 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji D. M. taip pat prašė atlyginti jos patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 519 EUR (t. 3, b.l. 54-57). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesus bylos teisminio nagrinėjimo metu, teismas išlaidas advokato pagalbai pripažįsta procesinėmis išlaidomis ir iš kaltinamųjų K. A., J. M. ir A. K., o šiam neturint turto ar pajamų, subsidiariai iš kaltinamojo A. K. įstatyminės atstovės A. K., priteisia po 173 EUR advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kvepalų buteliukas „Giorgio Armani“, saugomas Klaipėdos apskrities VPK, pakete Nr. 234438, grąžintas liudytojai M. J. O., o ten pat saugoma gertuvė „Smart Shake“ ir laikrodis “Tommy Hilfiger“, kuris yra pakete Nr. 0013005, grąžintini kaltinamajam A. K., kadangi kaltinamasis A. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog gimtadienio proga buvo gavęs grynųjų pinigų apie 300 EUR, kuriuos įnešė į banko sąskaitą ir pirkdamas prekes (laikrodį, kvepalus), leido savo pinigus. Taigi, patikimų duomenų, patvirtinančių, kad minėti daiktai buvo įsigyti už pinigus, gautus nusikalstamu būdu, byloje nėra (t. 1, b.l. 108-111). Kompaktinė plokštelė, kurioje yra nuotraukos iš įvykio vietos (saugoma prie II tomo), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą iš K. A. valstybei priteisti 115,80 Eur, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų BPK 106 str. 2 d. pagrindu (t. 2, b.l. 197). Teismas gynėjo paskyrimą kaltinamajam K. A., vadovaudamasis BPK 51 str. 1 d. 4 p., 2 d., motyvavo tuo, kad tarp kitų nepilnamečių kaltinamųjų, kurie turi gynėjus, ir šio kaltinamojo gali kilti gynybos prieštaravimų, todėl teismas sprendė, kad be gynėjo šio kaltinamojo teisėti interesai nebus tinkamai ginami. Teisė į gynybą, negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo ginamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Kaltinamasis K. A. valios turėti gynėją neišreiškė, gynybą jam užtikrino teismas, todėl atsižvelgdamas ir į šio kaltinamojo turtinę padėtį - kaltinamasis K. A. mokosi, nedirba, turto neturi, teismas daro išvadą, jog priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo K. A. netikslinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti:

-pagal BK 183 str. 1 d. – 25 MGL (941,50 EUR) dydžio baudą;

-pagal BK 178 str. 2 d. – 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 4 d., K. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirti subendrintą 45 MGL (1694,70 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, K. A. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir jam paskirti 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

A. K. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str., paskirti A. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

J. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. , 87 str., paskirti J. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis arba dirbti bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti: iš kaltinamojo K. A. 1300 EUR turtinei žalai atlyginti bei 70 EUR neturtinei žalai atlyginti; iš kaltinamojo J. M. 150 EUR neturtinei žalai atlyginti; iš kaltinamojo A. K., o šiam neturint pajamų ar turto, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės A. K. – 150 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai D. M. iš kaltinamųjų K. A., J. M. ir A. K., o pastarajam neturint turto ar pajamų, subsidiariai iš kaltinamojo A. K. įstatyminės atstovės A. K., priteisti po 173 EUR atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kvepalų buteliuką „Giorgio Armani“, saugomą Klaipėdos apskrities VPK, pakete Nr. 234438, grąžinti liudytojai M. J. O., o ten pat saugomą gertuvę „Smart Shake“ ir laikrodį “Tommy Hilfiger“, kuris yra pakete Nr. 0013005, grąžinti kaltinamajam A. K., kompaktinę plokštelę, kurioje yra nuotraukos iš įvykio vietos (saugoma prie II tomo), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nepriteisti iš K. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė