Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė 4 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2024 m. vasario 12 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis V. G. demonstruoja teigiami požiūrį į darbą, turimų finansinių įsiskolinimų dengimą, po Lygtinio paleidimo komisijos pateiktų rekomendacijų tris kartus dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose ir užimtumuose su įstaigos socialine darbuotoja, kurie buvo nukreipti į teigiamas „Mąstymo ir elgesio“ srities korekcijas, du kartus dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su kontaktine pareigūne, siekiant gerinti lėšų skirstymo įgūdžius ir didinti įsiskolinimų dengimo motyvaciją, šešis kartus sudalyvavo įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nebuvo pažeidęs, keturis kartus skatintas, pagal galimybes dengia turimus finansinius įsiskolinimus. Tačiau nuteistajam būdingas siekis pasipelnyti neteisėtais būdais. Dabartinė nusikalstama veika – sunki, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Tai aštuntas asmens teistumas, antra reali laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau pažeidinėjo bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, ankstesnės švelnesnės bausmės nebuvo pakankamai veiksmingos. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių suma siekia apie 100 000 Eur. Nors yra ne kartą teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau pats nuteistasis neidentifikuoja savo finansinių problemų, pinigų valdymą jam nėra problema, tai rodo dar menkus lėšų tvarkymo kompetencijos įgūdžius. Nuo šių metų balandžio mėn. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Stebimas dažnas darboviečių keitimas (nuo balandžio mėn. pakeitė 4 darbovietes). Atsižvelgiant į nuteistojo finansinius įsiskolinimus, kuriuos jis privalo dengti, nuteistasis turėtų nuosekliai išlaikyti oficialius darbinius santykius bei užsitikrinti nuolatines, stabilias pajamas, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis motyvuotas įsitraukti resocializacijos procesą, geba išskirti kriminogenines sritis, turi išsikėlęs aiškius tikslus ir nurodo kokių jų sieks, tačiau nuteistasis vis dar negeba įvardinti jokių probleminių sričių, savęs vertinimas išlieka išaukštintas, stebima pasekmių numatymo stoka, kas rodo, kad asmens savianalizės įgūdžiai silpni. Todėl nors ir šiuo metu stebima motyvacija ir kryptingos pastangos spręsti problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistasis turėtų tęsti dalyvavimą elgesio keitimo priemonėse, bei išlaikyti ir toliau savo teigiamo elgesio dinamiką, bei stiprinti apsauginius veiksnius. Komisija atsižvelgdama į asmens kriminalinę patirtį ir atliktą paskirtos bausmės laiką, padarė išvadą, kad teigiami pokyčiai dar nėra ilgalaikiai, kad būtų pasiekti reikšmingi gyvenimo būdo, mąstymo ir elgesio pasikeitimai. Be to, išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nekintanti nuo praeito vertinimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. atsiliepimas į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti Komisijos nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo taikymo, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, sprendimą išsamiai argumentavo ir pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo metu probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslų. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertinama ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti informacija, bet visų asmenybę ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šioje bausmės atlikimo stadijoje neleidžia konstatuoti pakankamos elgesio korekcijos. Nors ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, jie privalo būti vertinami bendrame pataisos proceso kontekste. Tai yra jau aštuntas nuteistojo teistumas, o padarytas sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir buvo padarytas sąmoningai, siekiant finansinės naudos, kas neigiamai apibūdina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimą išlieka vidutinė. Nustatyta daug reikšmingų dinaminių kriminogeninių veiksnių, susijusių su finansiniais sunkumais, lėšų valdymu, nusikalstamumą skatinančia veikla, ankstesniu piktnaudžiavimu narkotikais, nepakankamais problemų sprendimo įgūdžiais ir nesugebėjimu įvertinti savo elgesio pasekmių. Atsiliepime pabrėžiama, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimas yra esminė sąlyga vertinant pažangą, o nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų kryptingai koreguoti savo elgesį. Todėl daroma išvada, kad, esant ne žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nepakankamai pažangai ją mažinant, pagrindo taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam V. G., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 4 kartus, laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sekančių vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyta dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojamas siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (reiškiama teigiama darbinė motyvacija; išreiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, dirba ir lygtinio paleidimo atveju toliau tęstu darbinę veiklą šioje darbovietėje, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis bendrauja, ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lankėsi individualiose konsultacijose-terapijoje „Elgesio keitimo terapija“, sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, sėkmingai pabaigė III individualių susitikimų programos kursą „Socialinis darbas su nuteistuoju ir jo šeima, taikant meninio pobūdžio priemones“. Nuteistasis periodiškai dalyvavo individualiuose pokalbiuose su resocializacijos specialistais, psichologais ir kitais įstaigos darbuotojais, dalyvavo įstaigoje organizuojamoje prosocialioje veikloje, lankė siūlomas programas. Dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose ir užimtumuose su įstaigos socialine darbuotoja, kurie buvo nukreipti į teigiamas „Mąstymo ir elgesio“ srities korekcijas, du kartus dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su kontaktine pareigūne, siekiant gerinti lėšų skirstymo įgūdžius ir didinti įsiskolinimų dengimo motyvaciją, šešis kartus sudalyvavo įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje drausmine tvarka nebaustas, 4 kartus skatintas. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad padarytas nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Nusikaltimas yra padarytas veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos. V. G. nuteistas už narkotines medžiagas, t. y. neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nuteistajam tai 8 teistumas, antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau nusikaltimus galima priskirti teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio daliai - vykdomos veikos, susijusios su siekiu pasipelnyti neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad nuteistasis vertinimo metu teigė, kad iki įkalinimo nesusidurdavo su finansiniais sunkumais, visada pragyvendavo iš turimų pajamų. Visgi analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, tad šis sritis yra siejama su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Dabartinis nuteistojo teistumas yra aštuntas, realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistasis nesiekė keisti savo destruktyvaus, nusikalstamo elgesio atsižvelgdamas į ankstesniu laikotarpiu jam taikytas švelnesnes bausmes ir pakartotinai įvykdė sunkėjančio pobūdžio veiką, susijusią su disponavimu narkotikais. Nusikaltimo įvykdymo metu nuteistąjį supo asocialų gyvenimo būdą vedantys asmenys, kurie neskatino asmens prosocialaus elgesio raiškos, o kaip tik skatindavo nusikalsti. Nuteistasis narkotines medžiagas ne tik platino, tačiau kurį laiką vartojo ir pats savo reikmėms. Atsižvelgiant į asmens nusikalstamų veikų istoriją stebima, kad nuteistasis vykdo gana panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš esmės siekdamas įgyti lėšų nusikalstamu būdu. Savęs vertinimo formoje nuteistasis neišskiria jokių probleminių sričių. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis įsitraukė į rizikingas situacijas (sąmoningas nusikalstamų veikų vykdymas), nepakankamai skyrė dėmesio galimų savo veiksmų pasekmių įvertinimui bei analizei, pasižymėjo greitu veikimu, visgi, galima kelti prielaidą apie nuteistajam būdingą tam tikrą spontaniškumą bei orientavimąsi į asmeninės materialinės gerovės kūrimą. Vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog nuteistasis pasižymi tam tikrą kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, t. y. nusikaltimą už kurį šiuo metu atlieka bausmę atliko apgalvotai, planuotai ir tai suponuoja išvadą jog egzistuoja nuteistojo vidinė nuostata - pritarimas tam tikrų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis disponavo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu (nusikalstamos veikos padarytos esant nusikalstamam susivienijimui), kurios kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui, o padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog psichotropinėmis medžiagomis disponavo dideliu kiekiu. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.

Pabrėžtina, kad V. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, nusikalstama veika yra susijusi su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. G. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. G. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. G. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.