- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- 2-325-744/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, - Šiaulių apskrities viršininko administracijos - atstovei B. V.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. ir UAB „Š.“ dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir teisės į turto paveldėjimą pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas panaikinti Pakruojo rajono notarų biuro notarės N. D. 2008 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Pripažinti testamentiniam L. M. įpėdiniui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę į turto – 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Š. k.v., paveldėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 1-3, 74-75). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino - panaikino Pakruojo rajono notaro biuro notarės N. D. 2008 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, po L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities VMI, be to, pripažino testamentiniam (duomenys neskelbtini) mirusio L. M., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdiniui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę į turto – 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimą bei priteisė iš atsakovo Šiaulių apskrities VMI ieškovui A. M. bylinėjimosi išlaidas: 656,50 Lt žyminio mokesčio, 1400,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 13,50 Lt išlaidų, susijusių su pažymų gavimu (t. 1, b.l. 117-123). 2009 m. kovo 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota Pakruojo rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės (t. 2, b.l. 97-99).
Ieškovas A. M. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miręs L. M. buvo jo dėdė – 1945 metais kare žuvusio jo tėvo J. M. brolis. Dėdės Leono mirties momentu jis buvo artimiausias jo giminaitis, nes dėdės sūnus B. žuvo Šiauliuose (duomenys neskelbtini), žmona J. mirė (duomenys neskelbtini), o sesuo E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. žūties jis rūpinosi L. ir J. M., jiems padėdavo, juos lankydavo praktiškai kiekvieną dieną. Padėjo dėdei palaidoti dėdiną J. Dėdei jis buvo kaip sūnus. 1989 m. lapkričio 27 d. dėdė L. surašė testamentą, kuriuo visą tuo metu turėtą turtą - gyvenamąjį namą su visais kiemo statiniais, esančius Pakruojo rajone, Š. kaime, kur iki mirties ir gyveno, bei piniginius indėlius banke paliko jam. Jokio kito turto dėdė tuo metu neturėjo. Testamentą patvirtino Pakruojo rajono L. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkė N. M., kurią jis buvo atvežęs pas dėdę į namus. Praėjus keliems mėnesiams po dėdės L. mirties notarė N. D. išdavė jam paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į testamente nurodytą turtą. Jis dėdę palaidojo ir iki šiol gyvena iš jo paveldėtoje sodyboje. Prieš mirtį, 1992 metų pradžioje dėdė L. parašė prašymą L. apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių į jo uošvio I. J. turėtą žemę atkūrimo. Jis apie tai gerai žinojo, nes buvo atvežęs dėdę prašymo surašymui. Dėdė jam sakė, kad jis galės dirbti šią žemę, kai ji bus sugrąžinta. Žinojo, kad žemė yra R. kaime, kad jos yra apie 12 ha ir kad be dėdės buvo dar viena pretendentė į šią žemę – Z. Žino, kad Z. mergautinė pavardė buvo J., tačiau koks jos giminystės ryšys su buvusiu žemės savininku I. J. tiksliai nežino. Dėdė L. negalėjo šios žemės įtraukti į testamentą, nes nebuvo jos savininkas, todėl toks testamentas nebūtų patvirtintas. Mirus dėdei jis rūpinosi šios žemės likimu, ne kartą lankėsi Pakruojo žemėtvarkos tarnyboje, domėjosi kaip vyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas. 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu mirusiojo L. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tekusią buvusio savininko I. J. nekilnojamo turto dalį – 6,08 ha žemės, esančią Pakruojo rajone, R. kaime. Jis, kaip įpėdinis, kreipėsi į notarę N. D. prašydamas išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į šią žemę, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Neprisimena, ar notarė surašė nutarimą, ar tai pasakė žodžiu. Tada pasitarė su teisininkais, kurie pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po dėdės L. M. mirties priėmė palikimą į 6,08 ha žemės, esančios Pakruojo rajone, R. kaime, faktiškai pradėdamas ją valdyti, nustatymo, tačiau teismas jo pareiškimą atmetė. Realiai jis iki to laiko šiuo žemės sklypu nesinaudojo, nes nebuvo jo savininkas. Po to jis bandė visokiais būdais savo vardu įforminti šį žemės sklypą – ne kartą kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, į Teisingumo ministeriją, Notarų rūmus, kitas institucijas, tačiau nesėkmingai. Žemėtvarkos skyriuje jis buvo raminamas, kad žemės sklypas ir toliau liks dėdės nuosavybė, kad valstybė jo nepaveldės. 2008 m. pavasarį, kovo ar balandžio mėnesį, jis iš UAB „Š.“ direktoriaus sužinojo, kad žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos dėdei L., paveldėjo valstybė. Tai jam patvirtino ir registrų centre. Kadangi tuo metu jis ruošė dokumentus teismui dėl šios žemės, ši naujiena jį labai nustebino. Jokio pranešimo apie tai, kad valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į šią žemę negavo. Todėl kreipėsi į teismą dėl šio paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, gavusi Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą apie galimai valstybei paveldėjimo teise pereinantį žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, R. kaime, ir nustačiusi, kad šio žemės sklypo savininkas L. M. yra miręs, šio žemės sklypo niekas nepaveldėjo, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės išdavimo. Atsakovo nuomone, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai, todėl prašė ieškinį atmesti (t. 1, b.l. 64-66).
Atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė T. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją t.y. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ir paaiškino, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. gegužės 2 d. gavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą apie galimai valstybei paveldėjimo teise pereinantį 6,08 ha žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, R. kaime, nuosavybės teise priklausantį L. M., mirusiam (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į minimą žemės sklypą L. M. buvo atkurta 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi visas įstatymų nustatytas procedūras, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 44 punktu, kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, o po teismo nutarties ir į antstolį dėl turto aprašo sudarymo. Gavę aprašą, kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pas notarę N. D., kuri visiškai teisėtai išdavė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Atsakovas žinojo, kad po L. M. mirties dalį turto – gyvenamąjį namą su kiemo statiniais bei piniginius indėlius banke pagal (duomenys neskelbtini) testamentą paveldėjo ieškovas A. M. Tačiau 6,08 ha žemės sklypas, esantis Pakruojo rajone, R. kaime, šiame testamente nurodytas nebuvo. Šis žemės sklypas testamente ir negalėjo būti nurodytas, nes testamento surašymo metu L. M. šios žemės dar neturėjo, nuosavybės teisė į ja buvo atkurta tik 1999 m. gegužės 6 d. Testamentinis įpėdinis A. M. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą į 6,08 ha žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, R. kaime, priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau Pakruojo rajono apylinkės teismas 1999 m. lapkričio 8 d. sprendimu A. M. pareiškimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad mirusysis L. M. 1992 m. sausio 26 d. parašęs prašymą Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimo, turėjo pakankamai laiko ir galėjo papildyti ar patikslinti savo testamentą, palikdamas testamentiniam įpėdiniui teisę į turtą, t. y. į žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Kitokių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti A. M. nesiėmė. Kadangi atsakovo veiksmai, atliekant 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu L. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą perėmimo valstybės nuosavybėn procedūras, buvo teisėti bei vykdomi įstatymų nustatyta tvarka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė pripažino faktą, kuriuo remiasi ieškovas, kad L. M. (duomenys neskelbtini), testamento surašymo metu, kito turto, nenurodyto testamente, neturėjo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Šiaulių apskrities viršininko administracija - pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo nesutinka ir prašė jį atmesti, nes Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, minėto turto paveldėjimo procedūras atliko teisėtai ir naikinti paveldėjimo teisės liudijimą nėra pagrindo (t. 1, b.l. 50-51). Papildomą ieškinio reikalavimą dėl ieškovo teisės į 608/1217 dalį žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, R. kaime, paveldėjimo prašė spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 89).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, - Šiaulių apskrities viršininko administracijos - atstovė B. V. teismo posėdžio metu prašė ieškovo reikalavimus dėl paveldėjimo liudijimo panaikinimo ir teisės į ginčo žemės sklypo paveldėjimą pripažinimo spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti. Šio trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities Viršininko sprendimu mirusiojo L. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tekusią buvusio savininko I. J. nekilnojamo turto dalį – 6,08 ha - žemės, esančią Pakruojo rajone, R. kaime. Kadangi žemėtvarkos skyriaus darbuotojai žinojo, kad L. M. turtą yra pagal testamentą paveldėjęs A. M., jam ir įteikė šį apskrities Viršininko sprendimą. Po to A. M. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą į šį žemės sklypą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau teismas jo pareiškimą atmetė, todėl tas žemės sklypas taip ir liko registruotas velionio L. M. vardu. 