Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-438-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
II-438-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02205-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Nukentėjusysis
G. T., Ž. G.
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-438-827/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02205-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 18.1.;21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. A.,

institucijos, priėmusios nutarimą (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato) atstovui Raimond Butovič,

nukentėjusiosioms G. T., Ž. G..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-1788-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1788-2020 A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 481 straipsnio 1 dalį skirta 30 EUR bauda, už tai, kad jis, 2020 m. balandžio 20 d., apie 14.19 val., būdamas viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, konfliktavo su G. T. ir Ž. G., sukėlė joms fizinį skausmą, stumdė Ž. G. ir G. T., bandė atimti jų mobiliojo ryšio telefonus. G. T. ir Ž. G. padaryti kūno sužalojimai (b.l. 7).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1788-2020 ir jam skirtą baudą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, nutarimą priėmusi institucija netinkamai išnagrinėjo bylos medžiagą bei neatsižvelgė į byloje pateiktų aplinkybių/ įrodymų visumą bei netinkamai suformulavo jo atliktą veiką (pažeidimo esmę), ko pasekoje jam neteisingai buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas. Skunde pažymi, kad Institucija kaltinimą formulavo tik pagal prieglaudos darbuotojų pateiktus kaltinimus ir visiškai neatsižvelgė nei į jo, nei jo žmonos pateiktus paaiškinimus, nebuvo apklaustas ir jo uošvis, dalyvavęs susitikime. Skunde nurodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. iš jo žmonos tėvų namų (duomenys neskelbtini) dingo šiame kieme laikomas šuo, kaip vėliau paaiškėjo, dingęs šuo buvo laikomas gyvūnų prieglaudoje Vilniuje. Šuns savininkas, t.y. jo žmonos tėvas susisiekęs su priglauda bandė kelis kartus atsiimti savo šunį, tačiau dėl neaiškių aplinkybių, priglauda šunį atsisakė atiduoti. Jo žmonai pavyko susisiekti su prieglaudos darbuotojais, ir ji susitarė su jomis dėl susitikimo. Į susitikimą 2020 m. balandžio 20 d. maždaug apie 14.20 val., prie prekybos centro „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, pareiškėjas atvyko kartu su savo žmona, vėliau pri jų prisijungė ir žmonos tėvas. Minėto susitikimo tikslas buvo susitikti su šuniu bei atsiimti jį iš prieglaudos darbuotojų. Minėto susitikimo metu prieglaudos darbuotojos leido jo žmonai nevaržomai prieiti prie šuns, juo pasidžiaugti, tačiau šuns nenorėjo grąžinti. Todėl žmonos prašymu jis pakėlė šunį ir nunešė jį į automobilį. Tuomet prieglaudos darbuotojos pradėjo filmuoti kas vyksta ir viena iš jų pradėjo agresyviai artintis prie pareiškėjo automobilio ir žmonos. Nežinodamas prieglaudos darbuotojų kėslų bei laikydamasi privalomų rekomendacijų dėl COVID-19 laikymosi, jis užstojo kelią besiartinančia prieglaudos darbuotojai, pasakydamas jai laikytis saugaus atstumo bei neleido prisiartinti prie automobilio su sutuoktine ir šuniu jame. Tuo metu ir pareiškėjo žmonos tėvas ėjo link jų norėdamas sustabdyti prieglaudos darbuotojas, po ko pareiškėjas išvyko iš susitikimo vietos. Skunde pažymi, kad vaizdo įraše fiksuoti šie vieninteliai veiksmai – prieglaudos darbuotojos sustabdymas, už kuriuos jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymi, kad kontaktas buvo tik su viena darbuotoja, su kita jis visiškai nekontaktavo, todėl negalėjo jai padaryti jokių sužalojimų. O vienintelio nedidelio kontakto su viena iš prieglaudos darbuotojų metu, jis neturėjo jokio pagrindo smurtauti prieš ją, stumdyti ar pan., ar dar kaip nors sutrikdyti viešą tvarką. Nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieglaudos darbuotojų atžvilgiu ar viešosios tvarkos atžvilgiu, dėl kurių jis galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir jo veiksmuose nėra minėto nusižengimo požymių (b.l. 2-6).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo byloje patekti visi įrodymai, kad A. A. pripažintas kaltu teisėtai, byloje nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima (b.l. 56).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. A. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Papildomai nurodė, kad skundo medžiaga nepakankamai pagrįsta, nėra įrodymų, už ką jis patrauktas atsakomybėn, neapklausti liudytojai, žmonos tėvas, protokolas nukopijuotas iš skundų, kurie neatitinka realybės. Aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. iš žmonos tėvų namų kiemo buvo pavogtas šuo, dėl ko buvo keiptasi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Yra moteris, kuri apšmeižė, kad nesirūpinama šunimi. Žmona bandė susisiekti su prieglaudos darbuotojais, kad atgauti šunį, bet nepavyko susitarti, nes šeima buvo toliau šmeižiama. Vėliau žmona su kažkuo susisiekė ir ją nukreipė į šias merginas (prieglaudos darbuotojas). Jam grįžus iš darbo, žmona pasakė, kad važiuos paimti šuns, tačiau negalėjo pasakyti su kuo turi susitikti. Tuo metu buvo daug apribojimų, todėl nutarė važiuoti kartu. Kartu nuvažiavo į aikštelę, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje. Merginos atvedė šunį, kurį jie iš karto atpažin, šuo juos taip pat atpažino. Žmona apsikabino šunį. Nusprendė paimti šunį ir važiuoti namo. Jis įdėjo šunį į mašiną. Viena mergina ėjo link žmonos, ir jis merginai neleido artintis link mašinos ir žmonos. Tai buvo vienintelis kontaktas su viena iš merginų. Kitos merginos nelietė. Žmona joms sakė, kad gali filmuoti.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad merginų nestumdė, jų telefonų neatiminėjo, nes tai prieštarautų jo moralei, įsitikinimams, nes kariuomenėje vykdo išminavimus ir negali būti baudžiamas už viešosios tvarkos pažeidimus, kai pats palaiko viešąją tvarką. Taip pat nurodė, kad kai viena mergina pradėjo artintis link jų, priėjo žmonos tėtis, kuris visą laiką stovėjo toliau. Jie su žmona paėmė šunį ir ruošėsi išvažiuoti, kai viena mergina artinosi prie žmonos, o jis neleido. Tai buvo vienintelis jų kontaktas, viskas vyko 1-2 minutes. V. K. (sutuoktinės tėvas) net nespėjo prieiti prie jų, kol jis priėjo, viskas baigėsi. Mergina pasitraukė ir leido išvažiuoti. Viena iš mergina sakė, kad jie turės problemų. Tai vyko maždaug 14.30 val. Neleido žmonai važiuoti vienai, nes tuo metu buvo COVID 19 įkarštis, be to, ji buvo nėščia, privalėjo važiuoti kartu. Žmonos nėštumas jiems skaudi tema, mano, kad dokumentai dėl žmonos nėštumo yra. Kai važiavo atsiimti šuns, savo du vaikus paliko žmonos seseriai. Savo ruožtu, jo žmona informavo savo tėtį, kad važiuos atsiimti šuns. Jis (V. K.) budi po 24 val., bet tą kartą jį išleido iš darbo. Taip pat nurodė, kad jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o žmonos tėtis atvažiavo iš darbo. Jis (pareiškėjas) nenorėjo sukelti konflikto. Ką galvoti, kai kažkas artėja link žmonos. Perspėjo merginą, kad karantinas, prašė nesiartinti prie žmonos. Pareiškėjo nuomone, viena iš merginų filmavo, vaizdo įrašo nematė.

Nežino, iš kur pas merginą atsirado sužalojimas. Viena jų į gydytoją kreipėsi kitą dieną, kita kreipėsi į gydytoją telefonu. Nežino, iš kur galėjo atsirasti sužalojimai, galėjo susižaloti vėliau. Jis jokių jų sužalojimų nepastebėjo. Į gydytojus kreipėsi abi, nors jis buvo prisiartinęs tik prie vienos.

Šalies argumentai

Taip pat nurodė, kad skunde nurodė, kad dingo kieme laikomas šuo, tačiau pareiškėjo nuomone, tai sinonimas žodžiui „pavogė“. Kaimynai matė, kad paėmė šunį ir išvežė Audi automobiliu. Buvo užvesta byla dėl šuns vagystės. Skambino iš policijos, sakė, kad šuo atsirado, todėl byla buvo nutraukta. Atsižvelgiant į kaimynų liudijimus šuo buvo pavogtas. Važiuodamas atsiimti šuns, galvojo, kad tai bus vagys. Vėliau suprato, kad jos (merginos) yra prieglaudos darbuotojo ar savanorės, bet skambino ne policijai, o „Olgai“, kuri visą tai organizavo. Žmona pasakė, kad važiuoja susitikti su žmonėmis, kurie turi šunį, todėl jis įsivaizdavo, kad tai gali būti šuns vagys. Žmona pasakė, kad tai merginos, kurios turi šunį. Jis galvojo, kad jos susijusios su prieglauda, bet nežinojo, ar jos nesusijusios su šuns vagyste iš kiemo. Šuo atsirado „T. prieglaudoje“. Prieš tai atsiimti šuns važiavo žmonos tėtis, bet jam šuns nedavė. Prieš važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, žinojo, kad šuo pavogtas, buvo apšmeižti, važiavo susitikti su žmonėmis iš prieglaudos, o pats galvojo, kad su vagimis. Žmonos tėtis dirbo ir nežinojo, ar galės išeiti iš darbo.

Pareiškėjo nuomone, nėra įrodymų, kad jis pažeidė viešąją tvarką, nedarė jokių chuliganiškų veiksmų, nerėkė, prie nieko nesikabinėjo. Ta mergina (kuri šiandien su švarku) ėjo link žmonos. Pripažįsta, kad lietė jos telefoną, nenorėjo, kad filmuotų. Dabar išsiaiškino, kad merginos nėra vagys, tai sužinojo vėliau. Atsiprašo jų, atsiima žodžius. Jis ir merginos yra aplinkybių aukos, viską organizavo viena moteris. Dabar šuo yra pas žmonos tėvus. Jis yra senas, maždaug 15 metų, todėl galimai susidarė įspūdis, kad šuo neprižiūrimas. Jis išeina į kitą kiemą, kažkam tai nepatinka, todėl ir skundė juos.

Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad jis į susitikimą dėl šuns kartu su žmona važiavo po naktinės tarnybos ((duomenys neskelbtini)), todėl galimai vaizdo įraše matomas tas nevalingas rankos judesys link pareiškėjos rankų, telefono, buvo automatinis judesys dėl to, kad buvo visą naktį nemiegojęs. Taip pat nurodė, kad visa ši situacija nesusijusi su viešosios tvarkos pažeidimu, o su šuniu, jis nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, gestų, nekibo prie merginų, neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tik jis automatiškai sulaikė link automobilio einančią merginą. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo rašytinius paaiškinimus, tik į prieglaudos darbuotojų paaiškinimus, merginoms nustatyti sužalojimai galimai atsirado nuo gyvūnų prieglaudoje. Nurodė, kad yra kariškis, fizinė parengtis, krūvis, ištvermė gera, jo pareiga ginti viešą tvarką, o ne ją pažeisti. Prašė skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji Ž. G. parodė, kad iš matymo pažįsta A. A., su kuriuo buvo susitikę aikštelėje konflikto metu. Anksčiau dirbo prieglaudoje. Gavo iškvietimą, kad yra neprižiūrimas šuo. Šuns paimti važiavo kiti žmonės. Paėmė šunį, kuris pateko į prieglaudą. Šuns šeimininkas norėjo jį atsiimti, bet jam negalėjo atiduoti, nes jis neįrodė, kad galima atiduoti. Pirmiausiai šuns atsiimti į prieglaudą atvažiavo V. K. su žmona ir dukra, užsipuolė prieglaudos darbuotojus, dėl to teko įsigyti vaizdo kamerą. Buvo nutarta paimti šunį laikinai globai. Prieglaudos kontaktus rado jaunesnė V. K. dukra, buvo atvažiavusi, pasivaikščiojo su šuniu. Vėliau su jais susisiekė vyresnioji dukra, sutarė, kad jai bus leista pasimatyti su šuniu, bet tik asmeniškai jai. Tačiau į susitikimą atvažiavo ne tik ji. Ji leido jai pasivaikščioti su šuniu, tačiau pastaroji pasakiusi, kad „blogai nusiteikę“, šunį numetė į automobilį. Tada ji (Ž. G.) paėmė telefoną ir norėjo filmuoti. Tuomet atbėgo vyras, pradėjo ją stumdyti, norėjo atimti telefoną. Spaudė jai ranką, subraižė. Po ko atlėkė V. K., pradėjo rėkti, kam pavogė jų šunį. Po šio incidento, ji skambino O., o jos kolegė skambino (G. T.) policijai.

Taip pat nurodė, kad visa tai įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie Maximos, link gatvės, todėl parduotuvės kameros to nenufilmavo. V. K. dukra paėmė iš jų šunį ir įmetė į automobilį, o jos vyras puolė link jų. G. T. sakė jam pasitraukti nuo jos. Ji (Ž. G.) norėjo nufilmuoti, tačiau vyras stūmė jas iš aikštelės, kad galėtų išvažiuoti. Suspaudė jai ranką, kad atimti telefoną. Jas nustūmė netoli. Norėjo nufilmuoti automobilio valstybinį numerį, bet neleido. Po ko vyras nubėgo į mašiną ir išvažiavo. Ji nėjo link mašinos, kurioje tuo metu buvo šuo ir A. A. žmona.

Taip pat nurodė, kad šio konflikto metu jos išsigando. Kadangi dėl pasimatymo su šuniu buvo ne toks susitarimas, todėl išsitraukė telefoną ir filmavo. Pagal tvarką, kai atvyksta asmenys paimti šins, prašoma čipo, skiepų paso, nuotraukų su šuniu. Į prieglaudą dėl šuns buvo atvažiavę V. K. su žmona ir jaunesniąja dukra, tačiau jie neįrodė, kad tai jų šuo, tik sakė, kad jų šuo. Dėl šuns dingimo nieko nežino, niekas neapklausė. Šiuo atveju turėjo duomenų, kad šuo gyveno gatvėje, buvo neprižiūrėtas. Šio įvykio metu jai buvo padarytas fizinis sužalojimas, buvo padaryti ant kairės rankos du pirštų įbrėžimai, taip pat ji išsigando. Ji pati nelinkusi konfliktuoti, tačiau nori, kad kiti nevadintų jos vagimi. Toks pat A. A. kontaktas buvo ir su kolege. Tikslaus konflikto laiko nepasakys, po įvykio iš karto skambino policijai.

Taip pat nurodė, kad šio incidento metu buvo praeivių. A. A. automobilis stovėjo prie perėjos, visa tai galėjo matyti praeiviai. Kiek pamena, A. A. žmona susitikimo pradžioje pasakė, kad yra „blogai nusiteikę“. A. A. žmona turėjo pavadėlį, paėmė šunį ir pasodino į mašiną. Nežino kas vairavo automobilį, į tai nekreipė dėmesio. Kai jos atėjo į aikštelę, A. A. su žmona jau buvo, o V. K. atbėgo pabaigoje, šaukė, kam jos pavogė šunį. Buvo tartasi su V. K. vyresne dukra dėl susitikimo su šuniu. Susitiko maždaug per vidurį aikštelės, ėjo link jų automobilio, aikštelė nebuvo visiškai tuščia.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji G. T. parodė, kad pažįsta pareiškėją iš matymo. Jai teko vertinti tą šunį, jo būklę, parazitus. Šuo buvo nuplikęs, neturėjo čipo. Šuo buvo nupraustas, išnaikinti parazitai ir apgyvendintas su kitais šunimis. Į prieglaudą atvažiavo V. K. ir norėjo negražiai atsiimti šunį. Jeigu jis būtų įrodęs, kad tai jų šuo, šuo būtų atiduotas. Jie neturi tikslo turėti šuns prieglaudoje. V. K. buvo pasakyta, kad bendravimas vyks per institucijas. Po V. K. apsilankymo prieglaudoje gyveno įtampoje. Buvo įspėti iš karto kreiptis į policiją, jeigu dar kartą atvažiuotų. Ji į tai žiūrėjo sentimentaliai, leido su šuniu susitikti jaunesnei dukrai. Vėliau paskambino vyresnė dukra. Pasakė, kad žino situaciją, kad šuo laikinoje globoje, kad jos tėvas užsipuolė darbuotojus, ir ji naiviai patikėjo. Susitarė susitikti, atrodo, 18 val. Sakė, kad V. K. negali dalyvauti. Jis tikriausiai mašiną pastatė toliau. Kai priėjo V. K. vyresnioji dukra, padavė jai pavadėlį, pasiūlė kartu pasivaikščioti. Iš mašinos išlipo A. A., priėjo prie jų, pasakė, kad „blogai nusiteikę“, paėmė šunį ir pasodino į mašiną. Pradėjo jas stumdyti, sakė, kad „korona“, liepė pasitraukti. Ji atsitraukė ir toliau filmavo. Kai jis apstumdė kolegę, ėjo į „Maximos“ parduotuvę paklausti ar filmuojama aikštelė. Vėliau nuvažiavo į polikliniką, po dienos buvo apžiūrėtos.

Taip pat paaiškino, kad dėl padarytų kūno sužalojimų tą pačią dieną paskambino gydytojui. Pasakė atvažiuoti sekančią dieną pas budintį gydytoją. Jai A. A. nesulaužė rankos, bet sugriebęs ranką spaudė pirštą. Daugiau sužalojimų nebuvo. Po šio įvykio buvo nelengva emociškai. Kai pravažiuodavo panaši mašina, būdavo neramu. Kai stūmė, A. A. norėjo atimti telefoną, vos jo neišmetė iš rankų. Kai griebė ranką, skaudėjo. „T.“ prieglauda randasi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl susitikimo tarėsi telefonu. Susitikti pakvietė SMS žinute, turi ją išsaugojusi telefone. Galimai susirašinėjo su V. K. janesniąja dukterimi.

Neprisimena, kelintą valandą tai įvyko. Kai susitiko, A. A. žmona atėjo viena. Jos buvo prašyta, kad nebūtų svetimų. Mašina stovėjo už poros vietų. A. A. žmona paėmė šunį ir sėdo į mašiną. Tada ji ėjo link mašinos nufotografuoti valstybinį numerį, joks pavojus A. A. žmonai kilti negalėjo. Suprato, kas įvyko, neturėjo jokių blogų kėslų, o A. A. ją stumdė. Buvo netoli gatvės, V. K. atbėgo nuo parduotuvės pusės.

Kadangi buvo karantinas, pareiškėjas A. A. stūmė jas abi su kolege. Kai ji (liudytoja) išsitraukė telefoną, jis griebė už rankos. Ji atsitraukė, tada jis pradėjo atiminėti telefoną iš kolegės. Viskas vyko labai trumpai, bet pasekmės liko. Vaizdo įraše užfiksuota, kad jos jau ant žolės, link mašinos neina.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. A. parodė, kad A. A. jos sutuoktinis, pažįsta G. (T.), turėjo jos telefono numerį, žino, kad nagrinėjama byla dėl augintinio. Nurodė, kad tai jų šeimos šuo. Jai paskambino tėtis (V. K.) ir pasakė, kad dingo šuo. Yra tokia kaimynė, kuri skųsdavo, kad jų šuo sėdi, kur nereikia, todėl šuo buvo pavogtas. Apie tai buvo pranešta policijai. Pamatė feisbuke, kad šuniui ieškoma globa. Sužinojo, kad šuo prieglaudoje. Paskambino į prieglaudą, bet niekas neatsiliepė, todėl tėtis nuvažiavo ten, kur jam pasakė, kad tokio šuns nėra. Tačiau jis būdamas prieglaudoje išgirdo, kad šuo inkščia atpažinęs balsą. Tą dieną tuo ir baigėsi. Tada ji skambino į prieglaudą, klausė, ar galėtų užeiti. Tėvai važinėjo, norėjo paimti šunį, tačiau jiems aiškino, kad reikia įrodymų. Jokių įrodymų dėl šuns neturėjo, nes šuo buvo ožkų vedlys. Kai mirė močiutės, tėtis jį paėmė pas save. Savivaldybėje pasakė, kad galima surinkti parašus ir paimti šunį. Prieglaudoje jiems pasakė, kad yra leidimas konfiskuoti šunį, tačiau ji sužinojo, kad jokio leidimo nėra ir nereikia. Tėvai surinko nuotraukas su šuniu. Tėtis iškvietė policiją, atvažiavo Karo policija (matė iš vaizdo įrašo). Tada tėvams nepavyko paimti šuns. Pasakė, kad antradienį galės paimti. Jos sesuo susisiekė su G., buvo leista pasivaikščioti su šunimi. Tada ji (liudytoja) paskambino G., kuri pasakė, kad leis susitikti. Nebuvo net kalbos su kuo važiuos. Vyras neleido jai vienai važiuoti. Automobilį į priekį ir atgal vairavo ji. Tėčiui sakė, kad jis nevažiuotų, bet jis prisijungė Vilniuje, priėjo vėliau. Merginos atėjo su šuniuku. Ji atsegė pavadį, pasakė, kad merginoms nepatiks tai, ką padarė, kad gali filmuoti. Jos sutuoktinis nešė šunį į mašiną, ji ėjo iš paskos. Merginos filmavo, ėjo nusiteikusios agresyviai. Buvo kontaktas su mergaite, kuri šiandien su švarku, jos vyras A. prašė laikytis atstumo. Po ko jie išvažiavo, matė, kad merginos nuėjo. Vėliau paskambino O., pasakė, kad šuo kitą dieną turėjo būti nukirptas, ji atsakė, kad nereikia. Dabar šuo jau sučipuotas.

Kai paėmė šunį, sakė, kad „merginoms tai nepatiks“, gali filmuoti, nes jiems skaudu dėl šuns. A. prašė laikytis atstumo dėl koronoviruso. Merginos pasakė, kad jie turės problemų. Tarp tėčio ir merginų kontakto jokio nebuvo. A. gal stumtelėjo vieną merginą.

Taip pat nurodė, kad visa tai vyko po 14 val. Telefono numerį jai davė jaunesioji sesuo. Paskambinusi pasiteiravo ar gali susitikti su šuniu. Su G. ji nesusirašinėjo. Jos telefono numerio galas ... (duomenys neskelbtini), o telefono numeris, kurio galas ... (duomenys neskelbtini) - sesers. Sesuo žinojo, kad jie važiuos į Vilnių susitikti dėl šuns. Atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), paliko vaikus seseriai ir tėčio žmonai, patys išvažiavo į Vilnių. Susitikimo metu jo sutuoktinis paėmė šunį, padėjo į mašiną, uždarė duris. Ji taip pat sėdo į mašiną, matė, kad merginos eina link mašinos. Konfliktas trūko iki 5 minučių. Jie nuvažiavo į kairę, merginos nuėjo į dešinę.

Vėliau tėtis važiavo į „Maximą“, teiravosi dėl vaizdo įrašo, tačiau buvo pasakyta, kad neturi teisės rodyti, reikia policijos ar teismo leidimo. Važiuojant į susitikimą dėl šuns, pasakė tėčiui kokiu adresu susitikimas vyks, jam buvo pasakyta ten neiti, nes koronovirusas, be to, jis nepageidaujamas. Tėvai gyvena L.. Tėtis atvažiavo iš darbo.

Taip pat paaiškino, kad kai kalbėjo su pareigūnu, jautė spaudimą, gal tada pasakė, kad buvo į susitikimą atvažiavusi į su draugu. Ši kalba buvo lauke, pareigūnas kalbėjo tyliai, bet kategoriškai, juto spaudimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad A. A. yra jo žentas, žino, kad nagrinėjama byla dėl šuniuko. Žentas ir dukra atvažiavo susitikti su šuniu, pasivakščioti. Jis (liudytojas) ten buvo nuvykęs, sėdėjo mašinoje ir žiūrėjo per galinį veidrodį. Matė, kad atėjo mergaitės su šuniu. Žentas paėmė, atsegė pavadėlį, ką kalbėjo, negirdėjo. Žentas padėjo šunį į mašiną. Mergaitės atėjo prie mašinos. Žentas prašė laikytis distancijos. Vėliau jis (liudytojas) išlipo iš mašinos, buvo priėjęs. Mergaitės sakė, kad „jie prisidirbo“, į ką jis joms atsakė, kad „Jūs prisidirbote, vagys“. Paaiškino, kad jo automobilis Volvo juodas stovėjo netoli parduotuvės, kur stovi vežimėliai. Kai jie išvažiavo, merginos liko, kažkam skambino.

Nurodė, kad jų šuo dingo balandžio 14 d., buvo pranešta pagalbos telefonu 112. Kaimynai pasakė, kad kažkas paėmė šunį. Kelias dienas ieškojo, kol išsiaiškino, kad šuo prieglaudoje.

Į 2020 m. lapkričio 4 d. 15.30 val. vykusį teismo posėdį Institucijos atstovas bei nukentėjusiosios G. T. bei Ž. G. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. 14.33 val. buvo registruotas G. T. pranešimas telefonu, kad Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, buvo ką tik pagrobtas (atimtas) šuo, pasišalino su automobiliu, automobilio markė ir valst. Nr. nufotografuoti. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi gyvūnų globos „T.“ atstovės Ž. G. bei G. T., kurios paaiškino, kad atvežė globojamą šunį parodyti buvusios šuns šeimininkės, kuri yra mirusi, dukroms, o jos per prievartą ištraukė šunį, įsidėjo į automobilį ir pasišalino nežinoma kryptimi. Pareiškėjos apsitars su gyvūnų globos atstovais ir pareiškimu kreipsis per tinklalapį ePolicija (b.l. 91-92).

Iš byloje esančios BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. 22.03 val. buvo registruotas T. S. pranešimas VšĮ „T.“ vardu dėl incidento, kuris įvyko šiandien (2020 m. balandžio 20 d.) (policijos iškvietimo laikas 14.28 val.) adresu Tuskulėnų g. 66 kieme, kurio metu buvo grasinama ir fiziškai nukentėjo prieglaudos darbuotojos G. T. bei Ž. G.. Taip pat nurodyta, kad tikėtina, kad incidentą galėjo nufilmuoti „Maxima“ kameros (b.l. 11).

Taip pat iš byloje esančios BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 21 d. 20.25 val. buvo registruotas Ž. G. pranešimas, dėl 2020 m. balandžio 20 d. apie 14 val., Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, įvykusio incidento, kai ji su G. T. atvedė į susitikimą laikinai prieglaudoje globojamą šunį, paimtą iš L., ir susitikimo metu, V. K. dukra atėmė iš jų globojamą šunį, o nepažįstamas vyriškis naudodamas fizinę jėgą stumdė ją ir bandė griebti telefoną. Dėl jos atžvilgiu vykdyto fizinio smurto: stumdymo, alkūnės tampymo, bandymo išplėšti telefoną, buvo padarytos trys brėžtinės žaizdos ant kairės rankos rodomojo piršto, įvykio dieną iš žaizdų bėgo kraujas ir matėsi sutinimas (b.l. 10).

Taip pat byloje pateiktas BPC Vilniaus skyriaus pranešimas, kad 2020 m. balandžio 20 d. 14.28 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, skambinta iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) bei pateikta šio pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija (b.l. 86).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-o veikslo skyriaus vyr. tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime dėl proceso veiksmų atlikimo, nurodyt, jog 2020 m. balandžio 24 d. bendraujant telefonu su G. T., pastaroji pranešė, kad 2020 m. balandžio 20 d. apie 14. Val., Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, Tuskulėnų g. 66, VšĮ „T.“ darbuotojos Ž. G. ir j atvedė susitikimui laikinai globojamą šunį, baltos spalvos mišrūną, kalytę, kuri buvo paimta iš (duomenys neskelbtini) balandžio 14 d., nes buvo gautas pranešimas, kad po šeimininkės mirties šuo pastoviai leidžia laiką sankryžoje prie kelio, yra neprižiūrėtas, maitinamas praeivių. Šuo buvo labai blogos būklės, turėjo erkių, visas utėlėtas, kailis susivėlęs į koldūnus. Į prieglaudą, nesilaikant karantino sąlygų, buvo kelis kartus atvykęs V. K., kuris keldavo konfliktus ir reikalavo grąžinti jam šunį, nors neturėjo jokių dokumentų, šuo nebuvo čipuotas. 2020 m. balandžio 20 d. buvo susitarta su V. K. vyresniąja dukra, nes iš visos šeimos ji vienintelė ankstesniuose konfliktuose nedalyvavo, ir buvo nuspręsta nelaikyti ja atsakinga už tėvų elgesį ir leista jai pasimatyti bei pavedžioti šunį. Jai ir kolegei atvykus į sutartą vietą su globojamu šuniu, iš automobilių aikštelėje stovėjusio automobilio VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo šviesių plaukų mergina, V. K. dukra, po to prie jos prisijungė joms dar nematytas vyriškis, apie 30 metų amžiaus, tamsūs trumpi plaukai, tamsios akys, su medicinine kauke ir galiausiai V. K. iš kito automobilio. Mergina grasinančiai pareiškė, kad jie „šiandien blogai nusiteikę“, atėmė jų globojamą gyvūną iš jų, o nepažįstamas vyras sugriebęs už dešinės rankos ją stipriai suspaudė ir bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, su kuriuo ji filmavo. Ko pasekoje, ties pirmuoju krumpliu, ištino dešinės rankos plaštaka, šis sužalojimas 2020 m. balandžio 21 d. budinčio gydytojo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Po to, tas pats nepažįstamas asmuo, puolė jos kolegę – Ž. G.. Prašo nustatyti asmenis, atsakingus už šiuos įvykius ir patraukti juos atsakomybėn (b.l. 29).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-o veikslo skyriaus vyr. tyrėjo M. B. tarnybiniame pranešime apklausiant Ž. G., kuri nurodė, kad susitikimo su V. K. dukra dėl šuns metu, ji grasinančia pareiškė, kad jie „šiandien blogai nusiteikę“, atėmė iš jų globojamą šunį, o nepažįstamas vyras panaudodamas fizinę jėgą ją stumdė ir bandė griebti jos telefoną, kuriuo ji bandė užfiksuoti patį įvykį. Šuo buvo išvežtas automobiliu VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, kad ji turėjo šio šuns laikinos globos dokumentus, įrodančius, jog šuo priklauso prieglaudai, o konfliktą sukėlę ir šunį atėmę žmonės neturi jokių dokumentų, įrodančių šuns nuosavybę, neturėjo, jiems geranoriškai buvo leista pasimatyti – pavedžioti šį šunį. Konflikto metu jis patyrė fizinį skausmą, nes buvo apstumdyta ir padaryti trys kairės rankos rodomojo piršto įbrėžimai, kurie buvo gydytojos užfiksuoti kitą dieną (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Prašė nustatyti asmenis, atsakingus už šiuos įvykius ir patraukti atsakomybėn (b.l. 30).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-o veikslo skyriaus vyr. tyrėjo R. Butovič 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal paklausimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų, UAB „Maxima“ pateikė 2020 m. balandžio 20 d. vaizdo įrašą nuo įėjimo į p/c „Maxima“, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje iš vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau minėtame vaizdo įraše yra fiksuojami tik įėjimo/išėjimo durų vaizdas, automobilių stovėjimo aikštelė nefilmuojama, todėl tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta (b.l. 14).

Byloje pateiktas I. A. 2020 m. gegužės 6 d. elektroninis susirašinėjimas su policijos pareigūnu, kuriame nurodė, kad jis naudojasi transporto priemone VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei paaiškino aplinkybes dėl šuns susigrąžinimo, nurodydama, kad jokio konflikto, net žodinio su 2 prieglaudos savanorėmis nebuvo (b.l. 26-27).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-o veikslo skyriaus vyr. tyrėjo R. Butovič 2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad administracinio nusižengimo medžiagoje nustatyta, kad automobiliu VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi I. A., su kuria susisiekus, pastaroji paaiškino, kad 2020 m. balandžio 20 d. prie Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, prie prekybos centro, ji buvo aikštelėje su minėtu automobiliu. Telefoninio pokalbio metu ji aiškino, kad buvo su draugu, vėliau paaiškino, kad su savo sutuoktiniu A. A. ir savo tėvu V. K., kur susitiko su VšĮ „T.“ darbuotojomis. Su darbuotojomis joks konfliktas neįvyko, paėmę šuniuką, išsiskirstė taikiai. Užklausus VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinika“ nukentėjusiųjų G. T. bei Ž. G. medicininius dokumentus, nustatyta, kad G. T. 2020 m,. balandžio 21 d. 08.09 val. kreipėsi į minėtą gydymo įstaigą, kur jai nustatytas kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, o Ž. G. į minėtą gydymo įstaigą kreipėsi 2020 m. balandžio 21 d. 15.17 val. telefonu, konsultuota nuotoliniu būdu, nustatyta piršto žaizda (b.l. 18).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-o veikslo skyriaus vyr. tyrėjo R. Butovič 2020 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo peržiūrėtas su Ž. G. ir G. T. pareiškimu pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrint minėtą vaizdo įrašą (video – 1587384024), jame matoma, kaip vaikinas apie 25 metų amžiaus, tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apsirengęs juodos spalvos kepurę, ant veido juodos spalvos kaukę, žalios spalvos sportinę striukę, juodos spalvos sportines kelnes, pilkos su baltais padais sportinius batus. Vaikinas, priėjęs prie Ž. G., bando iš jos dešinės rankos atimti laikomą mobiliojo ryšio telefoną. Mergina vaikiną atstumia nuo savęs. Tuo metu prie jų prieina vyras apie 40-50 metų amžiaus, žilų plaukų, aukštas, apsirengęs juodais drabužiais, yra su akiniais, ant veido dėvi apsauginę medicininę kaukę. Vaikinas ir vyras, pastebėję, kad juos filmuoja, pasišalina. Vaikinas įsėda į baltos spalvos automobilį VW RTUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis išvažiuoja. Vyras eina link aikštelės centro. Kaip nustatyta, vaikinas, kuris bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, atitinka A. A., gim. (duomenys neskelbtini)m. bendrus bruožus (šukuoseną, smakrą, kūno sudėjimą). Vyras, priėjęs prie konflikto dalyvių, panašus pagal V. K. (turėtų būti K.), gim. (duomenys neskelbtini) m., bendrus bruožus (b.l. 41).

Administracinio nusižengimo byloje pateikti nukentėjusiųjų G. T. ir Ž. G. ambulatorinio apsilankymo aprašymai, kur G. T. diagnozuota kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (TLK S60.2), o Ž. G. – piršto (ų) žaizda, kai nagas nepažeistas (TLK S61.0). (b.l. 19-20, 21, 22-23).

Administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu 2020 m. birželio 29 d. apklaustas A. A. parodė, kad 2020 m. balandžio 20 d., tiksliai laiko nepamena, jis su žmona I. A. su automobiliu VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Tuskulėnų g. 66, Vilniuje. Nei Ž. G., nei G. T. nepažįsta ir nežino kas jos tokios. Nurodė, kad jo žmona surado šias merginas per socialinį tinklą „facebook“ dėl to, kad ieškojo kas galėjo pavogti jos vaikystės šunį iš jos tėvų namų (duomenys neskelbtini). Žmona išsiaiškino kur gali būti šuo ir surado vieną iš minėtų merginų – G., pas kurią buvo pavogtas šuo. Žmona sutarė apžiūrėti šunį Vilniuje minėtoje vietovėje, t.y. Tuskulėnų g. 66. Kadangi jis pergyveno ir bijojo dėl žmonos sveikatos ir susitikimo su nepažįstamais žmonėmis, nusprendė ją palydėti ir važiuoti į Vilnių kartu. Nuvykus į sutartą vietą, minėtos merginos atsivedė pavogtą šunį. Jo žmona ir jis atpažino, kad tai yra pavogtas jų šuo iš (duomenys neskelbtini). Žmona minėtoms merginoms pasakė, kad pasiims savo šunį, kuris buvo pagrobtas ir jis, nieko neklausdamas, paėmė šunį į glėbį ir įdėjo į automobilį. Merginos nurodė, kad jie negali paimti savo šuns ir pradėjo artintis prie jo žmonos. Bijodamas dėl žmonos sveikatos (nes buvo karantinas) ir dėl galimo žmonos nėštumo, jis atsistojo tarp merginos ir žmonos per ištiestą ranką. Jis laikė ištiestą ranką link mergino rankų, kad ji nesiimtų jokių pavojingų veiksmų. Galimai jis buvo prisilietęs prie merginos rankų, kai laikė saugų atstumą tarp merginos ir savo žmonos, tačiau ar buvo kas pas ją rankoje, jis nematė. Jokio telefono ar kito daikto paskatų paimti nenorėjo, o tik norėjo pasiimti žmonos pagrobtą šunį iš L.. Jiems paėmus šunį ir jau sėdint automobilyje, merginos pasakė, kad jie prisidarė daug problemų, tačiau kokių neįvardino, ramiai nuėjo keliais. Tai viskas įvyko „Maximos“ parduotuvės aikštelėje, kurioje buvo daug žmonių ir kuri yra filmuojama. Aplinkui buvę žmonės į juos nekreipė jokio dėmesio (b.l. 34).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-o veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Butovič 2020 m. birželio 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-1185-2020 A. A. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2020 m. balandžio 20 d., apie 14.19 val., Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, adresu konfliktavo su G. T. ir Ž. G., sukėlė joms fizinį skausmą, stumdė Ž. G. ir G. T., bandė atimti jų mobiliojo ryšio telefonus. G. T. ir Ž. G. padaryti kūno sužalojimai. Iš administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu seka, kad A. A. susipažino su protokolu, protokolas jam įteiktas, nuo parašo atsisakė. Minėtu administraciniu nurodymu už ANK 481 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą, A. A. buvo siūloma sumokėti 15 eurų baudą iki 2020 m. liepos 15 d., bei nurodyta, kad nesumokėjus nurodytos sumos iki nurodytos datos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (b.l. 8-9).

2020 m. liepos 7 d. I. A. apklausos metu atsakė į jai pateiktus klausimus dėl jos tėvo V. K. prižiūrimo šeimos šuns dingimo iš tėvo namų, adresu (duomenys neskelbtini) aplinkybių ir jo paieškos. Taip pat nurodė, kad jos tėvui kelis kart nepavyko iš prieglaudos pasiimti rasto jų šuns, todėl ji paėmusi iš sesers G. prieglaudos darbuotojos G. telefoną, susisiekė su ja telefonu ir susitarė susitikti dėl šuns 2020 m. balandžio 20 d., Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, prie parduotuvės „Maxima“. Minėtą dieną grįžus vyrui A. A. į namus, ji pasakė, kad surado asmenį pas kurį gali būti jos šuo ir važiuos į Vilnių su juo susitikti. Jos vyras jai neleido vienai važiuoti ir išvyko kartu su ja. Atvykus po pietų į susitikimo vietą, ten susitiko su minėta mergina G., kuri buvo atsivedusi jos šuniuką ir su kuria buvo dar viena mergina. Nurodė, kad G. ji nepažįsta, su ja tarėsi tik apie susitikimą, nes jos žiniomis, pas ją buvo jos šuniukas. Kitos merginos- Ž., ji taip pat nepažįsta. Kadangi buvo koronoviruso rizikos metas, jie visi laikėsi saugaus atstumo ir buvo su kaukėmis. Jos tėvas V. K. tuo metu buvo Vilniuje, todėl jis taip pat atvyko į susitikimo vietą, nes buvo jam minėjusi, kad važiuos susitikti su asmeniu, pas kurį yra jų šuo. Tačiau tėvas saugumo sumetimais laikėsi atokiau. Pamačiusi savo šuniuką ji iškart apsidžiaugė, apkabino jį ir pasakė merginoms, kad nori pasiimti savo šunį ir jį pasiims, nors joms tai gali ir nepatikti. Todėl jos vyras A. A. nieko nesakęs paėmėm jų šunį ir įsidėjo jį automobilį. Jokia konfliktinė situacija nebuvo kilusi. Su merginomis bendravo mandagiai, ramiai ir neprovokuojančiai. Merginoms nevisai patiko, kad jie pasiėmė savo šunį, tačiau jos taip pat bendravo ramiai, nekėlė konfliktinės situacijos, išskyrus tai, kad viena iš jų pradėjo eiti link jos, kai ji ėjo link savo automobilio vairuotojo durelių. Matė, kaip viena iš merginų pradėjo juos filmuoti telefonu, todėl pasakė joms, kad drąsiai gali juos filmuoti, nes jie nepadarė nieko blogo. Kažkuri iš merginų ramiai pasakė, kad jie prisidarys daug problemų. Kai jau buvo prie vairuotojo pusės automobilio durų matė, kad jos vyras A. A. neleido prieiti vienai merginai prie jos, stovėjo prie automobilio galo ir buvo ištiesęs ranką link arčiausiai stovinčios merginos. Tai buvo vienintelis jos vyro A. A. prisilietimas ir tik prie vienintelės merginos, kuris buvo labai epizodiškas ir trūko kelias akimirkas, kadangi visuomet visi buvo per atstumą. Jokių sužalojimų ant merginų kūnų nematė, taip pat nebuvo jokių papildomų veiksmų, kurie galėjo padaryti kažkokius sužalojimus. Tuomet įlipę į automobilį jie su vyru išvažiavo (b.l. 39-40).

A. A. 2020 m. liepos 20 d. rašytiniame paaiškinime išdėstė jo sutuoktinės tėvui priklausančio šuns dingimo ir radimo aplinkybes, bei susitikimo su prieglaudos darbuotojais susitikimo aplinkybes. Kaip seka iš jo paaiškinimų, atpažinę prieglaudos darbuotojų atvestą šunį, nenorėjo jo palikti prieglaudos darbuotojų ar prieglaudos žinioje, todėl kai šuo buvo jo sutuoktinės rankose, jo žmona pasakė darbuotojoms, jog tai yra jų šuo ir jį pasiims. Nesulaukęs prieglaudos darbuotojų pritarimo, jis paėmė šunį ir įsodino į automobilį su kuriuo norėjo kuo greičiau išvykti iš susitikimo vietos. Ir jau sėdant į automobilį, prie automobilio pradėjo artintis viena iš prieglaudos darbuotojų, todėl nežinodamas ką ši planuoja daryti bei siekiant išvengti galimo konflikto tarp darbuotojų ir žmonos ir (ar) galimo automobilio apgadinimo, stojosi į tarpą tarp darbuotojos ir žmonos prie automobilio bei bandė neprileisti darbuotojos prie automobilio. Susiklosčius šiai situacijai, kai darbuotoja artinosi prie jo sutuoktinės, sėdinčios automobilyje, užstojo darbuotojai kelią bei neprileido prie automobilio, o jai tiesiant ranką (kas matosi vaizdo įraše) link jo žmonos automatiškai ir nevalingai ją sulaikė, tačiau iškart paleido, bei pamatęs atskubantį savo žmonos tėvą pasiaiškinti situacijos, negaišdamas laiko sėdosi į automobilį. Nurodė, kad šis veiksmas, tiesiog buvo gynybinė reakcija, kurios metu buvo sulaikyta vienos iš darbuotojų tiesiama ranka, todėl jį kaltinančioms darbuotojoms negalėjo atsirasti bylos medžiagoje nurodomi sužalojimai (t.y. vienai - 3 brėžtinės žaizdos ant pirštų, kitai riešo ir plaštakos sumušimas), pažymėdamas, kad viena iš darbuotojų, kurios padarytas vaizdo įrašas, viso susitikimo metu buvo per atstumą ir viską filmavo. Kadangi kitokio kontakto tarp jo ir į susitikimą atėjusių prieglaudos darbuotojų nebuvo, tikėtina, kad jos minėtus sveikatos sužalojimus buvo patyrusios dar iki minėto susitikimo ar po šio, nes į gydymo įstaigas kreipėsi tik sekančią dieną. Pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo kokių tyčinių ar chuliganiškų veiksmų, kuriais siekiama įbauginti, įžeisti ir (ar) sužaloti pareiškėjas bei pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. A. nuomone, jo veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusižengimo objektyviųjų ir subjektyvių požymių visumos, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti b.l. 42-45)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2020 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-1788-2020 A. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje skirta minimali 30 eurų bauda. Priimant nutarimą atsižvelgta, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (b.l. 7).

Skundo nagrinėjimo metu nukentėjusioji G. T. pateikė fotonuotrauką, kuriose užfiksuotas automobilio, kuriuo I. A. atvyko į susitikimą dėl šuns, valstybiniai numeriai, bei „šuns odos būklė“ pristačius į prieglaudą (b.l. 71, 74).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat peržiūrėti pateikti vaizdo įraše užfiksuoti nukentėjusiosioms G. T. bei Ž. G. užfiksuoti sužalojimai, bei nukentėjusiųjų telefonais užfiksuoti susitikimo momentai (b.l. )

Nagrinėja atveju, A. A. šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta ne tik administracinėje, bet ir baudžiamojoje teisėje. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnį atsirasti pakanka konkrečių kaltininko veiksmų: necenzūrinių žodžių, gestų viešoje vietoje, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, ar ir kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o baudžiamosios atsakomybės taikymui reikia ne tik atlikti nurodytus neteisėtus veiksmus, bet būtina nustatyti ir baudžiamąją atsakomybę užtraukiančius padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.

Todėl sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant nėra privaloma nustatyti ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) įtvirtinto nusikaltimo ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo dispozicijos bei šių pažeidimų sudėtys skiriasi. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn jeigu jis atliko bent vieną iš ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. šioje dispozicijoje naudojamas žodis „siekiama“ nurodo neteisėto veikimo tikslą, o ne šio veikimo padarinius. Atitinkamai BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo vienas iš privalomų sudėties požymių yra jo veikos nulemtas pavojingų padarinių kilimas – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl to būtent pavojingų padarinių požymis ir leidžia atskirti nusikaltimą nuo administracinio nusižengimo viešosios tvarkos srityje.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog pareiškėjas A. A. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo jį panaikinti, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalies požymių, kad jis neturėjo jokio tikslo nei motyvo kibti prie prieglaudos darbuotojų, jas stumdyti, įžeidinėti ar sužaloti ir tokiu būdu pažeisti viešąją tvarką ir (ar) žmonių rimtį, o priešingai, tik atgavęs šunį pasišalino, ir jo veiksmai nebuvo pavojingi, tyčinio ar chuliganiško pobūdžio bei trūko tik akimirką.

