- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- T-558-963/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Nuteistasis
- M. N.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. N. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285, kuriuo jam nebuvo suteiktas leidimas trumpalaikėms išvykoms į darbą Norvegijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (du epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams dvejiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Nuteistasis M. N. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių su prašymu leisti išvykti trumpalaikėms išvykoms į darbą Norvegijoje. M. N. įsipareigojo iš anksto pranešti elektroniniu paštu ar asmeniškai atvykstant į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių informuoti apie numatytą išvykimą į Norvegiją darbui, pateikiant papildomą terminuotą darbo susitarimą, patvirtinantį, savo vykimo į Norvegiją tikslą ir įsigytus bilietus. Papildomai įsipareigojo, kad būdamas Lietuvoje atostogų metu, tęs dalyvavimą elgesio pataisos programoje bei bus namuose teismo nustatytu laiku. Prie prašymo pridėjo standartinę darbo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1PS-285 nuteistojo prašymo netenkino, nurodydamas, kad M. N. yra nuteistas ir jo teisės ir laisvės bausmės atlikimo laikotarpiu yra apribotos įstatymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje „. Teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas M. N. atidėtas, todėl jo teisinė padėtis yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymima, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR nuostatas, kuriomis remiantis vienos Europos Sąjungos narės kompetentinga institucija galėtų prašyti kitos valstybės narės institucijos pripažinti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo asmeniui paskirti įpareigojimai, ar kontroliuoti įpareigojimų ar pareigų vykdymą, asmeniui skyrus probaciją, nuo 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublika savo nacionalinėje teisėje įgyvendina vadovaujantis 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotuos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, tačiau vadovaujantis šiuo įstatymu M. N. atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis negalėtų būti perduodamas vykdyti užsienio valstybei, nes M. N. išvykimas iš Lietuvos Respublikos būtų trumpalaikis. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių trumpalaikius išvykimus iš Lietuvos Respublikos, nėra ir Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį. Šią poziciją 2013 m. kovo 29 d. Pažymoje Nr. 4D-2013/1-52 išsakė ir Seimo kontrolierius romas Valentukevičius.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas nuteistojo M. N. gynėjo advokato D. Ž. skundas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285. Skundu jis prašo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1PS-285, ir išduoti daugkartinį leidimą, pagal kurį jis turėtų teisę prieš tai informavęs Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių vykti iš Klaipėdos į darbą Norvegijoje. Nurodo, kad M. N. bendradarbiauja su Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriumi, siekdamas savo emocijų ir elgesio korekcijos. Atsižvelgiant į mažą pakartotinio nusikalstamumo riziką jam neturi būti taikomos griežtos priemonės ar smarkiau ribojama jo laisvė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens darbas jį teigiamai charakterizuoja, sudaro galimybes gyventi socialiai priimtiną gyvenimą, būti naudingu sau ir visuomenei. Ir atvirkščiai, darbo ar kitos prasmingos veiklos neturėjimas gali rodyti asmens asocialumą, didina tikimybę, jog asmuo gali pažeisti įstatymus. Šiame kontekste M. N. siekis tęsti darbinę veiklą, vertintinas kaip prisidedantis prie aprobuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo, todėl bendradarbiaujant jam turėtų būti sudaromos sąlygos dirbti bausmės atidėjimo laikotarpiu, lygiagrečiai dalyvaujant programose, nedarbo metu laikantis teismo nustatytų apribojimų. Atsižvelgtina į darbo rinkos tendencijas, kai neturėdamas profesijos M. N. Lietuvoje gali pretenduoti tik į minimalią algą, kuri nėra pakankama jo asmeninių poreikių patenkinimui, tuo labiau šeimos išlaikymui. Mano, kad M. N. išvykimas į užsienį dviem savaitėms per mėnesį nepažeis teismo nustatytų apribojimų, tačiau sudarys galimybes jam vesti socialiai priimtiną gyvenimo būdą, prisidės prie jo resocializacijos, paskirto bausmės tikslų įgyvendinimo.