2007 metais į Šiaulių apskrities viršininko administraciją kreipėsi I. A. Z., kuri yra žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės L. M., bendrasavininkė, prašydama atidalinti jai priklausančią dalį - 6,09 ha žemės sklypo. Kadangi iki to laiko L. M. priklausantį žemės sklypo dalis nebuvo paveldėta, Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, siūlydamas pradėti šio turto paveldėjimo valstybės naudai procedūrą.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - UAB „Š.“ - atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiojo asmens UAB „Š.“ atstovas I. M. teismo posėdžio metu prašė ieškovo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir paaiškino, kad 2008 m. balandžio 17 d. UAB „Š.“ iš I. A. Z. įsigijo 609/1217 dalis žemės sklypo, esančio Pakruojo rajone, R. kaime, kurio bendrasavininkis yra valstybė. Anksčiau šis sklypas priklausė L. M. Jis pažinojo velionį L. M., nes gyveno kaimynystėje, gerai pažįsta ir jo sūnėną – ieškovą A. M. I. L. M. po jo sūnaus B. mirties buvo kaip sūnus. Kitų artimų giminaičių L. M. neturėjo, todėl testamentu palikti turtą galėjo tik A. Po L. M. mirties A. M. atsigyveno jo sodyboje, kurioje gyvena ir iki šiol. Jis tvarkėsi dokumentus ir į dalį žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos L. M., tačiau šį žemės sklypą kažkodėl paveldėjo valstybė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Pakruojo rajono 1- ojo notaro biuro notarė N. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą valstybei išduotas teisėtai, nepažeidžiant palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius (t. 1, b.l. 47-48). Tretysis asmuo notarė N. D. į teismo posėdį neatvyko, ji teismui pateikė 2009 m. liepos 27 d. prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), prieš mirtį gyvenęs Pakruojo rajone, Š. kaime (t. 1, b.l. 6). L. M. mirties momentu pirmos ir antros eilės įpėdinių (vaikų, sutuoktinio, tėvų, brolių, seserų, senolių), galėjusių paveldėti pagal įstatymą (tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 str.), nebuvo. L. M. sutuoktinė J. M., I. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7), sūnus B. M. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9), sesuo E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 10), brolis J. M. (ieškovo A. M. tėvas) žuvo 1945 m. balandžio 22 d. (t. 1, b.l. 8). (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Pakruojo rajono L. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkės N. M., L. M. visą tuo metu turėtą turtą - gyvenamąjį namą ir visus kiemo statinius, esančius Pakruojo rajone, L. apylinkėje, Š. kaime, piniginį indėlį su priskaičiuotais procentais, esantį Pakruojo taupomojo banko Š. filiale Nr. 7 31/017, sąskaitos Nr. 543, piniginį indėlį su priskaičiuotais procentais, esantį Pakruojo taupomojo banko Pakruojo centrinėje taupomojoje kasoje Nr. 7431, sąskaitos Nr. 10063, paliko ieškovui A. M. (t. 1, b.l. 6). (duomenys neskelbtini) testamento pagrindu 1992 m. spalio 8 d. Pakruojo rajono notarė N. D. testamentiniam įpėdiniui A. M. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (t. 1, b.l. 5). 1992 m. sausio 21 d. L. M. Pakruojo rajono L. apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti (atstatyti nuosavybės teises) į uošvio J. I ., J. turėtą žemę, esančią Pakruojo rajone, R. kaime, kurios plotas 12,17 ha. Prašyme nurodytas ir kitas pretendentas – Z. I. A. (t. 1, b.l. 53). Šio prašymo pagrindu 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 65-8473 mirusio L. M. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko – uošvio I. J. nuosavybės teise valdyta nekilnojamą turtą – 6,08 ha ploto žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, R. kaime (t. 1, b.l. 11). Nuosavybės teisė atkurta grąžinant žemės sklypą natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininke I. A. Z., kurios dalis 6,09 ha. Vienas 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimo egzempliorius buvo įteiktas L. M. testamentiniam įpėdiniui A. M., kuris kreipėsi į notarę N. D. dėl papildomo paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau notarė tai padaryti atsisakė motyvuodama tuo, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisė buvo atkurta L. M., nebuvo nurodytas jo (duomenys neskelbtini) testamente (ieškovo A. M. paaiškinimai). Tada ieškovas A. M. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis po dėdės L. M. mirties priėmė palikimą - 6,08 ha ploto žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, R. kaime, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau teismas 1999 m. lapkričio 8 d. sprendimu šį ieškovą prašymą atmetė (t. 2, b.l. 88). 2007 m. kovo 21 d. į Šiaulių apskrities viršininką kreipėsi I. A. Z., prašydama priimti valstybės nuosavybėn mirusiojo L. M. žemės dalį ir ją atidalinti (t. 2, b.l. 87). 2007 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyrių, prašydamas pradėti L. M. žemės paveldėjimo valstybės naudai procedūrą (t. 2, b.l. 83). 2008 m. sausio 9 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija kreipėsi į Pakruojo rajono notarų biuro notarę N. D. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (t. 2, b.l. 2). Tą pačią dieną Pakruojo rajono notarų biuro notarė N. D. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 6578-0003-0069, esančio R. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, paveldėjimo (t. 1, b.l. 19). 2008 m. kovo 18 d. ši valstybės paveldėta dalis žemės sklypo Nekilnojamo turto registre įregistruota Šiaulių apskrities viršininko administracijos vardu (t. 2, b.l. 19).
Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir ieškovo teisės į ginčo turto paveldėjimą pripažinimo
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą.
Pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį paveldėjimo santykiams taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios CK normos.
Palikimo atsiradimo metu (1992 m. rugpjūčio 9 d.) galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 575 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienas pilietis gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausiantiems prie įstatyminių įpėdinio rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms. To paties kodekso 567 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Jeigu, nesant įstatyminių įpėdinių, testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei (1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 593 straipsnio 3 dalis). Todėl, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, svarbu nustatyti tikrą testatoriaus L. M. valią dėl jo turto palikimo A. M. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Pakruojo rajono L. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkės N. M., L. M. savo turtą - gyvenamąjį namą ir visus kiemo statinius, esančius Pakruojo rajone, L. apylinkėje, Š. kaime, piniginį indėlį su priskaičiuotais procentais, esantį Pakruojo taupomojo banko Š. filiale Nr. 7 31/017, sąskaitos Nr. 543, piniginį indėlį su priskaičiuotais procentais, esantį Pakruojo taupomojo banko Pakruojo centrinėje taupomojoje kasoje Nr. 7431, sąskaitos Nr. 10063, paliko ieškovui A. M. (t. 1, b.l. 6). Neginčijamai nustatyta (šią faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovė (CPK 187 straipsnis)), kad kito turto, nenurodyto šiame testamente, nei testamento surašymo momentu, nei mirties momentu, L. M. neturėjo, todėl darytina išvada, kad L. M. įpėdiniui A. M. paliko visą tuo metu turėtą turtą, o ne jo dalį. Šią išvadą patvirtina ir kitos teismo nustatytos aplinkybės – nors testamento sudarymo metu buvo gyvi du palikėjo artimi giminaičiai: L. M. sesuo E. J., mirusi (duomenys neskelbtini), ir sūnėnas A. M., tačiau visą savo turtą palikėjas testamentu paliko būtent ieškovui, po L. M. sūnaus B. mirties A. M. rūpinosi L. M. ir jo sutuoktine J., L. M. ieškovą laikė savo sūnumi (ieškovo, trečiojo asmens atstovo I. M. paaiškinimai). (duomenys neskelbtini) testamentu L. M. neturėjo galimybės palikti dalies žemės sklypo, į kurį jam 1999 m. gegužės 6 d. buvo atkurta nuosavybės teisė, įpėdiniui A. M., nes testamento sudarymo metu šis nekilnojamas daiktas jam nepriklausė, dar daugiau, tuo metu dar nebuvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė ir nebuvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Net ir nurodžius šį žemės sklypą testamente, akivaizdu, kad jo sudarymo metu jis nebūtų legaliai patvirtintas tuometės valdžios institucijų.
Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama analogišką bylą (civilinė byla Nr. 3K-7-5/2006), išaiškino, kad paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui. L. M., 1992 m. sausio 21 d. kreipdamasis į Pakruojo rajono L. apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti (atstatyti nuosavybės teises) į uošvio J. I., J. turėtą žemę, esančią Pakruojo rajone, R. kaime, kurios plotas 12,17 ha (t. 1, b.l. 53), be abejonės, įgijo tokią turtinę teisę. Šio prašymo pagrindu 1999 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 65-8473 mirusio L. M. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko – uošvio I. J. - nuosavybės teise valdytą nekilnojamą turtą – 6,08 ha ploto žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, R. kaime (t. 1, b.l. 11). Tuo metu galiojusio 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Šio įstatymo ir testamento pagrindu įgytos teisės vienintelis testamentinis įpėdinis A. M. neatsisakė, priešingai, rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu – visiškai pagrįstai kreipėsi į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po dėdės L. M. mirties priėmė palikimą - 6,08 ha ploto žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, L. seniūnijoje, R. kaime, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, kitas valstybės institucijas, Lietuvos notarų rūmus, todėl darytina išvada, kad ieškovas siekė paveldėti žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės testatoriaus vardu. Vadovaudamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad 1999 m. gegužės 6 d. velionio L. M. vardu atkūrus nuosavybės teises, jos turėjo būti perduotos įpėdiniui A. M., jam išduodant papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-154/2009). Dėl tokių priežasčių Pakruojo rajono notarų biuro notarės N. D. 2008 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 128, išduotas valstybei, dėl 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 6578-0003-0069, esančio R. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, paveldėjimo, naikintinas, o teisė į šio turto paveldėjimą pripažintina testamentiniam įpėdiniui ieškovui A. M. (1964 m. su vėlesniais pakeitimais ir papildymais CK 567 straipsnio 3 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-5/2006).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.
Ieškovas prašė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad viso šioje byloje turėjo 3070 litų bylinėjimosi išlaidų: 2400 litų išlaidų advokatės S. B. pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 22, 76, 144, t. 2, b.l. 115), iš kurių 500 litų sumokėjo už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos – Šiaulių apygardos – teisme, nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą (t. 1, b.l. 144); 656,50 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto paduodant ieškinį ir papildomą ieškinį (t. 1, b.l. 24, 77), ir 13,50 Lt išlaidų, susijusių su pažymų gavimu.
Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai t.y. tenkintini visi ieškovo materialiniai reikalavimai šioje byloje, jam iš atsakovo priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirma instancija Šiaulių miesto ir Pakruojo rajono apylinkės teismuose, tai yra 2570 litų (1900 litų išlaidų advokatės S. B. pagalbai apmokėti, 656,50 Lt žyminio mokesčio ir 13,50 Lt išlaidų, susijusių su pažymų gavimu). Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, advokato darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ konstatuoja, kad ieškovo nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 98 straipsnis). Įstatymas nenumato galimybės atleisti šalį, kurios nenaudai priimtas sprendimas, nuo bylinėjimosi išlaidų, kurias turėjo bylą laimėjusi šalis, priteisimo, nors ši šalis ir būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 ir 93 straipsniai).
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 98 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytos taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacine bei kasacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Kadangi Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė Pakruojo rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nespręsdamas apeliacinėje instancijoje šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (t. 2, b.l. 97-99), teismas išsprendžia ir šį klausimą. 2008 m. spalio 21 d. apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo A. M. ieškinį ir papildomą ieškinį (t. 1, b.l. 125-127). Ieškovas 2008 m. lapkričio 12 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 1, b.l. 139-141). Kadangi Šiaulių apygardos teismas atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikindamas 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduodamas Pakruojo rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atsakovo apeliacinį skundą (nors ir iš dalies, be to, ne apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais), priėmė sprendimą atsakovo naudai, todėl ieškovo 500 litų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias jis turėjo apeliacinėje instancijoje, iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-271, 274, 275, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Pakruojo rajono notarų biuro notarės N. D. 2008 m. sausio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registracijos Nr. 128, dėl 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio R. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, paveldėjimo po L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, išduotą valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pripažinti testamentiniam 1992 m. rugpjūčio 9 d. mirusio L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę į turto – 608/1217 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio R. kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, paveldėjimą.
Priteisti ieškovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Š. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone, iš atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), 2570 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas nusiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.