Pareiškėjo skundo turinys leidžia teigti, kad esminis argumentas, kuriuo grindžiamas prašymas dėl administracinio nusižengimo nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, yra tas, kad apeliantas esą neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir jos nepažeidė. Pasisakant dėl argumento, kuriuo neigiamas tyčios buvimas, pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo medžiagos galima spręsti, jog kartu su sutuoktine I. A. į susitikimą su prieglaudos darbuotojomis atvykęs pareiškėjas turėjo tikslą atsiimti prieglaudoje laikomo sutuoktinės tėvo šunį. Kaip pats nurodė paaiškinimuose teisme – važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, žinojo, kad šuo pavogtas, kad žmonos tėvui nepavyko pasiimti iš prieglaudos šuns, ir sutuoktinės žodžiais, važiavo susitikti su darbuotojomis iš prieglaudos, o pats galvojo, kad su vagimis. Kad merginos nėra šuns vagys sužinojo tik vėliau. Kai susitikimo metu prieglaudos darbuotojos jo žmonai atvedė šunį, nesulaukęs prieglaudos darbuotojų pritarimo, šunį paėmė ir įsodino į automobilį, norėdamas kuo greičiau išvykti iš susitikimo vietos. Tai rodo, kad asmuo vykdamas į susitikimą jau buvo priešiškai nusiteikęs. Priešišką nusiteikimą prieglaudos darbuotojų atžvilgiu patvirtina tiek teismo posėdžio metu apklaustų nukentėjusiųjų Ž. G. ir G. T. parodymai bei administracinio nusižengimo tyrimo metu jų apklausų metu duoti paaiškinimai, kad atvykus į susitikimą, A. A. sutuoktinė, kuriai buvo leista pasivaikščioti su globojamu šuniu, paminėjo, kad jie „blogai nusiteikę“. Minėtos aplinkybės nepaneigė ir teismo posėdyje apklausta liudytoja I. A., kuri nurodė, kad susitikimo metu, merginoms atsegus pavadėlį, pasakė, kad šunį pasiims, nors joms tai gali nepatikti, todėl jos vyras, nieko nesakęs paėmė šunį ir įsidėjo į automobilį, o ji nuėjo iš paskos.

Tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniame paaiškinime A. A. neneigė, kad buvo prisiartinęs prie vienos merginos (Ž. G.), neleido jai artintis link mašinos ir žmonos, kad lietė jos telefoną, nenorėdamas, kad ji filmuotų. Tačiau teigia, kad susiklosčius situacijai, kai darbuotoja artinosi prie jo sutuoktinės, sėdinčios automobilyje, užstojo jai kelią bei neprileido prie automobilio, o jai tiesiant ranką link jo žmonos automatiškai ir nevalingai ją sulaikė, tačiau iškart paleido, kad tai buvo jo gynybinė reakcija, kurios metu buvo sulaikyta vienos iš darbuotojų tiesiama ranka. Pareiškėjo teigimu, jis laikė ištiestą ranką link merginos rankų, kad ji nesiimtų jokių pavojingų veiksmų. Teismo posėdyje apklausta I. A. patvirtino, kad buvo vienas kontaktas tarp vyro ir vienos iš merginų, kai jos vyras prašė jos laikytis atstumo, galimai ją stumtelėjo. Nukentėjusioji Ž. G. teisme nurodė, kad kai A. A. paėmė šunį ir nunešė jį automobilį, ji pasiėmė telefoną norėdama filmuoti, tuomet pribėgęs vyras (A. A.) pradėjo ją stumdyti, norėjo atimti telefoną, spaudė ranką, subraižė, kad ji išsigando. Nors pareiškėjas teigia, kad galimai jis buvo prisilietęs prie merginos rankų, kai laikė saugų atstumą tarp merginos ir savo žmonos, ir nuo tokių veiksmų sužalojimai negalėjo atsirasti, tokius jo parodymus teismas vertina kaip siekį sušvelninti atsakomybę. Nes A. A. susitikimo tikslas paimti šunį ir jo elgesys su prieglaudos darbuotojomis visgi gana greitai peržengė kilusios situacijos prasme jo pateisinamą elgesį. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo (1587384024) akivaizdžiai matosi, kaip vaikinas (Pareiškėjas), priėjęs prie Ž. G., ją stumdo, bando iš jos dešinės rankos atimti laikomą mobiliojo ryšio telefoną, mergina vaikiną atstumia nuo savęs. Pagal pateiktus medicininius dokumentus Ž. G. konstatuota piršto žaizda.

Nors tiek skunde, tiek rašytiniuose bei teismo posėdžio metu duotose paaiškinimuose, A. A. pažymi ir pripažįsta tik kontaktą su viena mergina, tačiau tai paneigia kiti byloje surinktais įrodymai. Iš nukentėjusiosios G. T. apklausos protokolų bei parodymų teisme, seka, kad susitikimo metu A. A. paėmus globojamą prieglaudos šunį, ji filmavo kaip stumdoma Ž. G., kaip A. A. jas stumdė abi, stipriai griebė jai už rankos, suspaudė pirštą ir bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo ji filmavo. Kad A. A. kontaktavo ir su jos kolege teismo posėdyje patvirtino ir Ž. G.. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo (1587384732), matyti, kaip G. T. filmuoja A. A. ir Ž. G., kaip artėja A. A. (įraše laikas 00.08 sek.) ranka uždengiamas telefono ekranas, jį atidengus (atitraukus), A. A. veidas ( t.y. veidas su juodos spalvos kauke). Pagal pateiktus medicininius dokumentus G. T. konstatuota kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas. Taip pat pateiktame c/d matoma nuotrauka su sužalota dešinės pusės ranka. Tai patvirtina, kad A. A. veiksmai buvo nukreipti prieš abi nukentėjusiąsias, ir toks jo elgesys savaime nepaneigia veiksmų priešingumo viešajai tvarkai.

A. A. elgesys – merginų stumdymas, fizinio skausmo joms sukėlimas ir siekis, kad nebūtų filmuojamas, bandymai atimti telefonus, vidury dienos, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, kur buvo daug praeivių, (neleistiną fizinį elgesį patvirtino nukentėjusiųjų parodymai, vaizdo įrašai), pagrįstai vertintinas kaip konfliktas, peržengęs privataus kelių asmenų nesutarimo ribas. Taigi aplinkybės dėl A. A. veiksmų turinio (neetiški, gerai fiziškai pasirengusio vyro, juolab kariškio, fiziniai veiksmai – stumdymas, fizinio skausmo sukėlimas, siekis atimti telefonus), įvykio vieta, kitų asmenų, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinės, jos tėvo buvimas, leidžia daryti išvadą, kad A. A. veiksmai pagrįstai pripažinti savo pavojingumu atitinkantys ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. A. veika kvalifikuota teisingai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant, kad nenustatyta A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, už administracinį nusižengimą jam paskirta minimali bauda, numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 12-ANR_N-1788-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis -

nutaria:

A. A. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1788-2020 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė