- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-271-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys byloje Kauno apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno apygardos teismo teisėja A. S., Kauno apygardos teismo civilinių bylų pirmininkas T. R., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovė), 13 920 Eur turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų tyčinių Kauno apylinkės teismo buvusios teisėjos I. A., Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos A. A., G. E. ir D. J. veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teisėjos A. S. veiksmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko T. R. kaltės. Neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė nuostolius minėtose baudžiamosiose bylose, pasireiškė tuo, kad nebuvo tenkintas ieškovo prašymas procese apklausti jam reikšmingus liudytojus, tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Be to, Kauno apygardos teisėjų kolegija, suklastojusi duomenis apie ieškovo iš paskolų gavėjų tariamai gautas palūkanas, šių duomenų pagrindu neteisėtai konfiskavo ieškovo turtą. Dėl šių neteisėtų tyčinių veiksmų ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas, jam paskirta bauda bei turto konfiskavimas. Nors ieškovas siekė atnaujinti baudžiamosios bylos procesą kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismas, tačiau jo prašymas tenkintas nebuvo. Tyčiniais neteisėtais teisėjų veiksmais bei antikonstitucine Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 452 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, nes ieškovui dėl jo neteisėto turto konfiskavimo ir paskirtos baudos buvo užkirsta teisė kreiptis į teismą. Kauno apygardos teismo teisėja A. S. tyčia atsisakė pripažinti būtinu notarės bei jos padėjėjos dalyvavimą teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei išreikalauti ieškovo prašomus įrodymus, tuo be pagrindo užkirsdama ieškovui teisę įrodyti reikšmingas aplinkybes bei vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. įpareigojimą įrodinėjant ieškinio nepagrįstumą. Atsisakydama pripažinti būtinu J. M. ir A. M. dalyvavimą teismo posėdyje realiai, o ne nuotoliniu būdu, tyčia pažeidė rungimosi, dispozityvumo ir betarpiškumo principus. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas nepagrįstai ir tyčia atsisakydamas nušalinti teisėją A. S. nuo nagrinėjamos bylos, pats parodė šališkumą, užkirto kelią ieškovui į nešališką teismą. Minėti teisėjų veiksmai ieškovui sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, įtampą ir baimę naudotis savo procesinėmis, pilietinėmis ir žmogaus teisėmis, pergyvenimus, dėl ko pablogėjo jo fizinė sveikata, sutriko miegas, pradėjo nuolat varginti įkyrios mintys apie beteisiškumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, nurodė, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys fiziniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Duomenų, kad byloje turėtų būti taikomas išimtinis teismingumas, sutartinis teismingumas ar teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą, nepateikta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė atsakovės buveinės adresą – Gedimino pr. 30, Vilnius, tačiau nesivadovaudamas CPK 29 straipsnio 3 dalimi, ieškinį pateikė Kauno apylinkės teismui, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą (CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovui išaiškinta, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal atsakovės buveinės adresą į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad ieškinys yra pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, todėl vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalimi, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas ieškinį priimti atsisako (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).
13. Apeliantas pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nenustatęs, kad byloje turėtų būti taikomas išimtinis teismingumas, sutartinis teismingumas ar teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą, vadovaudamasis CPK 29 straipsnio 3 dalimi, ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, kadangi ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovės, t .y. valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietą. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad ųiuo atveju ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalimi, yra reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
14. CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kai be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).
15. Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto atsakovo nuteisimo baudžiamojoje byloje ir neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant jo civilinę bylą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
17. Atsižvelgus į tai, kad CPK 30 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje alternatyvų teismingumą, išvardinti veiksmai atitinka CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį jis turi teisę pareikšti ieškinį savo pasirinkimu – pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę, padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas su ieškiniu turi kreiptis tik pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinės vietą – į Vilniaus apylinkės teismą.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas alternatyvus ieškinio, pareikšto dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją ir civilinę bylą, atlyginimo priteisimo teismingumas. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.