Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NV Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „DnB lizingas“ ir atsakovo A. G. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „DnB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NV Trade“, A. G., T. T. ir T. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir vieno iš solidarių atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatą, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal 2011 m. birželio 17 d. lizingo sutartį Nr. 201106F-8366 bei tos pačios dienos laidavimo sutartis Nr. 201106F-8366-G1, Nr. 201106F-8366-G2 ir Nr. 201106F-8366-G3 atsakovai A. G., T. T. ir T. T. neatlygintinai įsipareigojo, kaip solidarūs skolininkai, atsakyti UAB „DnB NORD lizingas“ visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu pagrindinis skolininkas UAB „NV Trade“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal 2011 m. birželio 17 d. lizingo sutartį Nr. 201106F-8366-G1. Nurodytų laidavimo sutarčių 2.2 punkte numatyta, kad kai prievolės pagal laidavimo sutartį neįvykdytos, pagrindinis skolininkas ir laiduotojai atsako UAB „DnB NORD Lizingas“ kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutarčių 3.1 punkte nurodyta, kad laiduotojas atsako UAB „DnB NORD lizingas“ ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas, t. y. už lizingo sutartyje numatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą UAB „DnB NORD Lizingas“ naudai. Taigi, sudarytomis laidavimo sutartimis atsakovai A. G., T. T. ir T. T. prisiėmė solidariąją atsakomybę už visas atsakovo UAB „NV Trade“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir atsakovo UAB „NV Trade“ sudarytos 2011 m. birželio 17 d. lizingo sutarties Nr. 201106F-8366. Ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams A. G., T. T. ir T. T. ieškovas AB „DNB Lizingas“ pareiškė kaip solidariems skolininkams, laidavimo sutartimis prisiėmusiems solidariąją atsakomybę už visas atsakovo UAB „NV Trade“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir atsakovo UAB „NV Trade“ 2011 m. birželio 17 d. lizingo sutarties Nr. 201106F-8366, kaip teisiniu reikalavimo pagrindu vadovaudamasis CK 6.81 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis.

Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą grindžia teismo patvirtintos taikos sutarties prieštaravimu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. CPK 44 straipsnio 3 dalyje reglamentuotai procesinio bendrininkavimo taisyklei, pagal kurią taikos sutarties sudarymui būtinas visų bendrininkų sutikimas, bei CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatom, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad kredito gavėjas UAB „NV Trade“ savo prievolių pagal 2011 m. birželio 17 d. lizingo sutartį Nr. 201106F-8366 laiku ir tinkamai neįvykdė. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir atsakovas BUAB „NV Trade“ atskirajame skunde. Kadangi įstatymas suteikia teisę kreditoriui pasirinkti, ar reikalavimą reikšti vienam iš solidariųjų skolininkų (pagrindiniam skolininkui ar laiduotojams), ar jiems visiems, be to, tiek dėl visos skolos, tiek dėl jos dalies, todėl ieškovas AB „DNB Lizingas“, esant neįvykdytai prievolei, visiškai pagrįstai pasinaudojo jam suteikta teise pareikšti ieškinį bei reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojai, kaip solidarūs skolininkai.

Vertindamas ieškovo ir vieno iš solidarių atsakovų sudarytos ir patvirtintos taikos sutarties pagrįstumą, apeliacinis teismas pažymi, kad užbaigti bylą taikiai yra šalių procesinė teisė (CPK 42 str. 1 d.), nulemta dispozityvumo principo. Šis principas reiškia bylos šalių teisę laisvai disponuoti ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų (teisė baigti bylą taikiai) nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, pvz., jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Vadovaujantis CPK 44 straipsnio 3 dalimi, taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.

Kaip minėta, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai iš atsakovų UAB „NV Trade“, A. G., T. T. ir T. T. priteisti 12 877,01 Lt skolos atlyginimą. Iš patvirtintos taikos sutarties matyti, jog ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino 2013 m. balandžio 19 d. ieškovo ir atsakovo A. G. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas A. G. įsipareigojo sumokėti ieškovui dalimis, taikos sutartyje nustatyta tvarka 5 180 Lt (iš reikalautų 12 877,01 Lt), o ieškovas įsipareigojo šio atsakovo atžvilgiu atsisakyti likusių ieškinio reikalavimų. Teismo patvirtinta taikos sutartimi, kurią pasirašė ieškovas ir vienas iš keturių bendraskolių, solidarioji skola (12 877,01 Lt) yra sumažinta ne mažesne dalimi, nei pagal bendrą taisyklę sudaro taikos sutartį pasirašiusių skolininkų dalis (12 877,01 Lt ÷ 4 = 5 180 Lt) (CK 1.8 str. 1 d., 6.129 str. 6 d.). Todėl įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patvirtinta taikos sutartimi atsakovas A. G. neviršijo savo reikalavimų ar įsipareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šios taikos sutarties patvirtinimui visų bendraatsakovių sutikimų nebūtina buvo gauti.

Apeliacinis instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad patvirtinus ieškovo ir vieno iš solidarių atsakovų sudarytą taikos sutartį buvo pažeistos CK 6.6 straipsnio 6 dalies nuostatos bei kitų solidarių skolininkų interesai.

Apeliacinis teismas pažymi, kad solidariosios prievolės atveju kreditorius gali atskirai ir besąlygiškai priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir taip atsisakyti solidariosios prievolės būtent dėl šio skolininko (CK 6.6 str. 8 d.). Tačiau vieno bendraskolio prievolės pasibaigimas savaime nereiškia, kad pasibaigia visa solidarioji prievolė. Jeigu kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti iš kitų bendraskolių įvykdyti visą prievolę (CK 6.8 str. 3 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju neturi būti apsunkinta kitų skolininkų padėtis. Nors tuo atveju, kai vienas skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, solidarioji prievolė išlieka, tačiau jos dalykas sumažėja atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi. Tai reiškia, kad kiti solidarieji skolininkai privalo įvykdyti prievolę, išskyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalį (CK 6.23 str. 3 d., 6.129 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju patvirtinus ieškovo ir vieno iš solidarių skolininkų taikos sutartį, pagal kurią A. G. turi sumokėti daugiau nei ketvirtadalį visos skolos, t. y. jam tenkančią skolos dalį, pastarajam sumokėjus šią skolos dalį kitų skolininkų prievolė sumažės sumokėta skolos dalimi, todėl laikyti, jog patvirtinus taikos sutartį ir sumokėjus skolos dalį bus pažeisti pagrindinio skolininko ar kitų solidarių skolininkų interesai nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.