Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 41 600 Lt draudimo išmoką ir šešių procentų metines palūkanas nuo nepagrįsto atsisakymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys sudarė verslo turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. 171699827, kuria apdraustas ieškovo mini-krautuvas Multicat HT60. Ši draudimo sutartis galiojo nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 9 d. Anot ieškovo, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 6 d. 18 val. iki 2011 m. gegužės 9 d. 19 val. iš aikštelės, esančios Kaune, Ateities pl. 30A, pagrobtas krovininis automobilis Mercedes Benz L508 su ant jo pakrautu mini-krautuvu. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nemokėjimo pagrindu nurodydamas Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 11.4 punkto d pastraipą – vagystės metu nuostoliai neatlyginami, kai į aptvertą įmonės teritoriją patenkama pro atvirus vartus, t. y. nesant kliūčių patekti į įmonės teritoriją. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad jis, sudarydamas draudimo sutartį, nurodė atsakovui (draudikui) draudžiamo turto saugojimo vietą – Kaunas, Ateities pl. 30A – taip pat nurodė turto apsaugos priemones – fizinė apsauga vykdoma apsaugos firmos darbuotojo ne darbo valandomis. Nurodytomis sąlygomis atsakovas sudarė sutartį ir prisiėmė draudimo riziką. Ieškovo manymu, šalys sutartimi susitarė dėl individualių draudimo sutarties sąlygų, t. y. dėl kitų, negu nurodyta standartinėse draudimo taisyklėse, sąlygų, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi standartinėse draudimo sąlygose nurodytais reikalavimais. Ieškovas taip pat nurodė, kad kai abejojama draudimo sutarties sąlygomis, jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovo teisė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (ją sumažinti) neturi paneigti draudimo esmės ir sutartimi siekiamų tikslų. Ieškovo įsitikinimu, sutartyje nustatyta vienintelė apsaugos priemonė – fizinė apsauga vykdoma apsaugos firmos darbuotojo ne darbo valandomis, todėl susidarė prieštaravimas tarp draudimo taisyklėse nurodytų standartinių sąlygų ir šalių sulygtų individualių sutarties sąlygų (Civilinio kodekso 6.187 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis). Atkreipęs dėmesį į Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudiko pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo išmokos išmokėjimo, ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų įrodyti, tačiau neįrodė, jog vagystė įvyko nakties metu ir nebuvo užtikrinta turto fizinė apsauga. Anot ieškovo, draudiko (atsakovo) sprendimą atsisakyti mokėti išmoką turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurių ypač reikšmingas yra draudėjo sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu. Taigi atsakovas, vadovaudamasis abiejų šalių interesais turėjo nuspręsti, kokia ieškovo (draudėjo) kaltės forma, koks draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumas ir kt., ir tik tada priimti sprendimą ar mažinti draudimo išmoką, ar pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Vien tik nurodymas, kad į aptvertą įmonės teritoriją buvo galima patekti per atvirus vartus, nėra pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Be to, ieškovo manymu, atsakovas nepagrįstai teigė, kad sunkvežimio, ant kurio buvo pakrautas mini-krautuvas, užvedimo spynelėje buvo paliktas užvedimo raktelis, nes po vagystės policijos pareigūnams buvo perduotas nurodytas sunkvežimio raktelis. Draudimo sutartimi mini-krautuvas apdraustas 44 600 Lt sumai, nustatant 3000 Lt besąlyginę išskaitą, todėl iš atsakovo priteistina 41 600 Lt draudimo išmoka ir palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovas netinkamai aiškina Verslo turto draudimo taisykles Nr. 68-1. Nedraudžiamąjį įvykį apibrėžiančioje taisyklių 11.4 punkto d pastraipoje nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kai į aptvertą įmonės teritoriją patenkama per atvirus vartus, t. y. nesant kliūčių patekti į įmonės teritoriją. Atsakovas pabrėžė, kad šis taisyklių punktas suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Šalys sudarė standartinę verslo turto draudimo sutartį ir nėra prieštaravimų tarp taisyklių 11.4 punkto d pastraipos ir, neva, specialiosios sąlygos, jog turto apsaugos priemone įvardyta fizinė apsauga vykdoma apsaugos firmos darbuotojo ne darbo valandomis. Be to, taisyklių 11.4 punkto d pastraipoje vagystė, kaip draudžiamasis įvykis, apibrėžta kaip vagystė iš aptvertos ir saugomos teritorijos. Atsakovo nuomone, sąlyga dėl fizinės apsaugos ne darbo valandomis yra tik viena iš būtinų sąlygų įvykiui pripažinti draudžiamuoju ir ši sąlyga nepaneigia bet kurios kitos turto apsaugos, įskaitant uždaromus ir rakinamus vartus. Nagrinėjamu atveju teritorija neaptverta, nes vartai draudimo taisyklių 11.4 punkto d pastraipos prasme buvo atviri (neuždaryti ir neužrakinti). Ieškovui neužtikrinus šių sąlygų buvimo, nevykdant savo kaip draudėjo pareigų žalos prevencijai, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti dėl to kilusių nuostolių. Kadangi vartai nebuvo uždaryti ir užrakinti, tai nepriklausomai nuo to, kuriuo paros metu įvyko vagystė, įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Be to, tokia turto apsauga, kai apsaugos darbuotojas ar pats mini-krautuvo savininkas ilgą laiką (nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki gegužės 9 d.) negali pastebėti dingusio krautuvo, laikytina nepatikima, todėl, anot atsakovo, galima ginčyti ne tik pirmosios sąlygos (aptvertos teritorijos), bet ir antrosios sąlygos (saugomos teritorijos) buvimą. Ieškovas, kaip juridinis asmuo, verslininkas, prieš sudarydamas sutartį turi susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis, o kilus neaiškumų ar įžvelgus prieštaravimų juos aptarti su draudiku, gauti jo paaiškinimus. Prieš sudarydamas sutartį ieškovas buvo supažindintas su draudimo taisyklėmis, jam buvo įteikta taisyklių kopija; ieškovas sumokėjo draudimo įmoką, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad šalys aiškiai nesusitarė dėl nedraudžiamųjų įvykių. Atsakovo teigimu, nedraudžiamojo įvykio ir draudėjo pareigų pažeidimo institutai skirtingi pagal esmę – nedraudžiamojo įvykio atveju išmoka visai nemokama, o draudėjui nevykdant sutartinių pareigų draudikas įgyja teisę taikyti atitinkamą sankciją. Nagrinėjamu atveju išmoka nemokėta ne dėl draudėjo pareigų pažeidimo, o dėl to, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Be to, šiuo atveju būtų pagrindas išmokos nemokėti ir pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį, nes egzistuoja priežastinis ryšys – esant galimybei pašaliniams asmenims patekti į teritoriją nesugadinant tvoros ar neišlaužus vartų užrakto, turto dingimo rizika gerokai didesnė; sutarties pažeidimas vertintinas kaip sunkus, nes šios apsaugos neįgyvendinimas, manytina, ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios turtas dingo.

Šalys sudarė verslo turto draudimo sutartį; draudimo liudijimas išduotas 2010 m. rugsėjo 24 d.; draudimo laikotarpis nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 9 d. Draudimo sutartis sudaryta pagal Verslo turto draudimo taisykles Nr. 68-1 (2010 m. kovo 31 d. redakcija, galiojanti nuo 2010 m. balandžio 1 d.). Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo apsaugos išplėtimai šiai sutarčiai netaikomi; draudimo sąlygos: visos sąlygos, t. y. draudimo objektai ir draudžiamieji įvykiai, pateikiamos priede(-uose) prie draudimo liudijimo „Verslo turto draudimas“. Liudijime taip pat nurodyta, kad draudėjas supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam įteikta taisyklių kopija (b. l. 6, 111).

Draudimo liudijimo priede draudimo objektu nurodyta specializuota technika; draudimo vieta Kaunas, Ateities pl. 30A; įsigijimo buhalterinė ir likutinė buhalterinė vertė bei draudimo suma 44 600 Lt; besąlyginė išskaita 3000 Lt. Draudžiamaisiais įvykiais nurodyta, be kita ko, vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas ir vandalizmas. Draudimo liudijimo priedo skiltyje „informacija apie riziką“ nurodyta „turto apsaugos priemonės: fizinė apsauga vykdoma apsaugos firmos darbuotojo ne darbo valandomis“. Be to, liudijimo priede nurodytos „papildomos sąlygos“ – specializuotos technikos draudimas draudėjo įmonės teritorijoje ir įvardytoje darbo vietoje, įskaitant kelių eismo įvykį pervežimo į darbo vietą metu. „Papildomose sąlygose“ taip pat nurodyta, kad šalys susitaria, jog draudimo apsauga nuo sutartyje įvardytų draudžiamųjų įvykių galioja ne tik specializuotai technikai esant pastatuose ar įmonės teritorijoje, bet ir įvardytoje draudėjo darbo vietoje (b. l. 7, 112-113).

Krovininio automobilio Mercedes Benz savininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas (b. l. 15) V. G. 2011 m. gegužės 12 d. pareiškime policijai nurodė, kad jis 2011 m. gegužės 9 d. pastebėjo, jog iš aikštelės Kaune, Ateities pl. 30A, pavogti jam priklausantis krovininis automobilis ir ant jo paliktas bendrovei priklausantis mini-krautuvas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00296-11, b. l. 1).

Atsakovas 2011 m. birželio 17 d. raštu informavo ieškovą, kad pagal Verslo turto draudimo taisykles Nr. 68-1 draudimo išmokos mokėti negalima. Nemokėjimo pagrindas: pagal taisyklių 11.4 punkto d pastraipą nuostoliai neatlyginami, kai į aptvertą įmonės teritoriją patenkama per atvirus vartus (vartai laikomi atviri, kai jų iš viso nėra arba jiems uždaryti nepanaudoti ir (ar) nevisiškai panaudoti visi esantys uždarymo, įskaitant užraktus ir pan., mechanizmai), t. y. nesant kliūčių patekti į įmonės teritoriją. Šiuo atveju nenustatyta, kad vartai ar tvora būtų sugadinti; vagys į teritoriją pateko ir įrengimą pavogė pasinaudoję atvirais vartais (b. l. 8).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ar leidžiančių manyti, kad mini-krautuvo vagystės metu, t. y. mini-krautuvą išvežant pakrautą ant krovininio automobilio, vagims(-iui) teko įveikinėti kliūtį patenkant į teritoriją ir (arba) išvežant iš jos mini-krautuvą.

Nagrinėjamas ginčas kilęs iš šalių sudarytos verslo turto draudimo sutarties, kuri priskirtina nuostolių draudimo sutartims (Draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) 76 straipsnio 2, 4 dalys). Šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas: ieškovo teigimu, šalys individualiai susitarė (tik) dėl turto fizinės apsaugos vykdomos ne darbo valandomis ir kitų turto apsaugos priemonių nenustatyta; atsakovo teigimu, šalys sutartį sudarė pagal standartines sąlygas.

Draudimo įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad tais atvejais, kai šis skyrius numato individualų draudimo sutarties sąlygos aptarimą, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių draudimo sutartyje būtų įtraukta individualių sutarties sąlygų Draudimo įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kad apie tokias sąlygas ir jų pasekmes draudikas pranešė draudėjui ir kad draudėjas raštu patvirtino susipažinęs su tokiomis sąlygomis ir raštu išreiškė sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis. Draudimo sutarties sąlygų individualaus pobūdžio nepatvirtina ir teismo posėdžio metu pateikti ieškovo atstovo paaiškinimai bei liudytoju apklausto ieškovo bendrovės vienintelio akcininko V. G. parodymai apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei sutarties sąlygas derinęs liudytojas, nei draudiko atstovė nenurodė, kad derybų ar sutarties sudarymo metu šalys būtų susitarusios, jog draudimo liudijimo priede nurodyta turto apsaugos priemonė – fizinė apsauga vykdoma firmos apsaugos darbuotojo ne darbo valandomis – turės prioritetą draudimo taisyklių standartinių sąlygų atžvilgiu ir (arba) kad į sutartį įtraukus tokią sąlygą dėl turto apsaugos priemonių šalių santykiams nebus taikomos kitos (standartinės) draudimo taisyklių nuostatos, be kita ko, reglamentuojančios draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Tokių nuostatų (dėl individualių sutarties sąlygų prioriteto standartinių sąlygų atžvilgiu) nėra draudimo liudijime ar jo prieduose. Draudimo liudijimo priede nurodytą turto apsaugos priemonę, taip pat nurodytą adresą „Ateities pl. 30A, Kauno m.“ teismas vertina ne kaip šalių individualiai aptartą sąlygą (pirmiau nurodytos Draudimo įstatymo 78 straipsnio 5 dalies ir (arba) CK 6.187 straipsnio prasme), o kaip informaciją apie riziką, kuri reikšminga draudimo rizikai įvertinti (pavyzdžiui, draudimo įmokos, besąlyginės išskaitos dydžiams apskaičiuoti, draudikui apsispręsti dėl rizikos prisiėmimo ir kt.). Nors ši informacija, akivaizdu, yra individualaus pobūdžio, t. y. susijusi tik su šalių konkrečiais santykiais, tačiau tokios informacijos įtraukimas į sutarties turinį nė kiek nepaneigia sutarties standartinių sąlygų galiojimo-taikymo. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šalys sudarė standartinę verslo turto draudimo sutartį.

Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos. Šalių pasirašytame draudimo liudijime nurodyta, kad sutarčiai taikomos (be išlygų) Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 ir kad draudimo apsaugos išplėtimai šiai sutarčiai netaikomi. Draudimo liudijimo priede „Verslo turto draudimas“ nurodyta, kad šalys susitarė dėl draudžiamųjų įvykių, be kita ko, vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo. Draudimo taisyklių 11.4 punkto, apibrėžiančio vagystę, kaip draudžiamąjį įvykį, taip pat su vagyste susijusius nedraudžiamuosius įvykius, d pastraipoje (b. l. 27) nurodyta, kad draudžiamasis įvykis apima vagystę iš aptvertos teritorijos, kai:

iš visiškai aptvertos ir saugomos įmonės teritorijos sugadinus tvorą (vartus) ar išlaužus vartų užraktą pavagiami ten esantys įrengimai;iš visiškai aptvertos ir saugomos įmonės teritorijos arba įvardytos darbo vietos sugadinus tvorą (vartus) ar išlaužus vartų užraktą pavagiama specializuota technika; ši rizika specializuotai technikai galioja tik draudėjui ir draudikui papildomai susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje.

Toje pačioje draudimo taisyklių pastraipoje nurodyta, kad nedraudžiamasis įvykis apima atvejus:

kai į aptvertą įmonės teritoriją (ar darbo vietą) patenkama per atvirus vartus (vartai laikomi atviri, kai jų iš viso nėra arba jiems uždaryti nepanaudoti ir (ar) nevisiškai panaudoti visi uždarymo, įskaitant užraktus ir pan., mechanizmai), t. y. nesant kliūčių patekti į įmonės teritoriją;kai vagystę įvykdė draudėjo darbuotojai ar su draudėju susiję asmenys.

Šios draudimo taisyklių nuostatos, kaip sutarties standartinės sąlygos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), teismo vertinimu, nė kiek neprieštarauja draudimo liudijimo priede nurodytai turto apsaugos priemonei, kad fizinė apsauga vykdoma apsaugos firmos darbuotojo ne darbo valandomis. Priešingai, draudimo taisyklių ir liudijimo priede įtvirtintų nuostatų sisteminė-loginė analizė, teikia pagrindą išvadai, kad liudijimo priede nurodyta sąlyga dėl fizinės apsaugos nepanaikina ir neprieštarauja, o tik papildo standartines sąlygas, nurodytas, be kita ko, taisyklių 11.4 punkto d pastraipoje, t. y. kad visiškai aptverta ir saugoma įmonės teritorija su rakinamais vartais turi būti (papildomai) saugoma fizine apsauga firmos darbuotojo ne darbo valandomis (o darbo valandomis pakanka aptvertos ir saugomos (nebūtinai fizine apsauga vykdoma apsaugos firmos darbuotojo) teritorijos). Kitoks šių nuostatų sisteminis-loginis aiškinimas iš esmės reikštų, kad, vien tik užtikrinus fizinę apsaugą vykdomą apsaugos firmos darbuotojo ne darbo valandomis, apdraustas daiktas galėtų būti visiškai nesaugomas darbo valandomis. Aiškinant draudimo sutarties sąlygas būtent tokiu (ieškovo siūlomu) būdu, teismo vertinimu, būtų neadekvačiai iškreipta sutarties šalių interesų ir prisiimamos rizikos pusiausvyra, nes darbo valandomis apdraustam turtui nebūtų privaloma taikyti iš esmės jokių vagystės rizikos mažinimo priemonių. Padarius išvadą, kad tarp draudimo taisyklių (standartinių sutarties sąlygų) ir draudimo liudijimo priede nurodytos turto apsaugos priemonės nėra jokių prieštaravimų, šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.187 straipsnio, 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y. pirmenybę teikti šalių neva individualiai aptartoms sąlygoms ir (arba) abejones dėl sutarties sąlygų aiškinti sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo (ieškovo) pareiga prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui (atsakovui) visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Šiuo aspektu kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aviacijos paslaugų centras“ v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-427/2011).

Remdamasis šia CK nuostata ir kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, teismas atmeta kaip nepagrįstus teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovo argumentus, kad neva būtent atsakovas (draudikas) sudarydamas draudimo sutartį turėjo pareigą (esant abejonėms) nuvykti ir apžiūrėti mini-krautuvo laikymo-saugojimo sąlygas aikštelėje Kaune, Ateities pl. 30A (įsitikinti, ar aikštelė tinkamai aptverta, ar vartai uždaromi ir rakinami). Priešingai, šiuo aspektu teismas sutinka su atsakovo atstovės paaiškinimais, kad sudarydamas draudimo sutartį draudikas (atsakovas) neturėjo pareigos tikrinti draudėjo (ieškovo) pateikiamos informacijos ir kad būtent draudėjas privalėjo užtikrinti pateikiamos informacijos teisingumą, o jeigu pateikta informacija netiksli (neteisinga) ar jeigu apdrausto turto laikymo-saugojimo sąlygos neatitinka draudimo taisyklių (standartinių) sąlygų – apie tai informuoti draudiką.

Šalys laikosi skirtingų pozicijų dėl faktinės aplinkybės, ar teritorija, esanti Kaune, Ateities pl. 30A, buvo aptverta draudimo taisyklių 11.4 punkto d pastraipos prasme, t. y. ar vartai buvo uždaromi ir užrakinami. Spręsdamas dėl šių aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. gegužės 16 d. apklaustas kaip liudytojas A. B., kuris prieš vagystę paliko sunkvežimį aikštelėje (b. l. 138), nurodė, kad jis 2011 m. balandžio pabaigoje V. G. nurodymu nuvažiavo į aikštelę ir į krovininį automobilį Mercedes Benz bei ant jo pakrautą mini-krautuvą įdėjo akumuliatorius. Be to, A. B. nurodė, kad aikštelė yra aptverta, yra vieni vartai, tačiau jau nuo rudens vartai sugedę; dienos metu į aikštelę galima laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti, niekas netikrina pravažiuojančių transporto priemonių; jis nežino, ar vakare, nakties metu yra sargai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00296-11, b. l. 32-33). To paties ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. gegužės 16 d. apklaustas liudytojas V. G. nurodė, kad dienos metu aikštelė nerakinama, nesaugoma; po darbo valandų, apytiksliai nuo 18.00 val. vartai užrakinami, nuo to laiko teritoriją saugo sargai, liudytojo manymu, dirbantys UAB „Paltiškiai“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-1-00296-11, b. l. 22). Teismui pateiktame nurodytą teritoriją valdančios UAB „Paltiškiai“ 2012 m. birželio 20 d. rašte (b. l. 127) nurodyta, kad teritorija nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. buvo aptverta aklina tvora, patekimas į teritoriją vyko per vartus, kurie nedarbo valandomis buvo rakinami; teritoriją nedarbo valandomis rakina ir stebi kiemsargis. Atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas iš trijų pirmiau nurodytų asmenų netvirtino, jog vartai buvo rakinami dienos (darbo) metu, t. y. iki 17-18 val., teismas neturi abejonių dėl to, kad vartai dieną (darbo valandomis) nebuvo rakinami. Be to, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu pateiktus liudytojo A. B. parodymus, kad nuo rudens vartai sugedę ir kad dienos metu į aikštelę galima laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti, niekas netikrina pravažiuojančių transporto priemonių, taip pat į liudytojo V. G. parodymus, kad dienos metu aikštelė nerakinama, nesaugoma, teismas daro išvadą, kad dienos metu (darbo valandomis) vartai buvo ne tik nerakinami, bet ir neuždaromi.

Šių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apdraustas mini-krautuvas aptariamoje aikštelėje buvo saugomas faktiškai tuo metu, kai jis nebuvo naudojamas darbo reikalais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. B. ir V. G. nurodė, kad paskutinį kartą mini-krautuvu buvo dirbama 2010 m. rudenį. Vadinasi, nuo nurodyto laikotarpio dienos metu (iki 17-18 val.), kai nėra fizinės apsaugos ir kai neuždaromi ir nerakinami teritorijos vartai, mini-krautuvas aikštelėje iš viso nebuvo saugomas draudimo taisyklių (standartinių sutarties sąlygų) prasme. Jau vien šio fakto konstatavimas teikia pakankamą pagrindą pripažinti pagrįstu atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, remiantis draudimo taisyklių 11.4 punkto d pastraipos nuostatomis. Be to, bylos nagrinėjimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00296-11 metu nenustatyta duomenų, kad vagystės metu būtų sugadinta tvora ar išlaužtas vartų užraktas, t. y. nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių draudžiamąjį įvykį (draudimo taisyklių 11.4 punkto d pastraipa). Bylos duomenys (sugadintos tvoros ar išlaužto vartų užrakto nebuvimas, taip pat neturėjimas duomenų apie panaudotą konkrečią fizinę apsaugą užkertant kelią vagystei) teikia pagrindą išvadai, kad ant krovininio automobilio pakrautas mini-krautuvas iš aikštelės teritorijos buvo išvežtas nesugadinus tvoros ar vartų, neišlaužus vartų užrakto, nesutikus fizinės apsaugos pasipriešinimo. Aplinkybių, patvirtinančių draudžiamąjį įvykį, nenustatymas (nebuvimas), teismo vertinimu, pagrindžia nagrinėjamo įvykio vertinimą kaip nedraudžiamojo įvykio, t. y. kaip įvykio, kai į aptvertą teritoriją (ar darbo vietą) patenkama per atvirus vartus, nesant kliūčių patekti į įmonės teritoriją. Padarius išvadą, kad vagystė įvykdyta per (draudimo taisyklių prasme) atvirus vartus, teismo vertinimu, teisiškai nereikšminga, būtent kuriuo paros metu (darbo ar ne darbo valandomis, esant ar nesant fizinei apsaugai) tai buvo padaryta. Dėl to teismas nereikalauja iš šalių pateikti daugiau įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių, kuriuo paros metu (darbo ar ne darbo valandomis) įvykdyta vagystė.

Remdamasis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo nedraudžiamąjį įvykį ir teisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, valstybei iš ieškovo priteistina 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 1 dalimi, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi (2003 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. IX-1737 redakcija, galiojusi iki 2011 m. gruodžio 31 d.),

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 35,50 Lt (trisdešimt penki litai 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.