Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-09-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-10010-446/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-03
Bylos Nr.
2YT-10010-446/2018
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00525-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
I. J.
Suinteresuotas asmuo
M. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. V., S. B.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10010-446/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00525-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 3 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Kristinai Urbelienei,dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui,suinteresuotam asmeniui M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, E. V., M. G., S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto pavedėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo močiutės V. B., mirusios 2009 m. sausio 10 d., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja paaiškino, kad jos močiutė V. B. testamentu jai paliko visą savo turtą. Apie testamentą ji žinojo, tačiau buvo įsitikinusi, kad su pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarą galima kreiptis per šešis mėnesius, todėl įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, paduodant pareiškimą notarui, ji praleido. Namas esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklausė jos mamai M. G. ir močiutei V. B.. Po močiutės mirties ji apsigyveno močiutei priklausančioje namo dalyje, jai atiteko visi močiutės daiktai, baldai. V. B. dukroms E. V., M. G., S. B., kurias ji nurodė suinteresuotais asmenimis, apie jų motinos testamentą buvo žinoma, nei viena iš jų testamento neginčijo, į mirusios motinos palikimą nepretendavo. Ji iki šiol faktiškai valdo močiutei V. B. priklausiusią namo ir žemės sklypo dalis, naudojasi visais jos paliktais daiktais, tokiu būdu palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. G. paaiškino, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ji ir jos mama V. B.. Iki savo mirties V. B. gyveno tame name kartu su jos šeima. Testamentu V. B. visą savo turtą paliko jos dukrai I. J., kuri nuo gimimo gyveno kartu su močiute, po jos mirties jai atiteko visas močiutei priklausęs, jos užgyventas turtas – namo ir namų valdos žemės sklypo dalys, asmeniniai daiktai, baldai. Nei ji, nei jos seserys į motinos palikimą nepretendavo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 33-34) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi V. B. turto perėmimo procedūrų, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos I. J. pareiškimas.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 38-39) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos I. J. pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 47-48) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. V. B. vardu yra registruota namų valdos, esančios Kelmėje, J. Janonio g. 6, dalis, Nacionalinė žemės tarnyba šio turto neadministruoja, neprieštarauja I. J. prašomo juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuoti asmenys E. V., S. B. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 44-45) nurodė, kad su I. J. pareiškimu sutinka, į motinos V. B. palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 15-16, 17) patvirtina, kad V. B. 1986 m. paveldėjimo būdu įgijo ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 2001 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi – 278/557 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įsigijimo metu V. B. sutuoktinis J. B. buvo miręs (b. l. 8), todėl abejonių, kad nekilnojamasis turtas yra asmeninė palikėjos nuosavybė, nekyla. Gimimo ir santuokos liudijimai byloje (b. l. 12, 13, 14) patvirtina, kad suinteresuoti asmenys E. V., M. G. ir S. B. – palikėjos V. B. vaikai. V. B. testamentu (b. l. 5), patvirtintu 2001 m. liepos 23 d. Kelmės rajono 1-ajame notaro biure, visą jai priklausantį turtą paliko savo anūkei I. J.. Palikėja V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Testamentų registro išrašai (b. l. 18, 19) patvirtina, kad nei testamentinė įpėdinė I. J., nei kiti įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos vaikai E. V., M. G., S. B. - į notarą dėl palikėjos V. B. turto paveldėjimo nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad V. B. nuo 1977 m. iki mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), pareiškėja I. J. gyvenamąją vietą nuo 1975 m. iki šiol yra deklaravusi tuo pačiu adresu (b. l. 52).

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. V. B. palikimo atsiradimo metu galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos A. T. 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja I. J. po savo močiutės V. B. mirties priėmė jos palikimą, kurį mirties dieną sudarė ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio Kelmėje, J. Janonio g. 6, aktyviais veiksmais – gyvendama palikėjai priklausančioje namo dalyje, šį būstą prižiūrėdama, naudodamasi namų valdos žemės sklypo dalimi, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Testamentinio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – palikėjos vaikai – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, testamento neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. B. mirties jos palikimą priėmė testamentinė įpėdinė I. J..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 14,61 Eur (b. l. 1), priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš I. J. valstybei 14,61 Eur (keturiolika eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė