- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- A5.-1483-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01117-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus – atstovui - Giedriui Kriūnui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nustatytiems DK 32 straipsnyje, 2018 m. sausio 28 d., 01.50 val. leido dirbti striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, I. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarius su jomis rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais J. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teismo posėdyje nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad pradedant veiklą, buvo skambinta į Darbo inspekciją ir klausiama, kaip turi būti įdarbintos striptizo atlikėjas. Darbo inspekcija telefonu informavo, kad merginos gali dirbti pagal autorines sutartis, todėl striptizo atlikėjos jo vadovaujamame naktiniame klube ir dirbo pagal autorines sutartis, už jas buvo mokami mokesčiai. Jeigu jiems būtų pateikta informacija, kad šokėjos negali dirbti pagal autorines sutartis, tuomet jos būtų įdarbintos kitaip. Su merginomis autorinės sutartys buvo sudaromos kiekvieną mėnesį, taip pat buvo sudaromi jų darbo grafikai, pagal kuriuos merginos šoka, pastovių šokėjų nėra, jos keičiasi. Jeigu kuri nors mergina neatvyksta į pasirodymą, jai bauda nėra skiriama, nes šokėjų ir taip trūksta. Merginos šoka tik tuomet, kai būna klientai. J. G. taip pat nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė sudarė buhalterinių paslaugų sutartį su įmone „Finansiniai sprendimai“ ir šios įmonės darbuotojos telefonu teiravosi Darbo inspekcijos, ar gali šokėjos dirbti pagal autorines sutartis ir atsakymas buvo gautas teigiamas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dabar supranta, kad šokėjos kituose klubuose dirba su kitokiomis sutartimis ir jie planuoja tai keisti, bet jei jis anksčiau būtų žinojęs, kad autorinės sutartys yra neteisėtos, merginos būtų įdarbintos kitaip. J. G. prašė teismo atsižvelgti į tai, kad rastos darbuotojos nebuvo nelegalios, už jas buvo mokami mokesčiai. Prašo skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismo posėdžio metu J. G. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu J. G. nurodė, kad paaiškinimus duos teisme (b.l. 2).
Duodamas paaiškinimus 2018 m. vasario 2 d. J. G. nurodė, kad choreografinių kompozicijų atlikėjos dirba pagal autorines sutartis, kurios pasirašomos vienam mėnesiui, sudaromas preliminarus choreografinių kompozicijų atlikimo grafikas vienam mėnesiui, mokamas honoraras atlikėjoms už vieną kompoziciją – 1,45 eurų. Užsakovas išskaičiuoja ir sumoka visus su sutartimi susijusius Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus autorinius mokesčius. Choreografinių kompozicijų atlikėjos pačios kuria savo kompozicijas. Jie neturi informacijos, ar atlikėjos dirba kituose klubuose (b.l. 7).
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas prašė skirti J. G. baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, kadangi pateiktos autorinės sutartys kelia abejonių.
Motyvuojamoji dalis
J. G. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą taip pat yra grindžiama:
- 2018 m. gegužės 11 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0897-1140, kuriame nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai G. Kriūnas, K. B., T. V. ir J. V. pagal 2018 m. sausio 25 d. VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 167, 2018 m. sausio 28 d., apie 01.50 val. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu klube rasti dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai G. Š. gim. (duomenys neskelbtini), L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad Sodra apie šių asmenų socialinį draudimą informuota. Patikrinimo metu klube taip pat dirbo šokėjos I. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jos nurodė, kad dirba pagal pasirašytas autorines sutartis. I. S. nurodė, kad autorinė sutartis sudaroma mėnesio laikotarpiui, už kompozicijų atlikimą grynais pinigais mokamas fiksuotas mokestis kartą per mėnesį, šokiai atliekami ekspromtu. Dirbama pagal grafiką (patikrinimo metu pateiktas 2018 m. sausio ir vasario mėn. kompozicijų atlikimų grafikas), kuris sudaromas pagal bendrą susitarimą ir kuris yra privalomas. A. G. nurodė, kad dirba nuo 20.30 val. iki 06.00 val., dirba šokėja, šoka klubo klientams, kitur nesitreniruoja ir šoka tik striptizo bare. A. A. nurodė, kad po pasirodymo gauna pinigus grynais, programa yra jos pačios sukurta, šokių skaičius priklauso nuo lankytojų kiekio. Tyrimo metu buvo pateiktos autorinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų asmenų pasirašytos autorinės sutartys, kurios savo sąlygomis yra identiškos. Kilus abejonių dėl sutarties turinio bei sutarties atitikimo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatoms, buvo kreiptasi specialistų nuomonės į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją. Kultūros ministerijos specialistų nuomone, pateikta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikėjų kelia abejonių dėl savo esmės ir teisinės prigimties, joje yra autorinėms bei intelektinių paslaugų teikimo sutartims nebūdingų nuostatų. Tyrimo metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. G. nurodė, kad su šokėjomis mėnesio laikotarpiui pasirašomos autorinės sutartys bei sudaromas preliminarus šokių atlikimo grafikas, o atlikėjos pačios kuria kompozicijas, nurodė, kad įmonė išskaičiuoja ir sumoka visus su sutartimi susijusiais autorinius mokesčius. Tyrimo metu užklausus gretutinių teisių asociacijos „Greta“ bei Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA dėl mokamų mokesčių už fonogramų naudojimą, asociacijos duomenų apie sumokėtus mokesčius neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šokėjos dirba konkrečiu laiku pagal grafiką, kuris yra privalomas, atlieka konkrečias darbines funkcijas, joms mokamas fiksuotas atlyginimas, jos paklūsta įmonėje nustatytai tvarkai, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. S., A. G., ir A. A. sieja ne civiliniai, o darbiniai teisiniai santykiai, kuriuos siekiama paslėpti pasirašytomis autorinėmis sutartimis, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. G. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl galimo minėtų asmenų nelegalaus darbo fakto (b.l. 3-4);
- tyrimo veiksmų protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 28 d., nuo 01.50 val. iki 02.45 val. patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klubą „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasti dirbantys M. G., L. M., G. Š., kurie pateikė darbuotojų pažymėjimus. Klube rastos trys šokėjos, kurios nurodė, kad dirba pagal autorines sutartis (b.l. 6);
- I. S. 2018 m. sausio 28 d. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal autorinę darbo sutartį. Paskutinė sutartis pasirašyta mėnesiui, dirbama pagal laisvą darbo grafiką, pagal išankstinį susitarimą porą dienų per savaitę dirbama pagal iš anksto sudarytą grafiką. Atliekamos 1-2 choreografinės kompozicijos. Fiksuotas darbo mokestis už kompozicijų atlikimą mokamas grynais kartą į mėnesį, pasirašant už tai popieriuje. Šokiai atliekami ekspromtu pagal turimus šokių įgūdžius. Grafikas sudaromas pagal bendrą susitarimą su įmonės direktoriumi. Grafikas patvirtintas direktoriaus antspaudu ir pagal jį privaloma išeiti į darbą (b.l. 8);
- A. G. 2018 m. sausio 28 d. paaiškinimais, kad ji dirba pagal autorinę sutartį striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ šokėja adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 20.30 val. iki 06.00 val. Dirba kada nori, kai turi laisvą dieną. Ji šoka klubo svečiams ir už jos programą kiekvieną mėnesį atsiskaito su ja striptizo klubo direktorius. Sumokama grynais pinigais ir per mėnesį gauna apie 30-50 eurų. Iš klientų pinigų stengiasi neimti. Šoka tik šiame striptizo klube, kitur nesitreniruoja, šokius galvoja pati (b.l. 9);
- A. A. 2018 m. sausio 28 d. paaiškinimais, kad 2018 m. sausio 28 d., 2.14 val. ji yra darbo vietoje klube „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba pagal autorinę sutartį. Ji neprisimena, kada tiksliai buvo sudariusi autorinę sutartį. Pinigus gauna grynais po pasirodymo. Dėl pinigų kiekio negali pasakyti tiksliai. Jos šokio programa yra individuali ir pačios sukurta. Ji negali pasakyti tiksliai kiek kartų per vakarą atlieka šokį, nes tai priklauso nuo žmonių lankomumo (b.l. 10).
- pateiktomis autorinėmis sutartimis, sudarytomis 2018 m. sausio 2 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. G., A. A. ir I. S.. Šių sutarčių objektas yra choreografinės kompozicijos (programos) sukūrimas ir atlikimas (b.l.20-23; 24-27; 28-31);
- pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ choreografinių kompozicijų grafikais, patvirtintais personalo vadovo parašu ir antspaudu, kuriuose nurodyta, kokia mergina ir kokią dieną atlieka choreografines kompozicijas (b.l. 18, 19);
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikti duomenys, kad Sodra neturi informacijos apie A. G., A. A. ir I. S. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 13-16);
- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2013 m. liepos 8 d. yra J. G. (b.l. 17);
- Gretutinių teisių asociacijos GRETA pateikta informacija, iš kurios matyti, kad ši asociacija nėra išdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo (licencijos) viešai transliuoti ar kitaip skelbti administruojamas fonogramas ir iš šio asmens negauna atlyginimo už fonogramų naudojimą (b.l. 32);
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pateikta informacija dėl autorinės sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikėjos, kurioje nurodyta, kad Kultūros ministerija pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi prašymą dėl pateiktos autorinės sutarties įvertinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis, paaiškino, kad šis atsakymas yra vertintinas tik kaip Kultūros ministerijos specialistų nuomonė, nes Kultūros ministerija pagal kompetenciją neturi teisės aiškinti įstatymo nuostatų ir teikti išvadų dėl jų taikymo, kurios būtų privalomos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenimis. Šioje pateiktoje informacijoje be kita ko nurodyta, kad vertinant pateiktą sutartį sudėtinga suprasti šios sutarties šalių tikruosius ketinimus. Sutarties 2.1 punkte kalbama apie atlikėjo įsipareigojimą sukurti programą, 2.4 punkte apie įsipareigojimą sukurti ir perduoti choreografinę kompoziciją, o 2.8 punkte apie įsipareigojimą sukurti atlikimo scenarijų, tačiau nei šiuose punktuose, nei visoje sutartyje nekalbama kokius konkrečiai kūrinius įsipareigojama sukurti (nėra kūrinio apibūdinimo, nenurodoma išraiškos forma), taip pat nenurodomi kūrinių pavadinimai, neaptariama kokios teisės bus perduodamos (kokiu būdu kūrinį bus galima panaudoti) pagal priėmimo - perdavimo aktą. Atkreipia dėmesį, kad sutarties 2.7 punkte kalbama apie įsipareigojimą perduoti užsakovui visas su programa susijusias teises. Informuoja, kad Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje pateikiamas sąrašas autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių, kurios įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu. Įstatymas tam tikrose srityse nesuteikia išimtinių teisių, o suteikia teisę gauti atlyginimą, kuris administruojamas ir surenkamas tik kolektyvinio administravimo būdu. todėl autorius ar autorių teisių turėtojas neturi teisės, negali perduoti jokiai įmonei (ne kolektyvinio administravimo asociacijai) tas teises administruoti. Todėl vertinant sutarties 2.7 punktą, kuriame numatytas atlikėjo įsipareigojimas perduoti užsakovui visas su programa susijusias autorių turtines teise, kyla klausimas dėl šio punkto atitikimo Įstatymui, nes atlikėjas, nurodytas šioje sutartyje, neturi (ir negali turėti) teisių, kurias reikalaujama perduoti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 2 straipsnio 30 punkte numatyta, kad kūrinio, gretutinių teisių objekto naudotojas - fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto viešo atlikimo. Sutarties 2.12 punkte numatyta, kad atlikėjas savo lėšomis ir nuožiūra įsipareigoja parūpinti visas fonogramas ir jų laikmenas. Šiuo atveju jis įpareigojamas atlikti organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kūrinio naudotojo) funkcijas. Atkreipia dėmesį, kad sutartyje yra daug nuostatų, kurios įpareigoja atlikėją atlikti organizacinį, techninį darbą, nesusijusį su atlikimu (2.13. 2.16 punktai). Akivaizdu, kad tokios sąlygos negali būti laikomos autorinių ir intelektinių paslaugų teikimo sutarčių nuostatomis. Kultūros ministerijos nuomone, pateikta sutartis kelia abejonių dėl savo esmės ir teisinės prigimties, joje yra autorinėms ir intelektualinių paslaugų teikimo sutartims nebūdingų nuostatų (b.l. 11-12).
Teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. G. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o šio kodekso 43 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011). Įstatyme numatyti nelegalaus darbo požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, 2018 m. sausio 28 d., apie 01.50 val. atlikę patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rado šiame klube dirbančias šokėjas I. S., A. G. ir A. A. (b.l. 3-4), apie kurių įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV (b.l. 13). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. G. pateikė darbo inspektoriams su šiomis merginomis 2018 m. sausio 2 d. pasirašytas autorines sutartis (b.l. 20-23; 24-27; 28-31).
Kaip matyti iš I. S., A. G. ir A. A. byloje esančių rašytinių paaiškinimų, jos yra sudariusios autorines sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal kurias naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ šoka striptizą. Nors iš merginų paaiškinimų matyti, kad jų darbo grafikas yra laisvas, t.y. jos šoka, kai turi laiko, tačiau iš šių paaiškinimų ir kitos byloje esančios medžiagos visgi matyti, kad merginos savo pasirodymus atlieka pagal iš anksto suderintą klubo vadovo parašu ir antspaudu patvirtintą mėnesio darbo grafiką (b.l. 18; 19) ir už kiekvieną pasirodymą joms yra mokamas fiksuotas užmokestis, ką teismo posėdyje pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atliekamų šokių programas merginos kuria pačios, I. S. teigimu, ekspromtu pagal turimus šokėjos įgūdžius. Atliekamų programų skaičius per vakarą priklauso nuo žmonų lankomumo (b.l. 8, 9, 10).
Įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ viena iš sudedamųjų veiklos dalių, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų, yra striptizo šokėjų pasirodymai, o ten dirbančios merginos atliko konkrečios profesijos ir kvalifikacijos darbą, t.y. dirbo šokėjomis pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, taip paklusdamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbovietės, nustatytai darbo tvarkai ir reikalavimams (sudaryti darbo grafikai), teismas sprendžia, kad tokie tarp merginų ir klubo vadovo susitarimai atitinka darbo sutarties požymius, numatytus DK 32 straipsnyje, nes merginų atliekamas darbas buvo ne vienkartinio pobūdžio, o turėjo tęstinumą, t.y. jos klube atliko nuolatinę bei pasikartojančią tą pačią darbinę funkciją, už kurią darbdavys mokėjo fiksuotą šalių suderintą darbo užmokestį už kiekvieną pasirodymą, be to, akivaizdu, kad nurodytos funkcijos buvo atliekamos darbdavio naudai.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Įstatymo) 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Autorinių sutarčių sąlygos įvardijamos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos: kūrinio pavadinimas, kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui); perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija); teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį; teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas; autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai; šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė; kitos sutarties sąlygos.
Kaip jau buvo minėta, I. S., A. G. ir A. A. savo paaiškinimuose nurodė, kad šokių programas jos kurdavo pačios, dažnai ekspromtu pagal turimus šokėjos įgūdžius ir pradėdavo šokti tuomet, kai į klubą ateidavo lankytojai. Nurodyti paaiškinimai bei kita byloje surinkta medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, kad minėtų merginų pagal iš anksto sudarytą grafiką naktiniame klube atliekami šokiai neatitinka Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatyto meno kūrinio apibrėžimo, į kurį kūrėjas kitai šaliai perduoda ar suteikia autorių turtines teises, nes autorinėse sutartyse nurodyti atlikėjo įsipareigojimai sukurti ir kokybiškai atlikti choreografines kompozicijas, nenurodant kūrinio pavadinimo, jo apibūdinimo, kūrinio rūšies ir pagrindinių reikalavimų, keliamų kūriniui, yra negalimi. Be to, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neturėjo ko perimti iš merginų, nes būti ekspromtu atliekamo šokio, t.y. tokio šokio, kurio dar nėra, licenciatu, negalima.
