- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2VP-4315-918/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00177-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, N. D., K. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, 2022 m. balandžio 14 d. pateiktu raštu patikslinusi pradinio pareiškimo reikalavimus, prašo nustatyti, kad K. P. priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens N. D. darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Švaros broliai“ už laikotarpį nuo N. D. ir K. P. santuokos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) iki povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre (duomenys neskelbtini) imtinai. Nurodo, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/01783 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2727-392/2020 dėl 1 893,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. P. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Atliekant vykdymo veiksmus, antstolis nustatė, kad skolininkas K. P. yra sudaręs santuoką su N. D. Antstolio nustatytu terminu skolininkas nepateikė antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad skolininkas K. P. su sutuoktine N. D. (duomenys neskelbtini) notarine tvarka sudarė povedybinę sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. D. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė. Atsiliepime į pradinį pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra mažas, todėl gavus teismo dokumentus, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta povedybinė sutartis. Povedybinės sutarties 1 punkte numatyta, kad nuo sutarties sudarymo momento kiekvieno įgytas turtas yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė, pagal 5 p. – pagal savo prievoles kiekvienas sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu.
Suinteresuotas asmuo K. P. nei į pradinį pareiškimą, nei į pradinio pareiškimo reikalavimo patikslinimą atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimo į pareiškimo patikslinimą nepateikė. Atsiliepime į pradinį pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt bei išsiunčiant procesinius dokumentus (CPK 133 str. 3 d., 593 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas prašymas tenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01793 matyti, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2727-392/2020 dėl 1 893,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su N. D., kuri gauna darbo užmokestį iš UAB „Švaros broliai“. 2021 m. lapkričio 30 d. nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-21-8-46804 antstolis nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš N. D. sąskaitų, suma, kurią draudžiama išmokėti – 2 306,36 Eur. 2021 m. lapkričio 30 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-21-8-46803 antstolis išaiškino skolininkui, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, skolininkas turi teisę per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-22-8-105 išaiškino išieškotojai, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, išieškotoja turi teisę per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Byloje nėra duomenų, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui metu skolininkas turėjo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Skolininkas K. P. 2021 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su N. D. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad bylų dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo, todėl tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu vykdomas, tiek pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
(duomenys neskelbtini), t. y. po pareiškėjo kreipimosi į teismą, suinteresuoti asmenys N. D. ir K. P. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė būsimo turto teisinį režimą. Iš 2022 m. balandžio 14 d. Vedybų sutarčių registro išrašo dokumentų santraukos matyti, kad suinteresuotų asmenų K. P. ir N. D. povedybinė sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota nuo (duomenys neskelbtini), vedybų sutarties identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisės vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).
CK 3.81 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; kt.).
Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikrinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 177, 178 straipsniai).
Sutuoktiniai turi teisę pakeisti įstatymo nustatytą turto teisinį režimą, sudarydami Vedybų (povedybinę) sutartį (CK 3.82, 3.104 straipsniai). Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad povedybine sutartimi gali būti keičiamas tik po šios sutarties sudarymo įgyto turto (įskaitant gaunamas pajamas) teisinis režimas.
Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys N. D. ir K. P. vedybų (povedybinę) sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), t. y. po prievolės išieškotojai atsiradimo. Povedybinės sutarties 1 punktu susitarė, kad nuo sutarties pasirašymo momento visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, turimo turto vertės prieaugio, kurį įsigys kiekvienas savo vardu santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. susitarė dėl turto atskirumo režimo (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas – apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas, patikslinęs reikalavimus iš esmės pripažįsta, kad skolininko sutuoktinės N. D. darbo užmokestis, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškotojas neįrodinėjo aplinkybių, jog K. P. prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, t. y. byloje nebuvo siekiama, jog prievolė būtų vykdoma iš N. D. asmeninės nuosavybės priklausančio turto. Atvirkščiai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. prievolę tiek pats išieškotojas, tiek išieškojimą vykdantis antstolis traktuoja kaip asmeninę K. P. prievolę, išieškojimą siekiama vykdyti ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, gautas iki (duomenys neskelbtini) (povedybinės sutarties sudarymo), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikslintas pareiškimo reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui K. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės N. D. iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties sudarymo gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, t. y. darbo užmokesčio, gauto iš UAB „Švaros broliai“ (CPK 667, 668 straipsniai).
Teismas šioje byloje patyrė 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo suinteresuotiems asmenims išlaidų. Tenkinus pareiškimą, šios teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų K. P. ir N. D., t. y. po 13,44 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsnius, teismas
nutaria:
pareiškėjos patikslintą prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinės N. D., a. k. (duomenys neskelbtini), su darbo santykiais susijusių pajamų, gautų iš UAB „Švaros broliai“ iki (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties sudarymo
Priteisti iš suinteresuoto asmens K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens N. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.