- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-336-417-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00290-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. K.
- Ieškovas
- UAB „duomenys neskelbtini“
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-417/2013
Teisėja E. Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.; 1.2.14.1.1.;1.1.8.1.
2013 m. balandžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;
pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Iš R. J. ir M. K. solidariai priteisti 419,87 Lt ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 2 d., apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), iš UAB „duomenys neskelbtini“ autobusų stoties kaltinamieji R. J. ir M. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančią 6125,50 Lt vertės plovimo mašiną „BA410“ ir tempdami ją sulaužė, tuo UAB „duomenys neskelbtini“ padarydami 419,87 Lt materialinę žalą. Tokiu būdu kaltinamieji M. K. ir R. J. pasikėsino pagrobti UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, kurio vertė 6125,50 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti apsaugos darbuotojo, bei sugadino UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, kurio vertė 419,87 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje yra pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jo veiką apylinkės teismas kvalifikavo tinkamai, apeliantas prašo už padarytas veikas jam paskirti baudas, galutinę subendrintą bausmę iki 30 MGL baudos. Nurodo, kad plovimo mašinos „BA410“ pavogti nenorėjo, tačiau dėl buvusio girtumo ir euforijos, kad išlošė apie 1000 Lt, tiesiog sugalvojo su mašina pasivažinėti, ir taip iš laukimo salės išvažiavo šia mašina į lauką. Ten važinėjosi, gėrė turimą degtinę, kai išgirdo šaukiančius apsaugos darbuotojus. Jokio tikslo pagrobti plovimo mašiną neturėjo, nes turėjo pakankamai pinigų savo reikmėms. Apylinkės teismo konstatavimai, kad buvo pakankamai laiko tyčiai pagrobti prietaisą susiformuoti, apelianto manymu, tėra prielaida. Nuteistojo manymu, jo ir R. J. veiksmai galėtų būti vertinami kad nedidelis chuliganizmas pagal ATPK.
Apeliantas pažymi, kad iki teisiamojo posėdžio rado darbą Vokietijoje už gerą atlygį. Tad dėl paskirtosios laisvės apribojimo bausmės jį prarastų. Kadangi tiek 178 straipsnio 1 dalies, tiek 187 straipsnio 1 dalies sankcijos alternatyvinės, mano, kad jam gali būti paskirta ir kitokia bausmės rūšis – bauda iki 30 MGL, kurią pasiruošęs sumokėti per teismo nustatytą terminą.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Penktoje šios normos dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Tad atsižvelgiant į paminėtąjį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, nepaisant to, kad apeliacinis skundas dėl R. J. veikos vertinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį pagrįstumo nepaduotas, patikrina nuosprendį ir dėl šio nuteistojo.
Baudžiamoji atsakomybė pagrobus svetimą turtą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tačiau visais atvejais vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaromos tik tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Taigi visais atvejai vertinant asmens veiką vagystės nusikaltimo kontekste, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negali būti apsiribota pirmine jo forma, tačiau privaloma aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. , kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.
Kaip matyti iš apelianto M. K. parodymų pirmosios instancijos teisme, įvykio dienos naktį bei ryte jie su R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, žaidė azartinius žaidimus kazino. Eidami pro stotį link Trilapio gatvės, stotyje pamatė plovimo mašiną, ją įsijungė, su ja po stotį važinėjo sukdami ratus, tuo metu aplinkui buvo daug žmonių. Su šia mašina išvažiavę į lauką parūkyti. Lauke važinėjosi, toliau vartojo alkoholį, taip linksminosi.
Analogiškas aplinkybes iš esmės nurodė ir nuteistasis R. J..
Tai, kad R. J. ir M. K. važinėjosi plovimo mašina „BA410“ tik juokaudami ir jokio tikslo jos pavogti neturėjo, nurodė ir kaip liudytojas apklaustas D. Z.. Taip liudytojas parodė, kad su minėta mašina neįmanoma pabėgti, vaikinai juokdamiesi ir pasišokinėdami greitai stūmė plovimo mašiną. Mano, kad vaikinai bet kokiu atveju būtų sustoję, jie turėjo galimybę bėgti.
Liudytoja O. K. parodė, kad jaunuoliai matė, kad ji su apsaugos darbuotoju atbėga, tačiau stovėjo vietoje, nebėgo. Ji paklausė vaikinų, kodėl jie taip pasielgė. Šie jai atsakė, kad norėjo pasivažinėti, paaiškino, kad gali sumokėti.
Taigi nagrinėjamuoju atveju įvertinant M. K. ir R. J. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, objektyviąją pusę – 2012 m. kovo 2 d., apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), iš UAB „duomenys neskelbtini“ autobusų stoties, R. J. ir M. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančią 6125,50 Lt vertės plovimo mašiną „BA410“, teisėjų kolegija mano, kad paminėtieji veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimas – svetimo turto pagrobimas, kadangi byloje nenustatyta, jog M. K. ir R. J. tikslas buvo užvaldyti plovimo mašiną siekiant ją neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti ja pagal savo valią. Taigi M. K. ir R. J. tyčia buvo nukreipta ne į svetimo turto – UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančios plovimo mašinos „BA410“ – pagrobimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, surinkti faktiniai bylos duomenys aiškiai rodo, kad šių asmenų tikslas buvo vienintelis – kvailioti, savotiškai pokštauti, tačiau ne vagystė. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi R. J. ir M. K. elgesį, taip pat nemano, kad jis buvo teisėtas, priimtinas ir atitinkantis visuotinai tinkamo elgesio taisykles. Tačiau vien tai, kad pastarieji asmenys elgėsi pakankamai įžūliai ir chuliganiškai, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinant, kad kiekviena nusikalstama veika yra pažeidimas, tačiau ne kiekvienas pažeidimas yra nusikalstama veika, manytina, kad M. K. ir R. J. veiksmuose galbūt galėjo būti administracinės teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo (ATPK 174 straipsnis) – požymių.
Taigi esant aptartų aplinkybių visumai skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis, kurioje M. K. ir R. J. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, naikintina, nustačius, kad M. K. ir R. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Šioje dalyje M. K. ir R. J. priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.
Nuteistasis M. K. pateiktame apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirtąją laisvės apribojimo bausmę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti kitą bausmės rūšį – baudą iki 30 MGL.
Nuteistojo M. K. šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
M. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. Tačiau šią nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupe ir tai yra M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina ir tai, kad šią nusikalstamą veiką apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Taigi įvertinant paminėtąsias aplinkybes bei tai, kad paskirtosios bausmės – laisvės apribojimas – terminas yra artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnis), teisėjų kolegija nemano, kad M. K. yra pagrindas švelninti paskirtąją bausmę ir taikyti švelnesnę bausmės rūšį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. K. ir R. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
M. K. ir R. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Panaikinti nuteistiesiems M. K. ir R. J. BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.