Teismo posėdžio metu M. N. paaiškino, kad į Lietuvą grįžo seniai. Po teismo nuosprendžio negali išvykti. Šiuo metu gyvena iš santaupų, taip pat dirba sporto salėje, tačiau jo pajamos nėra didelės. Pažymėjo, kad jo išsilavinimas yra vidurinis. Probacijos sąlygas vykdo pareigingai, nė vieno apsilankymo nepraleido. Nurodė, kad nevengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Išklausė elgesio pataisos programos kursą. Pažymėjo, kad Norvegijos darbdavys jo neatleis, tačiau jis norėtų anksčiau pardėti dirbti Norvegijoje, dar iki Naujųjų metų.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas palaikė nuteistojo skundą, paaiškino, kad M. N. nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dvejiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant naktimis būti namuose ir lankyti elgesio korekcijos kursus. Pažymėjo, kad M. N. naujų nusižengimų nėra padaręs, jis turi dirbti, kad išlaikytų šeimą. M. N. dirba ir dirbo Norvegijoje, todėl prašė trumpalaikių išvykimų. Pateikė darbo sutartį, lėktuvo bilietus pirmyn ir atgal, tačiau Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius atsisakė leisti išvykti. Mano, kad asmuo gali būti išleidžiamas išvykti, o bausmės vykdymo perduoti nereikia, nes M. N. neprašo leidimo emigruoti, tai būtų tik dvi trumpalaikės išvykos dviem savaitėm per mėnesį. Per kitas dvi savaites M. N. gali toliau vykdyti probacijos sąlygas. Turi būti ne daugiau ribojamas asmuo, nei reikia, nes M. N. elgesys yra sąmoningas ir socialiai teisingas. M. N. yra vidurinio išsilavinimo, dėl to jis Lietuvoje gali uždirbti tik minimalų atlyginimą. Todėl mano, kad jam turi būti sudaryta galimybė dirbti. Prašė panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1PS-285 kaip nepagrįstą ir skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė prašė nuteistojo skundo netenkinti, nurodė, kad probacija vykdoma Lietuvos teritorijoje, kitų valstybių teritorijoje vykdyti probaciją neturi įgaliojimų ir teisių. Be to, trumpalaikėms išvykoms leidimai neišduodami. Elgesio pataisos programos trukmė yra vieneri metai devyni mėnesiai, užsiėmimai vyksta kiekvieną savaitę.
Prokurorė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 1PS-285 atitinka Probacijos įstatymą, yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį (du epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą bei BK 64¹ straipsnį - laisvės atėmimo vieneriems metams dvejiems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Apkaltinamasis nuosprendis M. N. įsiteisėjo 2018 rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis buvo perduotas vykdyti pagal veiklos teritoriją Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai. M. N. su 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių su prašymu leisti išvykti trumpalaikėms išvykoms į darbą Norvegijoje. M. N. įsipareigojo iš anksto pranešti elektroniniu paštu ar asmeniškai atvykstant į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių informuoti apie numatytą išvykimą į Norvegiją darbui, pateikiant papildomą terminuotą darbo susitarimą, patvirtinantį, savo vykimo į Norvegiją tikslą ir įsigytus bilietus. Papildomai įsipareigojo, kad būdamas Lietuvoje atostogų metu, tęs dalyvavimą elgesio pataisos programoje bei bus namuose teismo nustatytu laiku. Prie prašymo pridėjo standartinę darbo sutartį. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1PS-285 tokio leidimo nesuteikė, motyvuodama tuo, kad Lietuvos probacijos tarnybų veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublikoje ir pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Teismo posėdžio metu M. N. nurodė, kad jis šiuo metu gyvena Lietuvoje ir vykdo teismo jam paskirtą nuosprendį. Pagrindinės jo pajamų šaltinis šiuo metu yra santaupos. Nors jir ir dirba treneriu sporto salėje, bet ten jo pajamos labai mažos. Nurodė, kad jis turi šeimą, gyvena su sugyventine ir vaiku. Yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Prašo tenkinti jo skundą ir leisti jam išvykti dirbti trumpalaikėms komandiruotėms į Norvegiją.
Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kurio 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi šiuo atveju Probacijos tarnyba turėjo įvertinti, ar davus leidimą išvykti probuojamajam iš Lietuvos Respublikos, bus tinkamai vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. PĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip matyti iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 1PS-285, ji nuteistajam nesuteikė leidimo išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, atsižvelgdama į tai, kad asmeniui skyrus probaciją, šiuo metu savo nacionalinėje teisėje Lietuvos Respublika vadovaujasi 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (įsigaliojo 2015 m. balandžio 1 d.), kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Tačiau Norvegijos Karalystė nėra ES šalis. Kadangi, remiantis European Judicial Network (EJN) duomenimis, Norvegijos Karalystė nėra ta šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius negali kreiptis į teismą su teikimu dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo Norvegijos Karalystei.
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, teismas sutinka su tokiu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius ir sprendžia, kad naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, jis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius turi įvertinti, ar davusi leidimą išvykti probuojamajam, ji galės tinkamai vykdyti jo priežiūrą, o šiuo atveju tokia priežiūra nebūtų užtikrinta ir pavesti tokią priežiūrą vykdyti kitos valstybės atitinkamai institucijai nėra galimybės. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės probacijos tarnyboms suteikti probuojamam asmeniui leidimą išvykti ir trumpalaikėms išvykom į kitą šalį. Pažymėtina, kad teismas neturi įgaliojimų išduoti ar neišduoti leidimo išvykti, tokią kompetenciją turi tik Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius, o teismas tik vertina, ar toks sutikimas ar atsisakymas yra pagrįstas.
Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ji apriboja nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo M. N. (M. N.) gynėjo advokato D. Ž. skundo dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 1PS-285 panaikinimo, netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.