Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant E. Ž. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1063-668/2014 perduota prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1063-668/2014, kurioje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 3 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., O. R., V. J., V. J., A. B., N. K., V. J., O. N., O. G., G. C., M. A., R. B., E. Ž. kaltinamos pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 2 d., 25 str. 2 d. 300 str. 3 d.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą Nr. 1-1063-668/2014 prokurorui pašalinti ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir atlikti įstatyme numatytas procedūras, užtikrinančias kaltinamosios E. Ž. procesines teises.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad E. Ž., nemokančiai lietuvių kalbos, apklausų metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, taip pat įtariamosios apklausų metu nedalyvavo jai paskirtas advokatas, be to, E. Ž. nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, neišaiškinta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti prašymus, ir kad šie padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas tokį sprendimą ne tik, kad tinkamai nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, bet nutartyje nurodė aplinkybes, visiškai priešingas byloje esantiems duomenims. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00123-08 medžiaga, matyti, kad įtariamajai E. Ž. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą paskelbta 2014-01-23, surašant nustatytos formos bei turinio protokolą. Iš E. Ž. rankraštinio teksto po spausdintiniu tekstu matyti, kad E. Ž. nepageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o prašymai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo bus pateikti per advokatą. Toks byloje esantis protokolas bei rankraštinis tekstas leidžia daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad E. Ž. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą buvo paskelbta, taip pat buvo išaiškintos teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2010-12-01, ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo nutarimu E. Ž. paskirtas gynėjas advokatas S. N., kuris dalyvavo įtariamosios apklausoje. Šios apklausos protokole užfiksuota, kad įtariamoji moka lietuvių kalbą, be to, įtariamosios apklausos protokolo apačioje atliktas E. Ž. rankraštinis tekstas, jog ji protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai. Vėliau, prieš 2014-01-09 įtariamosios apklausą, E. Ž. ant protokolo savo ranka yra užrašiusi, kad apklausos metu jai gynėjas nereikalingas. Įtariamosios apklausos protokole užfiksuota, kad E. Ž. lietuvių kalbą moka, po apklausos protokolu yra rankraštinis E. Ž. tekstas, kad pagal jos žodžius protokolas surašytas teisingai, pastabų neturi. 2014-01-21 E. Ž. buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Įtariamoji E. Ž. pageidavo, kad apklausos metu dalyvautų advokatas S. N.. Ir šios įtariamosios apklausos protokole nurodyta, kad įtariamoji E. Ž. lietuvių kalbą moka, po apklausos protokolu rankraštinis tekstas, kad E. Ž. protokolą perskaitė, pagal jos žodžius surašytas teisingai. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad uždavus kaltinamajai klausimą dėl lietuvių kalbos mokėjimo, pastaroji atsakė, kad ji kalba lietuviškai, mano, kad viską supranta, tik kitiems gali atrodyti, kad ji netaisyklingai kalba. Iš tokių byloje esančių duomenų galima pagrįstai daryti išvadą, kad E. Ž. lietuvių kalbą moka, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime jai vertėjas nereikalingas. Atsižvelgiant į tai, jai neturėjo būti taikomos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. nuostatos dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Be to, BPK 52 str. 1 d. numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus atvejį kai baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, taigi iš to seka, kad turėti gynėją yra įtariamojo teisė, bet ne pareiga. Taigi šiuo atveju galima teigti, kad E. Ž. pasirašius protokolą dėl gynėjo nedalyvavimo bei atlikus įtariamosios apklausą, pastarosios procesinės teisės nebuvo suvaržytos. E. Ž. teiginius, kad 2014-01-23 apklausos metu nebuvo jos gynėjo S. N., paneigia minėto advokato parašas įtariamosios E. Ž. apklausos protokole. Taigi darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų bylos nagrinėjimui teisme ir nešališko, objektyvaus procesinio sprendimo priėmimui.

Prokuroro skunde taip pat pažymima, kad teismas, nagrinėdamas bylą (po bylos perdavimo prokurorui) turės iš naujo apklausti kaltinamąją E. Ž., kuri savo ruožtu, įgyvendindama savo procesines teises, gali laikytis savo ankstesnės ikiteisminio tyrimo metu išsakytos pozicijos ar pakeisti savo anksčiau duotus parodymus, todėl, akivaizdu, kad E. Ž., pateikdama prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui, siekia kiek galima ilgiau vilkinti procesą. Tokia išvada darytina, kadangi ji savo prašyme nurodė aplinkybes, kurios yra visiškai priešingos byloje esantiems duomenims.

Prokuroro skundas tenkintinas.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, konstatavęs esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji E. Ž. apklausta be vertėjo ir kelis kartus be gynėjo, jai nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir teisę pateikti prašymus), dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamosios E. Ž. įstatymo garantuojamos teisės.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atliekant ikiteisminį tyrimą, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą, nepadaryta. Teismo nurodyti kaltinamosios E. Ž. procesinių teisių pažeidimai nepagrįsti bylos duomenimis.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. Ž. pranešimas apie įtarimą pasirašytinai įteiktas 2010-12-01, įtariamoji, pasirašydama pranešime apie įtarimą, patvirtino, kad jai yra išaiškintos BPK 21 str. 4 d. numatytos įtariamojo teisės, tarp jų ir teisė turėti gynėją, pateikti prašymus (t. 18, b. l. 80-81). 2010-12-01 surašytas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas, kuriame E. Ž. ranka parašė, kad jai gynėjas reikalingas (t. 18, b. l. 81). 2010-12-01 priimtas nutarimas įtariamajai paskirti gynėją S. N. (t. 18, b. l. 83). 2010-12-01 įtariamoji buvo pirmą kartą apklausta, dalyvaujant gynėjui S. N.. E. Ž., pasirašydama apklausos protokole, patvirtino, kad moka lietuvių kalbą ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba, ranka rašytu tekstu patvirtino, kad protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai (t. 18, b. l. 85-88). Prieš atliekant papildomą įtariamosios apklausą, E. Ž. buvo pakartotinai išaiškinta teisė turėti gynėją, ką patvirtina 2014-01-09 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas (t. 18, b. l. 89), kuriame ji ranka parašė, kad jai gynėjas šiuo metu nereikalingas. 2014-01-09 papildomos apklausos metu įtariamoji, pasirašydama apklausos protokole, patvirtino, kad moka lietuvių kalbą ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba, taip pat ranka parašė: „protokolas surašytas iš mano žodžių teisingai, pastabų neturėsiu“ (t. 18, b. l. 90). Įtariamajai 2014-01-21 pareikštas galutinis įtarimas jai įteiktas ir BPK 21 str. 4 d. numatytos įtariamojo teisės išaiškintos 2014-01-23 pasirašytinai (t. 18, b. l. 91-92). 2014-01-23 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas patvirtina, kad E. Ž. ši teisė buvo išaiškinta, ir ji protokole ranka parašė: „pageidauju, kad mane gintų advokatas S. N.“ (t. 18, b. l. 93). 2014-01-23 įtariamosios papildoma apklausa buvo atliekama dalyvaujant advokatui S. N.. E. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kuriomis rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kad gynėjas minėtoje apklausoje nedalyvavo, apklausos protokole pasirašė vėliau (pasirašymo data prie gynėjo parašo neparašyta), nepagrįstos bylos duomenimis. Kaip matyti iš minėtos apklausos protokolo, tai, kad apklausa vyko dalyvaujant gynėjui S. N., yra nurodyta atspausdintame protokolo tekste, kurį pasirašė įtariamoji, patvirtindama, kad jį perskaitė ir jis surašytas teisingai, protokolą pasirašė ir advokatas S. N. (t. 18, b. l. 94).

Išdėstytos aplinkybės, taip pat tai, kad įtariamoji, būdama supažindinta su jos procesinėmis teisėmis ir turėdama gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nenurodė, kad nesupranta lietuvių kalbos, ir užtikrinti vertėjo dalyvavimo neprašė, priešingai, apklausų metu dėl jai pareikštų įtarimų davė išsamius parodymus lietuvių kalba ir ranka rašytu tekstu patvirtino, kad apklausos protokolai surašyti iš jos žodžių teisingai, bei tai, kad teismo posėdžio metu ji nurodė kalbanti ir suprantanti lietuviškai, leidžia pagrįstai manyti, jog E. Ž. moka lietuvių kalbą ir vertėjas jai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo reikalingas. Todėl tai, kad įtariamosios apklausų metu nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, kadangi E. Ž. teisė duoti parodymus ir gintis nuo pareikštų įtarimų ar kaltinimų nebuvo suvaržyta. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamosios prašymu procese gali dalyvauti vertėjas, jai bus suteikta teisė duoti paaiškinimus teismui gimtąja kalba.

Kaip vieną iš esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nedalyvavo E. Ž. paskirtas gynėjas. Tačiau su šiais skundžiamos nutarties argumentais taip pat nesutiktina. Visų pirma, anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad įtariamajai teisė turėti gynėją buvo tinkamai išaiškinta ir šia teise įtariamoji pasinaudojo. Kadangi nagrinėjamu atveju, įtariamajai mokant proceso kalbą, gynėjo dalyvavimas nėra būtinas, jo nedalyvavimas apklausoje, kai pati įtariamoji 2014-01-09 teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole (t. 18, b. l. 89) nurodė, kad gynėjas jai nereikalingas, nelaikytina esminiu įtariamosios įstatymo garantuojamų teisių suvaržymu (BPK 52 str. 1 d.).

Sutinkamai su prokuroro skundu, apylinkės teismo išvada, kad E. Ž. procesinės teisės buvo suvaržytos dar ir dėl to, kad jai nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei neišaiškinta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti prašymus, taip pat nepagrįsta ir prieštaraujanti objektyviems bylos duomenims. 2014-01-23 paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolas patvirtina, kad E. Ž. buvo tinkamai pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, išaiškinant teisę susipažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (t. 28, b. l. 140), tačiau E. Ž. ranka rašytu tekstu patvirtino, kad nepageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymai bus pateikti per advokatą.

Taigi baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad įtariamajai E. Ž. buvo užtikrintos jai įstatymo garantuojamos teisės ir šioje byloje nenustatyta jokių esminių baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių minėtos E. Ž. teisės būtų suvaržytos ar kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme.

Esant nustatytai situacijai, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 str. 1 d. nuostatas ir būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas, todėl Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.