- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- e1-2467-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52023-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.2Prokuroro pareiškimo turinys (BPK 419 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ virėja, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista:
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. A. 2019 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 23.00 val., iš P. R. gyvenamojo namo kambario, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą, P. R. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Xiaomi Mi 9T 64 Gb Red“ 433,25 eurų vertės, tuo padarydama P. R. 433,25 eurų žalą.
Šiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. A. 2020 m. spalio 14 d., apie 10.20 val., viešoje vietoje, t. y. Kauno socialinių paslaugų centro, esančio (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, posėdžio dėl mažamečių vaikų globos metu, įžūliu elgesiu, rodydama aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą, būdama agresyviai nusiteikusi, nepaisydama elementarių elgesio bei moralės normų, tyčia rankų kumščiais bei delnais suduodama savo buvusiam sugyventiniui K. S. į galvos sritį, taip jam sukeldama fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamoji S. A. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 val. kartu su V. K. ir G. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas P. R.. Būdami P. R. namuose, vartojo alkoholį. Bebūnant P. R. namuose, nuo televizoriaus stalelio paėmė P. R. telefoną ir įsidėjo jį į kišenę. Pasibaigus vakarėliui į namus išvyko taksi. 2019 m. gruodžio 8 d. nusprendė mobiliojo ryšio telefoną nunešti į netoli namų esantį lombardą. Netoli lombardo pamatė tris vyriškius, kurių paprašė priduoti telefoną į lombardą ir pažadėjo už tai jiems duoti kelis eurus. Vyriškiai sutiko ir paėmė jos pavogtą mobiliojo ryšio telefoną ir jį nunešė į lombardą. Jie netrukus grįžo ir padavė jai 100 eurų, o ji jiems padavė penkis eurus. Vyrams nesakė, jog telefonas yra vogtas, jie to nežinojo. 2020 m. spalio 14 d., apie 10.00 val., dalyvavo Kauno socialinių paslaugų centro posėdyje. Posėdžio metu dalyvavo keli specialistai, jos mama ir K. S.. Posėdžio metu ji K. S. rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. Neprisiminė, kiek kartų sudavė. Po to iš posėdžio išėjo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios S. A. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, pareiškimai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusysis P. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). kartu su tėvais R. R. ir Č. R.. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 val. pas jį į svečius atėjo draugai V. K. ir G. L., kurie kartu atsivežė draugę S. A.. Visi leido laiką antrajame namo aukšte esančiame kambaryje. Svečiai vartojo alkoholinius gėrimus, pats P. R. negėrė. Apie 23.00 val. V. K., G. L. bei jų draugė išvyko, o jis nuėjo miegoti. 2019 m. gruodžio 8 d. apie 8.30 val. prabudęs kambaryje pasigedo savo mobilaus ryšio telefono ,,Xiaomi Mi 9T 64Gb Red“, kurį laikė savo kambaryje ant stalo. Telefoną P. R. įsigijo 2019 m. lapkričio 4 d., sumokėjo 329 eurų, papildomai sumokėjo 5,25 eurų Valstybės nustatytą laikmenos mokestį bei savo noru užsisakė papildomą šio mobilaus ryšio telefono draudimą už 99 eurų, iš viso jis sumokėjo 433,25 eurų. Niekur namie neradęs minėto mobilaus ryšio telefono, paskambino V. K. bei G. L., kurie pasakė, kad telefono neėmė. Įtarė, kad mobilaus ryšio telefoną galėjo pavogti su jais kartu buvusi draugė S. A.. V. K. nusprendė paskambinti į lombardą, esantį adresu Šiaurės pr. 99, Kaunas. Paskambinus lombardo darbuotojas patvirtino pagal padiktuotą mobilaus ryšio telefono IMEI, kad toks mobilaus ryšio telefonas pas juos buvo užstatytas. S. A. jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, P. R. jai atleido ir jie susitaikė, S. A. jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 8–16, 77–78).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 20.00 val. su G. L. ir S. A. nuvyko į svečius pas P. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis ir S. A. vartojo alkoholį, G. L. ir P. R. negėrė. Jis matė, kad P. R. mobiliojo ryšio telefonas ,,Xiaomi Mi“ buvo padėtas jo kambaryje ant televizoriaus stalelio. Apie 23.00 val. visi išvyko iš P. R.. Kitą dieną ryte jam paskambino P. R. ir pasakė, kad neranda savo mobiliojo ryšio telefono. Pagal ,,Android“ programėlę pamatė, kad telefonas yra Kaune. Jie suprato, kad telefoną tikriausiai bus pavogusi S. A.. Kadangi jie žinojo, kad S. A. gyvena Kaune, Šiaurės prospekte, paskambino į šalia jos namų esantį lombardą ir pasiteiravo, ar nebuvo pristatytas telefonas ,,Xiaomi Mi“, nurodė telefono E. L. darbuotojas jiems pasakė, kad ryte du jauni vyrai ir vienas vyresnio amžiaus vyras tokį telefoną atnešė. Tada jie paskambino ir S. A. ir pasakė, kad rašys pareiškimą dėl telefono vagystės. S. A. iš pradžių neigė, kad pavogė telefoną, o po to pasakė, kad gali kartu vykti į policiją parašyti pareiškimą (1 t., b. l. 83–84).
Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su V. K., S. A. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 val. nuvyko pas P. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten V. K. ir S. A. vartojo alkoholį, o jis ir P. R. alkoholio nevartojo. Būnant pas P. R. matė, kad jo mobiliojo ryšio telefonas ,,Xiomi Mi“ buvo padėtas ant stalelio. Iš P. R. namų išvyko apie 23.00 val. 2019 m. gruodžio 8 d. ryte jam paskambino P. R. ir pasakė, kad niekur neranda savo mobiliojo ryšio telefono. Po kelių valandų jam vėl paskambino P. R. ir pasakė, kad savo telefoną rado lombarde, esančiame netoli S. A. namų (1 t., b. l. 89–90).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su savo mažamečiais vaikais T. S. ir N. S., kadangi vaikų motinai, jo buvusiai sugyventinei S. A. yra apribotos motinystės teisės dėl negebėjimo rūpintis vaikais. 2020 m. spalio 14 d. nuo 10.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)socialinių paslaugų centre, vyko posėdis dėl jų vaikų interesų. Posėdyje dalyvavo šeimos krizių centro atstovė D. R., vaikų teisių atstovė I. P., atvejo vadybininkė D. K., vaikų darželio socialinė darbuotoja, jo šeimos socialinė darbuotoja, mobiliosios komandos darbuotoja, jo vaikų motina S. A. ir jos motina S. A.. Posėdžio metu visų prieš tai minėtų posėdžio dalyvių akivaizdoje S. A. trikdė posėdžio veiklą, demonstravo nepagarbą posėdžio dalyviams, elgėsi įžūliai, agresyviai, keikė visus posėdžio dalyvius necenzūriniais žodžiais, juos įžeidinėjo, grasino, jam sakydama, kad su susidoros, kad tik išėjus iš posėdžio išveš jį į mišką. Apie 10.20 val. posėdžio metu, jam sėdint šalia S. A., ji tyčia rankomis, kumščiais ir delnais jam sudavė nemažiau dešimt kartų į galvą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Kadangi posėdis ir jo tvarka buvo sutrikdyta, D. K. paprašė S. A. palikti patalpas, todėl posėdis buvo užbaigtas jai nedalyvaujant. Įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė, todėl į teismo medicinos specialistus nesikreips (1 t., b. l. 42–47).
Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno miesto vaikų teisių skyriaus vyriausiąja specialiste. S. A., K. S. ir jų du mažamečiai vaikai yra žinomi nuo 2020 m. liepos mėnesio, kadangi S. A. savo vaikus paliko savo neblaivios motinos S. A. priežiūroje. 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo priimtas sprendimas vaikus paimti iš šeimos, vaikai buvo apgyvendinti pas laikinus globėjus. 2020 m. spalio 14 d. 10.00 val. Kauno socialinių paslaugų centre vyko posėdis, kuriame dalyvavo šeimos krizių centro atstovė D. R., vadybininkė D. K., vaikų darželio socialinė darbuotoja, socialinio paslaugų centro socialinė darbuotoja, mobiliosios komandos priklausomybių specialistė R. B., vaikų S. A. ir jos motina S. A. ir vaikų tėvas K. S.. S. A. trikdė posėdžio veiklą, demonstravo nepagarbą posėdžio dalyviams, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, paprašius jos nevartoti necenzūrinių žodžių, į pastabas nereaguodavo. Posėdžio metu S. A. sėdėjo šalia K. S., jį provokavo, baugino, keikė jį necenzūriniais žodžiais, jam grasino, ėmė jam tyliai kažką šnabždėti. Pradėjus K. S. kalbėti, S. A. ėmė jį įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais ir tyčia rankomis, kumščiais ir delnais jį mušti, suduodama ne mažiau kaip dešimt kartų į veidą ir krūtinę. Visi prašė S. A. liautis, tačiau jai nepaklusus, buvo iškviesta policija. Įvykio metu buvo sutrikdytas posėdis, visų specialistų darbas ir buvo išbalansuota jų emocinė pusiausvyra (1 t., b. l. 144–145).
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno skyriuje. 2020 m., tikslios datos nepamena, apie 10.00 val., Kauno socialinių paslaugų centre vyko posėdis dėl K. S. ir S. A.. Posėdyje dalyvavo K. S., S. A., jos mama, vadybininkė D. K., šeimos krizių centro socialinė darbuotoja D. R., ir vaiko teisių specialistė I. P.. Posėdžio metu S. A. buvo nemandagi, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Pradėjus kalbėti K. S., šalia jo, iš dešinės pusės, sėdėjusi S. A. pradėjo šaukti, kelti balsą, pertraukinėti jį, išsakė įvairius kaltinimus ir atsistojusi rankų delnais sudavė nemažiau kaip du kartus K. S. į galvos sritį. Po to D. K. iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 150–151).
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre. 2020 m. spalio 14 d., apie 10 val., Kauno socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis dėl K. S. ir S. A.. Posėdyje dalyvavo ji, K. S., S. A., S. A., specialistė R. B., socialinė darbuotoja D. R. ir vaiko teisių specialistė I. P.. Posėdžio metu S. A. vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, pradėjus kalbėti K. S., šalia jo, iš dešinės, sėdėjusi S. A. pašoko nuo kėdės, pradėjo šaukti, kelti balsą ir savo rankų delnais sudavė K. S. į galvos sritį. Smūgių buvo nemažiau kaip du. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems atvykus, S. A. ir jos mamos jau nebuvo (1 t., b. l. 156–157).
Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre. 2020 m., prieš maždaug du mėnesius, Kauno socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo ji, K. S., S. A., S. A., specialistė R. B., D. K., I. P.. Posėdžio metu S. A. elgėsi agresyviai, neklausė specialistų nuomonės, vartojo necenzūrinius žodžius, kėlė balsą. Kai K. S. pradėjo kalbėti, S. A. atsistojo nuo kėdės, ir, stovėdama K. S. iš šono, sudavė jam nemažiau kaip tris kartus į galvos sritį. Nematė, ar buvo suduota kumščiais ar delnais. K. S. nesigynė, tik dengėsi galvą rankomis. Po to S. A. iš posėdžių salės išėjo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai (1 t., b. l. 162–163).
L. S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. A. yra jos dukra, todėl pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, nieko pasakyti apie tarp jos ir Karolio Kauno socialinių paslaugų centre posėdžio metu įvykusį konfliktą ji negalėjo (1 t., b. l. 168).
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia.
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, patvirtina nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog dėl kaltinamojo viešoje vietoje atliktų įžūlių veiksmų buvo sugadintas vakaras nukentėjusiesiems, įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, jie pasijuto šokiruoti. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji 2019 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 23.00 val., iš P. R. gyvenamojo namo kambario, esančio (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą, P. R. priklausantį, turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Xiaomi Mi 9T 64 Gb Red“, 433,25 eurų vertės, tuo padarydama P. R. 433,25 eurų žalą. Be to, S. A. 2020 m. spalio 14 d., apie 10.20 val., viešoje vietoje, t. y. Kauno socialinių paslaugų centro, esančio (duomenys neskelbtini), posėdžių salėje, posėdžio dėl mažamečių vaikų globos metu, įžūliu elgesiu, rodydama aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą, būdama agresyviai nusiteikusi, nepaisydama elementarių elgesio bei moralės normų, tyčia rankų kumščiais bei delnais suduodama savo buvusiam sugyventiniui K. S. į galvos sritį, taip jam sukeldama fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamosios kaltė įrodyta kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą patvirtina, logiškai tarpusavyje susiję, byloje nenustatyta, kad jie būtų gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytini S. A. kaltės įrodymais.
Kaltinamoji pripažino, kad 2019 m. gruodžio 7 d. vakarojo su kitais asmenimis pas P. R.. Bebūnant jo namuose, nuo televizoriaus stalelio paėmė P. R. telefoną, kurį kitą dieną, paprašiusi kitų asmenų pagalbos, pridavė į lombardą, esantį netoli jos namų, už tai gavo 100 eurų. Tai, kad kaltinamoji neteisėtai užvaldė svetimą turtą – P. R. mobilaus ryšio telefoną, patvirtina ir P. R., liudytojo V. K., G. L. parodymai, kad jie kartu su S. A. vakarojo pas P. R., po ko kitą rytą šis pasigedo savo mobilaus ryšio telefono, jiems pavyko išsiaiškinti, kad telefonas lombarde, kuris yra netoli S. A. namų, S. A. iš pradžių neigusi, kad pagrobė telefoną, vėliau jiems tai pripažino. Šie duomenys patvirtina, jog S. A. P. R. turtą užvaldė neteisėtai, neturėdama tam jokio pagrindo, t. y. jį pagrobė. Turtą pagrobė slaptai, nematant ir nežinant apie tokius jos veiksmus nei vienam kartu vakarojusiam asmeniui. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 eurų) sumą, todėl tai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – dalyką. Kaltinamoji būdama suaugusi, pakaltinama, dirbanti, turinti šeimą, neabejotinai suvokė, kad užvaldydama svetimą turtą be jokio teisėto pagrindo elgiasi neteisėtai, kad dėl to nukentėjusysis patirs žalos ir norėjo taip veikti, nes pagrobto daikto negrąžino, o pridavė jį į lombardą. Tai, kad S. A. suprato, jog elgiasi neteisėtai, nusikalstamai rodo ir aplinkybė, jog pati į lombardą telefono ji nenešė, bijodama, kad jos veika gali būti greitai išaiškinta, paprašė tą padaryti kitų asmenų, kuriems už tai sumokėjo 5 eurus.
Apibendrinant darytina išvada, kad S. A. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji slaptos vagystės požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
S. A. taip pat pripažino, kad 2020 m. spalio 14 d. Kauno socialinių paslaugų centro posėdyje elgėsi netinkamai – sudavė ranka savo buvusiam sugyventiniui į galvos sritį. Tai, jog S. A. 2020 m. spalio 14 d., viešoje vietoje, t. y. Kauno socialinių paslaugų centro, posėdžių salėje, posėdžio dėl mažamečių vaikų globos metu, įžūliu elgesiu, rodė aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą, buvo agresyviai nusiteikusi, nepaisydama elementarių elgesio bei moralės normų, tyčia rankų kumščiais bei delnais sudavė savo buvusiam sugyventiniui K. S. į galvos sritį, taip jam sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, patvirtina taip pat ir nukentėjusiojo K. S. parodymai bei liudytojų I. P., R. B., D. K., D. R., S. A. parodymai. Tiek liudytojos, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog posėdžio metu S. A. sėdėjo šalia K. S., jį provokavo, baugino, keikė jį necenzūriniais žodžiais, jam grasino, pradėjus K. S. kalbėti, S. A. ėmė jį įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais ir tyčia rankomis, kumščiais ir delnais pradėjo jį mušti. Posėdis buvo sutrikdytas, buvo iškviesta policija, o S. A. pasišalino.
Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą sukėlė kaltinamosios vartotas fizinis smurtas viešoje vietoje – suduoti smūgiai. Be to, dėl S. A. netinkamo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes posėdis buvo nutrauktas, buvo iškviesta policija, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamosios neteisėtu veikimu – smūgių sudavimu viešoje vietoje.
Kaltinamoji S. A. būdama suaugusi, pakaltinama, neabejotinai suvokė, kad necenzūrinių žodžių vartojimas ir smurto vartojimas viešoje vietoje pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką, suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė ne vieną smūgį nukentėjusiajam, visa tai matė liudytojos. Visa tai rodo, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamosios S. A. veikose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji tyčinio fizinio skausmo savo buvusiam sugyventiniui sukėlimo bei viešosios tvarkos pažeidimo požymiai.
Byloje taip pat nustatyta, kad fizinis smurtas buvo naudojamas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Vadovaujantis teismų praktika tokiais atvejais, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad fizinio smurto naudojimas be rimtesnės priežasties viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius, kitų asmenų akivaizdoje juos pažeminat, yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos jos narių bendro gyvenimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-32-511/2017).
Taip pat pasisakyta, kad nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).
Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį 1 dalį (pagal dabar galiojantį kodeksą 284 straipsnį) kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Fizinio smurto panaudojimo atveju šie požymiai nulemia veikos kvalifikavimą ne kaip fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnį, bet kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (pagal dabar galiojantį kodeksą 284 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–303/2014).
Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teismų praktika, S. A. veika, kuomet ji suduodama smūgius kumščiais viešoje vietoje savo buvusiam sugyventiniui sukėlė fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį.
Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. A. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka (2 t., b. l. 76–78).
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
S. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkų nusikaltimų kategorijai, veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau S. A. yra neteista, administracine tvarka bausta du kartus (2 t., b. l. 15–17), Priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 6), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 3).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtinos laisvės apribojimo bausmės.
Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino, procesas baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina 1/3 ir skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino, procesas baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina 1/3 ir skirtina sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant ir paskiriant subendrintą bausmę – 11 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Kadangi kaltinamoji anksčiau neteista, kaltę pripažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškė, su P. R. ji susitaikė, laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
S. A. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. A. sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
S. A. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. A. sumažintą bausmę – 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas sumažintas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.