Taip pat iš byloje esančių pateiktų autorinių sutarčių matyti, kad merginos klube buvo įpareigotos vykdyti ne tik šokėjų funkcijas, bet ir atlikti kitas užduotis, t.y. sukurti programą (sutarties 2.1 punktas), sukurti ir perduoti choreografinę kompoziciją (sutarties 2.4 punktas), sukurti atlikimo scenarijų (sutarties 2.8 punktas). Tačiau šiuose sutarties punktuose, kaip pastebėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, nekalbama, kokius konkrečiai kūrinius įsipareigojama sukurti (nėra kūrinio apibūdinimo, nenurodoma išraiškos forma), taip pat nenurodomi kūrinių pavadinimai, neaptariama kokios teisės bus perduodamos (kokiu būdu kūrinį bus galima panaudoti) pagal priėmimo-perdavimo aktą. Sutarties 2.7 punkte atlikėjo įsipareigojimas perduoti užsakovui visas su programa susijusias teises apskritai neatitinka Įstatymo reikalavimų, kadangi šioje sutartyje nurodytas atlikėjas neturi ir negali turėti teisių, kurias reikalaujama perduoti, nes Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje pateikiamas sąrašas autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių, kurios įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu. Įstatymas tam tikrose srityse nesuteikia išimtinių teisių, o suteikia teisę gauti atlyginimą, kuris administruojamas ir surenkamas tik kolektyvinio administravimo būdu. Todėl autorius ar autorių teisių turėtojas neturi teisės, negali perduoti jokiai įmonei (ne kolektyvinio administravimo asociacijai) tas teises administruoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad autorinėmis sutartimis nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. Be to, autorinėse sutartyse yra daug nuostatų, kurios įpareigoja atlikėją atlikti organizacinį darbą, nesusijusį su atlikimu, t.y. naudoti koncertinę garso atgaminimo bei stiprinimo ir apšvietimo įrangą (2.13 punktas), pilnai parengti aparatūrą, įrašus bei komentarus (2.16 punktai) ir pan. Akivaizdu, kad tokios sąlygos negali būti laikomos autorinių ir intelektinių paslaugų teikimo sutarčių nuostatomis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nepaisant to, jog buvo sudarytos autorinės sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. S., A. G. bei A. A., vis dėlto susiklostę teisiniai santykiai tarp jų, pastarosioms atliekant atitinkamas funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, savo esme atitiko darbo sutarties požymius (buvo dirbamas konkretus tęstinio pobūdžio darbas darbdavio naudai pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, tokiu būdu paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai ir reikalavimams, už kurį darbdavys įsipareigojo mokėti suderintą darbo užmokestį, kuris priklauso nuo faktiškai išdirbto laiko), todėl J. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir aukščiau minėtas merginas faktiškai siejo darbo teisiniai santykiai, apie kuriuos įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1000 iki 5000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. G., nors nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės, visgi atsižvelgtina į jo paaiškinimus, iš kurių matyti, kad iš esmės jis šiuo metu supranta, kad sudaryti autorines sutartis su šokėjomis dėl atitinkamų kompozicijų atlikimo jo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai pagal esamas aplinkybes – nėra tinkamas teisinių santykių įtvirtinimo būdas, ir, kaip paaiškino, šiuo metu bandoma spręsti šį klausimą. J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (be kita ko, į asmens paaiškinimus, kad jie buvo telefonu suklaidinti Darbo inspekcijos pareigūnų konsultacijos, kad šokėjos gali dirbti pagal autorines sutartis, todėl jos taip ir buvo įdarbintos, nors, pastebėtina, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. G. – byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nors taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį pagrindo nėra, J. G. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima straipsnio sankcijoje numatytam minimumui, t.y. 1200 eurų.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, tikslinga skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. G. kas mėnesį mokėti po 300 eurų baudos, pirmąją įmoką sumokant per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos ir kitas įmokas mokant iki sekančio mėnesio paskutinės dienos (ANK 675 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
J. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. G. kas mėnesį mokėti po 300 (tris šimtus) eurų baudos, pirmą įmoką sumokant per 40 dienų nuo nutarimo gavimo dienos ir kitas įmokas mokant iki sekančio mėnesio paskutinės dienos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18083660714 ir įmokos kodą - 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).