- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-13
- Bylos Nr.
- AS-756-528-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 2S-17 ,,Dėl UAB Žemės vystymo fondas“ ir UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2S-17 ,,Dėl UAB Žemės vystymo fondas“ ir UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitiktų proporcingumo taisyklę. Dėl Nutarimo 3 punkto galiojimo sustabdymo nekiltų jokių neigiamų pasekmių, kadangi apie nutarimo priėmimą jau buvo paskelbta viešai Valstybės žiniose, Konkurencijos tarybos ir įvairių naujienų portalų bei laikraščių internetiniuose puslapiuose. Ginčo reklamos skelbimas visiškai nutrauktas 2007 m. birželio 7 d., dar iki Nutarimo priėmimo. Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimo nesustabdymas reikštų, jog UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ būtų įpareigotas per pagrindines Lietuvos informacijos priemones platinti ginčijamos reklamos paneigimą. Tokiu būdu, jei skundas būtų patenkintas, būtų neįmanomas situacijos atkūrimas natūra, kadangi reklamos paneigimo išplatinimas panaikintų visą ar didžiąją dalį pareiškėjo iki Nutarimo paskleistos reklamos rezultatų ar efekto, ko pasekmėje būtų neįmanoma įtikinti visuomenę, kad pareiškėjo reklamos teiginiai nebuvo klaidinantys. Tai lemtų naujų teisinių ginčų, susijusių su nuostolių atlyginimu, kilimą. Reklamos paneigimo platinimas, pareiškėjo teigimu, taip pat neigiamai paveiktų jo reputaciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 27 d. nutartimi, priėmęs pareiškėjo skundą, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
Teismas konstatavo, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo. Nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones galima, jeigu dėl jų netaikymo taptų sudėtingiau įvykdyti teismo sprendimą arba sprendimo nebebūtų galima įvykdyti. Pareiškėjo motyvai, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių bendrovė patirtų nuostolius ir pablogėtų jos reputacija, teismo teigimu, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Galimi finansiniai nuostoliai ar reputacijos pablogėjimas neįrodo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nukrypo nuo teismų praktikos, kuri nuostolių atsiradimo ir papildomų teisminių ginčų būtinybę vertina kaip vieną iš pagrindų pripažinti esant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-496, 2004 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-163/2004). Teismas taip pat nevertino prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui, nors Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-636/2006)
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pareiškėjo išdėstytų argumentų dėl jos būtinumo iš esmės nevertino ir savo sprendimo nemotyvavo. Tokia teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsni 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą šios teisės normos aiškintinos sistemiškai – privalo būti įvertinta padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimo galimybė taikymo ar atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atveju. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS15-622/2006).
Ginčijamu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 2S-17 atitinkami pareiškėjo naudoti reklaminiai teiginiai pripažinti klaidinančia reklama (Nutarimo 1 p.), pareiškėjas įpareigotas nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą ir reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami (Nutarimo 2 p.), bei Nutarime nurodytu būdu paneigti klaidinančią reklamą (Nutarimo 3 p.).
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Nutarimą, prašo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 3 punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas paneigti klaidinančią reklamą, galiojimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Skunde pareiškėja teigia, jog atsakovui pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog ginčo reklamos teiginiai atitinka tikrovę, o atsakovas nusprendė priešingai į juos neįsigilinęs. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, būtent ir turės nuspręsti dėl ginčo reklamos teisingumo. Tuo atveju, jei prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t.y. įpareigojimo paneigti reklamą galiojimo laikinas sustabdymas, nebus pritaikyta, o pareiškėjo skundas bus patenkintas ir pripažinta, kad ginčo reklama nėra klaidinanti, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas gali pasunkėti. Pareiškėjui Nutarime nurodytais būdais paneigus ginčo reklamą, pareiškėjo interesų, susijusių su tuo, kad reklama padarys norimą poveikį auditorijai, kuriai ji skirta, įgyvendinimas bus apsunkintas. Kolegijos vertinimu, reklama, kuri prieš tai buvo neigiama, gali kelti nepasitikėjimą joje dėstomais teiginiais, dėl minimo įpareigojimo įvykdymu patirtos žalos atlyginimo gali būti inicijuoti nauji teisminiai ginčai. Pareiškėjas neprašo sustabdyti Nutarimo dalies, kuria jis įpareigotas nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą ir reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami, galiojimo, taigi prisiima atsakomybę už tai, kad ginčo reklama nebebus skleidžiama. Sustabdžius įpareigojimo paneigti tokią reklamą galiojimą iki bus išspręsta byla dėl joje nurodytų teiginių teisingumo bus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra.
Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti.
Pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti – sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 2S-17 ,,Dėl UAB Žemės vystymo fondas“ ir UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą UAB ,,Žemės vystymo fondas 18“ atžvilgiu iki bus išnagrinėta administracinė byla.
Nutartis neskundžiama.