- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-634-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01043-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto Ž. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo Ž. B. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 200 litų bauda;už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą 20 parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. nubaustas už tai, kad jis 2014-09-06 21.02 val. (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į kiemą, vairuodamas automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo tarp kiemo vartų ir automobilio, atsitrenkė apgadindamas vartus (žmonės nenukentėjo), iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9., 231.1. ir 234. p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. B. prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant teisės pažeidimo sudėties. Nesant pagrindo nutraukti bylą, prašo pakeisti 2014 m. rugsėjo 30 d. Radviliškio r. apylinkės teismo nutarimą ir taikant ATPK 30¹ str. Ž. B. skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą ir 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš esmės remiasi liudytojų A. B. ir L. L. parodymais, kurie jo atžvilgiu nusiteikę šališkai dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, tačiau į tai iš esmės atsižvelgta nebuvo ir minėtų asmenų parodymai nebuvo vertinami kritiškai. Teigia, kad nors ir nutarime nurodoma, kad strypo storis ir faktas, kad jis išlūžo, įrodo, kad neišvengiamai turėjo būti jaučiamas mašinos kontaktas su juo, tačiau šie teismo argumentai yra nepagrįsti objektyviais ir neginčytinais duomenimis. Nutarime nurodoma, kad apžiūros metu ant jo automobilio kablio matomi nežymūs nubraukimai ir žalios spalvos dažai, tačiau nėra konstatuota, kad minėti požymiai atsirado būtent dėl autoįvykio. Transporto priemonė nėra nauja kaip ir jos konstrukcinės dalys, todėl kabinant ant kablio priekabą akivaizdu, kad galimi nubraižymai bei kiti natūralaus dėvėjimosi požymiai, kokiu pagrindu jie priskiriami prie autoįvykio, atskleidžiama nėra. Dėl dažų taip pat nėra atsakyta į klausimą, ar tai sugadinto vartų strypo dažų liekanos. Neatsakius į šiuos klausimus, nėra pagrindo vertinti, ar veika, kuri jam kvalifikuojama, išties buvo įvykdyta.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog nebuvo išspręstas klausimas ar buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui – A. B.. Jei žala buvo padaryta, būtina buvo nustatyti kokio dydžio ir ar ją nulėmė tariamas autoįvykis. Teigia, kad iš bylos medžiagos nėra aišku ir teismas nenustatė, ar būtent jis nulenkė ir nulaužė strypą, o jei tai ir būtų jo neatsargaus veiksmo pasekmė, kokia būtent žala buvo padaryta ir koks jos dydis tampa svarbi aplinkybė parenkant galutinę sankciją pažeidėjui (nežymi žala, paprastai sudaro prielaidas teismams, skirti švelnesnes nei ATPK 130 str. numatytas sankcijas). Pažymi, kad pati nukentėjusioji jokios patirtos žalos nenurodė, nepateikė ją pagrindžiančių duomenų. Taip pat ir liudytojas E. S. (policijos pareigūnas) patvirtino, kad jis buvo nuvykęs į įvykio vietą ir A. B. dėl sugadinimo nesiskundė. Šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad realios žalos niekam nebuvo padaryta.
Teigia, kad svarbu yra nustatyti žalos susidarymo mechanizmą. Jeigu ją lėmė jo automobilio kablio kontaktas su vartų strypu, reikėjo įvertinti kokio stiprumo poveikio reikėjo tokio pobūdžio žalai padaryti. Nurodo, kad vartai nėra nauji, būklė strypų galėjo būti įtakota korozijos. Taip pat nurodo, kad įvertinus šalių konfliktiškus santykius, galėjo būti atliktas ir papildomas poveikis vartams iš pačių liudininkų pusės. Nurodo, jog buvo atliktas jam priklausančios transporto priemonės kablio aukščio matavimas, tačiau nėra patikimai fiksuotų duomenų, kokiu aukščiu turėjo įvykti kontaktas, ar tai buvo padaryta mašinos kabliu. Pažymi, kad tariamai kontaktavę objektai savo diametru palyginti siauri, todėl logiška, kad net ir sąlyčio būdu negalėjo būti didelio garso, kurį privalėjo asmuo išgirsti ar pajusti.
Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad jis turėjo įvertinti ar jo neatsargus vairavimas sukėlė žalą kitiems asmenims, kas rodo, kad jo veiksmuose nebuvo išankstinės tyčios kam nors padaryti žalos bei nėra objektyvių duomenų, kad tyčia būtų tokius veiksmus atlikęs ir įvykio vietoje.
Nurodo, kad teismas vertindamas jo kaltės laipsnį ir parinkdamas sankciją, turėjo atsižvelgti į šį pažeidimą lėmusias aplinkybes. Teigia, kad jis įvykio vietoje buvo neatsitiktinai, todėl jam sąmoningai inicijuoti autoįvykį, ar kokiu kitu būdu padaryti žalą kitam asmeniui, nebuvo jokio tikslo. Be to, jam pajutus, kad jis sukėlė autoįvykį, nebuvo pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi nukentėjusysis buvo kartu ir matė jo veiksmus. Vienintelė priežastis, dėl kurios jis neliko įvykio vietoje, tai, kad jis nepajuto, jog atsitrenkė į vartus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo tirti nukentėjusiosios ir liudytojų veiksmai po tariamo įvykio, t. y. nebuvo mėginama jį sustabdyti, bandyti atkreipti jo dėmesį į tai, kad sugadintas turtas. Taip pat pažymi, kad liudytojas nurodė, jog jo automobilio langas buvo užtamsintas ir įvykis buvo tamsiu paros metu. Šios aplinkybės, pasak apelianto, parodo, kad jis negalėjo matyti kliūties.
Taip pat skunde nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertinti ir analizuoti liudytojo L. L. parodymai. Liudytojas nurodė, kad „prieš trenkdamasis į vartus jis buvo sustojęs ir trenkėsi“, kas patvirtina, jog jis (Ž. B.) tyčia negalėjo kontaktuoti su vartais ir ypač iš didelio atstumo. Apelianto vertinimu, jeigu jo veiksmai būtų tyčiniai ir sąmoningi, jis būtų turėjęs tikslą įvažiuoti į vartus, žala būtų padaryta kitokio pobūdžio, vartai galimai būtų išlaužti.
Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos E. Č. parodymais, kadangi jos parodymai skiriasi nuo liudytojo L. L. parodymų. Atkreipia dėmesį, kad esant prieblandai, 70 metrų atstumui, liudytoja puikiai mato transporto priemonės numerius, mato, kad jis tyčia važiavo į vartus. Teismas turėjo šiuos faktus vertinti objektyviai ir kritiškai, ypač žinant liudininkų priešiškas nuostatas apelianto atžvilgiu. Pažymi, kad jis neturėjo jokio ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus ir negalėjo to tikėtis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturėjo kvalifikuoti įvykį kaip sąmoningą, tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo skirti automobilio sužalojimo ekspertizę siekiant nustatyti, koks galėjo/turėjo būti smūgis, ar jis galėjo justi tą smūgį.
Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad teismas jam paskirtoji nuobauda yra per griežta, neproporcinga padaryto pažeidimo, kuris nėra šiurkštus, pavojingumui, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, turėjo pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas skirdamas nuobaudą turėjo įvertinti, jog jis iš įvykio vietos išvažiavo nesuvokdamas, jog padarė pažeidimą, pati nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturėjo, nebuvo nustatyta padaryta žala.
Teigia, kad jam kvalifikuoti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jam inkriminuojamas sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius, iš esmės yra mažareikšmis ar net galimai neegzistuojantis. Galiojančių administracinių nuobaudų už tapačius teisės pažeidimus nėra, naudojimasis automobiliu yra reikalingas, ne tik asmeniniams poreikiams, tačiau ir darbui, dėl to teismas turėjo tai vertinti kaip išskirtines ir apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantui paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams ir net ne bauda, o administracinis areštas, jam kaip dirbančiam asmeniui, neatitinka nei protingumo nei sąžiningumo kriterijų. Teigia, kad atsižvelgiant į situaciją ir jos vertinimą jam taikytos nuobaudos aiškiai per griežtos ir neproporcingos. Mano, kad vadovaujantis ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, tai yra skiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėnesiams ir vietoje arešto skiriant piniginę baudą, kadangi areštas akivaizdžiai neproporcinga priemonė net tariamo teisės pažeidimo kvalifikavimo atveju.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į Ž. B. apeliacinį skundą prašo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnutinai išnagrinėjo pareiškėjo administracinę bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kadangi tik šiomis priemonėmis galima visapusiškai ir pilnai užtikrinti ATPK 20 str. numatytos normos įgyvendinimas, siekiant apsaugoti kitų eismo dalyvių sveikatą, gyvybę bei turtą, nes padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas vertinamas kaip grubus ir keliantis pavojų kitiems eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Ž. B. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 Lt iki 2000 Lt.
ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad Ž. B. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai. Tai, jog jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, tyčia apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina byloje esantys duomenys.
Nukentėjusioji A. B. tiek savo paaiškinime, tiek apklausiama teisme parodė, kad 2014 m. rugsėjo 6 d. vakare, apie 20 val., atvažiavo buvęs jos sutuoktinis Ž. B., jog jai ir jos draugui L. L. priėjus prie vartų ir paprašius Ž. B. patraukti automobilį nuo vartų, Ž. B. važiuodamas atbuline eiga tyčia trenkėsi į vartus, juos sugadino, išlaužė tvoros strypą. Analogiškus parodymus davė liudytojas L. L.. Nors Ž. B. teigia, kad minėti asmenys jo atžvilgiu nusiteikę šališkai dėl asmeninio pobūdžio priežasčių, tačiau tokius nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus patvirtina, o apelianto argumentus paneigia, įvykį mačiusios liudytojos E. Č. paaiškinimai, jos duoti parodymai teisme. Liudytoja E. Č. parodė, kad ji matė, kaip prie (duomenys neskelbtini) ir, privažiavo Ž. B., kad jis peršokęs tvorą įėjo į sklypą, pykosi su A. B., po to peršokęs tvorą įsėdo į savo automobilį. Taip pat liudytoja paaiškino, kad Ž. B. šiek tiek pavažiavo į priekį ir po to važiuodamas atbuline eiga tyčia trenkėsi į vartus, girdėjo smūgio garsą, smūgis buvo ne mažas. Taip pat liudytoja parodė, kad po smūgio, Ž. B. „pasikoliojo“ ir išvažiavo. Tai, kad buvo sugadinti vartai, patvirtina ir byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, kad išlaužtas ir sulenktas metalinis tvoros strypas. Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtino ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. M., T. K., kurie tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog Ž. B. jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga tyčia atsitrenkė į uždarytus tvoros vartus, taip juos apgadindamas, apžiūros metu pastebėta, jog sulenktas ir išlaužtas vienas metalinis strypas, jog apžiūrint automobilį, aptiko automobilio ir priekabos sukabinimo įtaiso (kablio) kairėje pusėje įbrėžimą maždaug 35 cm aukštyje nuo lygaus grindinio, akivaizdžiai matėsi likę žalios spalvos dažai. Šias tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes liudytojai patvirtino apklausiami teisme. Taip pat aplinkybes, kad Ž. B. atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė į tvorą ir nuvažiavo, parodė teisme apklaustas liudytojas E. S.. Liudytojas taip pat nurodė, kad tvoros strypas buvo išlaužtas, išlinkęs. Iš surinktų duomenų akivaizdu, kad Ž. B. važiuodamas atbuline eiga tyčia trenkėsi į vartus ir dėl tokių jo veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiajai A. B. priklausantis turtas – vartai.
Duomenų, kad liudytoja E. Č., policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti Ž. B., byloje surinkta nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Nukentėjusiosios E. Č., liudytojo L. L. parodymai atitinka byloje surinktą medžiagą, kitų liudytojų parodymus, jie nėra prieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi priimtas šioje byloje skundžiamą nutarimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl Ž. B. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apeliantas skunde ginčija jam paskirtą nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., teigdamas, kad jam paskirta per griežta nuobauda, prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Pažymima, kad sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas.
Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymėjo, jog Ž. B. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat už pažeidimus viešajai tvarkai, kad Ž. B. viešai konfliktavo su A. B. jos kieme, ankstesni pažeidimai jau buvo padaryti šioje teritorijoje, skyrė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad asmuo dirba ir dėl paskirto administracinio arešto atlikimo gali prarasti darbą, konstatuoja, jog ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – administracinis areštas Ž. B. paskirta neįvertinus visų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti skiriant nuobaudas, todėl paskirta nuobauda laikytina per griežta ir Ž. B. skirtina alternatyvi nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į šio straipsnio sankciją, t. y. skiriant sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl taikyti Ž. B. už jo padarytus administracinės teisės pažeidimus ATPK 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą:
panaikinti nutarimo dalį, kuria Ž. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams bei dalį, kuria subendrinta ir paskirta galutinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams
už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą Ž. B. paskirti 3500 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, Ž. B. galutinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirti 3500 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.